Įkraunama...
Įkraunama...

Onkologinės ligos 52

Nesu ,bet retai ir tik pinigais ir tik mane priziurinciam gydytojui.Kitiems ne,nes neimanoma visu "pamaitinti" ...nezinau ,kiek bereikia uzdirbti.
Nors buvo atvejis,kai skubiai reikejo pa sneurologe ,p as ja eile tik po 2 men ,tai seimos gydytoja paskambino ,kad mane priimtu anksciau...Ir ka jus galvojat,ji paklause ,ar atsilyginsiu as...tai seimos gydytoja pasake ,kokia suma reikia duoti.Vat buna ir taip sad.gif Bet nei kiek as nesmerkiu,nes tik js deka papuoliau anksciau,dar ta pacia savaite "suvede" su reumatologe.Viska atlikau per viena diena,o jei buciau per skupuma laukusi du menesius...manes cia jau butu nebebuve....
Atsakyti
QUOTE(Deganti @ 2015 01 10, 11:51)
Galvojat kitaip negydys lotuliukas.gif Jei Jums limfoma pasitvirtins teks gydytis beveik metus, kiekvieną kart nešit? O kuriam Jūs mieste? Na pvz. Kaune tai mėgėjai, bet aš labai prieš esu, tai ir nenešiau, draugė nešė - pagydė abi vienodai gerai  4u.gif Esu nešus saldainių, vyno, bet čia jau ilgainiui besigydant ir vėliau, jei pvz. vizitas sutampa su kokia švente artėjančia.

Aš dėl to paties pergyvenu. Mums su tėte dar pati kelionės su liga pradžia, pirmadienį laukiam operacijos, o po to chemijos, po tyo vėl matyt operacijos jau kitam žnypliui, o mano tėvukai iš savo pensijos krapšto paskutinius pinigėlius anesteziologui ir chirurgui. Aš ne prieš, bet skaitydama jūsų visų postus susidarius įspūdį kad pinigėlių reikia gydymui, vaistams, ir kartais nemažų. Tai gal tikslingiau juos pataupyti tam? Pavyzdžiui gal stacionare būnant lašinant chemiją toms pačioms sesutėms, kad skysčių nepagailėtų ar nuskausminamųjų. O gal dar reiks ir privačiai kreiptis jei komplikacija kokia ir greito reagavimo reikės? Ar aš nusišneku? Bijau pati klaidingai patarti, bet susidaro įspūdis kad kova su žnyplium kainuoja.
Atsakyti
As pati is siauliu gyditis kol kas i vilniu siunte....na ir as taip galvoju jog neprinesi ten ir beto pas ka tu pinigeliu perdaug yra biggrin.gif
Bet vat teta mano saukia ant manes jog duok,gal bijo kad neziures nes vat mama palaidojom prie 2 menesius
...
Noriu paklausti kaip perskaiciau jog metus teks gyditi cia kaip?negali dirbti ir panasei ir hemijos daznos
Atsakyti
Mano irgi pradžia kovos. Nežinau kaip po chemijos, bet po operacijos tai kiekviena vakarą eidavo per palatas su doze nuskausminančių, net kai pasakiau kad gal nereikia, tai sako nemandravok blush2.gif
Sunku ir ką patarti dėl atsidėkojimo g.gif Mano viena giminaitė davė 1000 kai šalino gimdą ir viską kas su ją surišta doh.gif nemanau kad būtų blogiau išoperave už 200-500 ar nedavus, gal tas davimas tik dėl savo ramybės g.gif
Papildyta:
QUOTE(loretaa36 @ 2015 01 10, 13:42)
Noriu paklausti  kaip perskaiciau jog metus teks gyditi cia kaip?negali dirbti ir panasei ir hemijos daznos

