Perskaičiau įdėmiai, apie kai kuriuos dalykus nebuvau pagalvojus ir tam tikrų išvadų dar nesu/ nebuvau pasidarius. Ne, nepažįstu tokių porų, bet, kita vertus, tai nereiškia, kaip toks reiškinys negali egzistuoti.
Turiu vaiką (didelę mergaitę), nelabai įsivaizduoju, kad galėčiau keisti jos kasdienį gyvenimą atvesdama į namus jai svetimą vyrą. vis tik per 10 metų nusistovėjo mudviejų rutina, kurioje trečiam asmeniui kol kas vietos nesimato. Ir išvis, tiek metų išbuvusi viena neturiu supratimo, kaip reikėtų suderinti buitinius ir finansinius reikalus su kitu susiformavusiu ir brandžiu asmeniu.
Emocinio ryšio, empatijos, rūpesčio vienas kitu jokiu būdu neatmetu. Mąstau tik apie fizinį buvimą atskirai, arba tiksliau - nuosavių erdvių (šiuo atveju - būstų) turėjimą ir buvimą jose tada ir tiek, kiek abiem norisi, atskirus finansus ir buitį. Apie bendrus vaikus dėl amžiaus jau nebegalvočiau.
Ir ne, aš nesu kategoriška - jei santykiai klostytųsi taip, kad rastume sambūvio galimybę, to tikrai neatmesčiau. Tik kad kol kas iki tokių gylių man jokie santykiai nesirita. Praleidusi per kitus filtrus (išsilavinimo, etc.) stringu dėl amžiaus: arba per jauni, arba per seni, arba aš per sena (vaikams, kurių dar nori bendraamžiai).
P.S. vakar kaip tyčia sporto klube anksčiau ne kartą sutiktas vyriškis pasisiūlė palydėti namo. Smagiai pabendravom, įdomus žmogus, vienišas (bent jau nevedęs). Ir ką gi. Vėl iš kalbos išėjo tema apie amžių (

) ir jo reakcija "... o Jūs gerokai jauniau atrodote...." Ir tai tikrai nebuvo komplimentas. Net neabejoju, kad kitąkart net nesisveikins.
Monažole, gal tikrai, su Jūsų pasiūlymu atidaryčiau pažinčių agentūrą ir perleidinėčiau už vyno butelį tokias pažintis. Gal nors kam nors nauda bus
P.P.S. bėgu į darbinį (klientų rengiamą) vakarėlį - vėl vyriška kompanija, galimai naujos pažintys. Gal šįkart pabandysiu išvengti kalbų apie amžių