Gydymas priklauso nuo diagnozės, pasidavimo gydymui mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(renaciute @ 2015 01 10, 14:31)
Aš dėl to paties pergyvenu. Mums su tėte dar pati kelionės su liga pradžia, pirmadienį laukiam operacijos, o po to chemijos, po tyo vėl matyt operacijos jau kitam žnypliui, o mano tėvukai iš savo pensijos krapšto paskutinius pinigėlius anesteziologui ir chirurgui. Aš ne prieš, bet skaitydama jūsų visų postus susidarius įspūdį kad pinigėlių reikia gydymui, vaistams, ir kartais nemažų. Tai gal tikslingiau juos pataupyti tam? Pavyzdžiui gal stacionare būnant lašinant chemiją toms pačioms sesutėms, kad skysčių nepagailėtų ar nuskausminamųjų. O gal dar reiks ir privačiai kreiptis jei komplikacija kokia ir greito reagavimo reikės? Ar aš nusišneku? Bijau pati klaidingai patarti, bet susidaro įspūdis kad kova su žnyplium kainuoja.


Taip kainuoja, taupykit geriau ant geresnių vaistų, pvz. man buvo nekempensuojami vieni, kaina 403 Lt. alga apie 800 Lt. čia 2002 m. plius reikia kažkiek už vaistus ir lašines primokėt jei leidiesi dienos stacionare, na aš negulėjau per gydymą ligoninėje dirbau, nes kitaip negalėjau sau užtikrint viso gydymo, aš buvau ką tik baigus mokslus, jokių biuletenių neėmiau, nes man jų tiesiog nieks neapmokėtų pagal skaičiavimo tvarką tuomet, įsidarbinau po pirmos chemijos tik, ačiū Dievui darbdaviai buvo normalūs, į dušią nelindo, vaistų leistis išleisdavo, darbas ne fizinis - tai jėgų užteko, aišku ir amžius jaunas savo darė, dabar nežinau ar taip sugebėčiau 4u.gif
Atsakyti
Na ir as tikiuosi jog galesiu suderinti darba,kaip ir nieko neturiu kas padetu..
Net nezinau kaip klausti...o limfoma gydantis cemijas leidziantis...plauku nebebuna verysad.gif
Nes mama buvo be ju pusantru metu
Atsakyti
QUOTE(ingriga @ 2015 01 10, 09:55)
O jūs asmeniškai pas ją važiavot ar internetu/telefonu bendravot. Jai eikia tikslios diagnozės  g.gif  Norėčiau ir aš jos žolyčių, bet gal po švytinimo geriau kreiptis? Kažkodėl ji man labiau už Ruola patinka  blush2.gif

Važiavome asmeniškai. Mama išpasakojo visas bėdas. Balvočiūtė klausė net apie svorį. Pagal tai sumaišė įvairių žolių mišinį. Davė dar vieną vieną receptą, pagal kurį mama pirko žoles, dar kažką ir darė užpilą. Tai buvo po pirmo gydymo. Po kelių mėn. liga atsinaujino. Vėl važiavome. Balvočiūtė šiek tiek pakeitė žolių mišinš ir davė maudos užpilo.
QUOTE(loretaa36 @ 2015 01 10, 11:04)
Laba diena merginos...turiu vat toki klausima ar nesate gyditojams dovanu ir kiek lotuliukas.gif
Nes cia mano aplinkoja visi zize jog butinai reikia kitaip neziures:)

Su tomis dovanomis įdomiai... smile.gif Kai mama gydėsi pirmą kartą, savo gydytojai dovanojo Sarmos pakvietimą. Gydytoja labai nenorėjo imti. Bijojo, kad vokely pinigai. Paėmė tik kai įsitikino, jog tai ne pinigai. Šįkart mama nutarė gydytojai nuvežti didelį naminės duonos kepalą, kurį iškeps mūsų giminaitė.
Atsakyti
Aš irgi dirbau per chemijas, tarp chemijų, kaip kada...Visaip dėliojosi tas gydymas per tiek laiko. Vienu metu dirbau keturias dienas per sav (0,75 et). Ketvirtadieniais po darbo važiuodavau lašintis ir iki pirmadienio atsigaudavau mirksiukas.gif Paskui teko dar mažinti krūvį, bet labai norėjau dirbti o ir gyventi reikia iš kažko. Dabar jau nedirbu, bet kai geriau, visokių minčių pilna galva doh.gif

Dėl mokėjimo tai esu kelis kartus atsidūrus tokioje padėtyje blush2.gif kai ištraukia pinigėlius ir su toookiais triukšmais atiduoda... Tai dabar niekam nemoku. Žinot, niekas nenori padaryti blogai. Kaip vienas pažįstamas gydytojas sako: jeigureikia ir mokėsi operuosiu, jeigu nemokėsi, bet reikia vis tiek operuosiu. O operacijos sekmė nežinau ar nuo to priklauso. Čia turbūt kaip ir visur - likimas
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo šiandien besišypsanti: 10 sausio 2015 - 20:25
Loretaa36, kad ir kaip bebūtų gaila, bet sveikatos nenusipirksit. O dėl šypsenos ar švelnesnio žodžio kaišiot šimtines tai tikrai nėra reikalo. Man tikrai nepatinka šitas duoti-neduoti reikalas, nu ne visi tų pinigėlių turi.
Tos jaunos daktarytės tai mielos, dar nesugadintos. Bendrauja su visais šiltai ir vienodai. Radiologė mano buvo, dabar chemikė. Niekada nelindau su maišeliais ir vokeliais į kabinetus, bet gydymas niekuom nesiskyrė nuo Evutės (ji UK gydėsi). O va brachiterapiją darė tai tikra 'sovietinė liekana' doh.gif vis kažkokia nervuota ir nepatenkinta būdavo, iškenčiau aš tuos jos pms'us ramiai ir su šypsena, ir po paskutinės brachiterapijos kol ji trypė trypė ten aplink gal kažko tikėdamasi, aš padėkojau ir išėjau. blush2.gif
Atsakyti
vitar, kastuve, geros žinios, gera skaityti. Ir toliau gerų patikrinimų jums.
remedy, linkim, kad kokteiliukas gerai suveiktų. Teisingai dėl padėkos, vyras sako kam man dibtinė šypsena. Bet yra daugybė žmonių ne dėl padėkos dirbančių. Tai jau pašalinis dalykas, kai gali padėkoji taip pat iš širdies.

NERA, kaip jūs. Taip laukiam žinių. Taip kolega (ne tik kolega, bet ir draugas) pabudėjo dvi naktis berods, kai vyras buvo reanimacijoj paskambindavo, klausdavo kaip jis, o ir taip sakydavo jei ko reiks skambink. Nebuvo man ką daryti kai reikėjo slaugymo ištisą parą po reanimacijos, sudarinėjau grafikus ir perleidau dalį kitiems. Pati negalėjau visą laiką dėl vaikų. Tai kiek galėjo padėjo mano mama, dieną vaikus žiūrėjo, tame tarpe dar darban važiuodavo atbudėti, naktį keitėmės, turėjom dvivietę palatą laisvą, nes infekcijų kontrolė. Kelias naktis brolis pabudėjo, kelias du draugai. Taip ir išsisukom kol sustiprėjo ir sulaukėm eilės reabilitacijai, bent pagalbos mygtuką galėjo paspausti, buteliuką pakelti atsigerti ir antelę šalia padėtą. Reabilitacijoj dar labiau stiprėjo, o ir socialinių įgūdžių mokino, kad ir lovoj apsiprausti, paduodavo dubenį ir pats, taip dirbo juk raumenėlis kiekvienas, kai didelių pastangų reikia ir darbas atliekamas didelis raumenims.
Gal kolegos ne, bet gal artimiausių daugiau norinčių pabūti yra. Pas mus negausiai noro. Šiaip atbyrėjo daug vyro draugų, jis nemėgėjas skambinti. Vienas žmogus pasakė, kad jei nori bendrauti žmogus, turi rodyti tai. Bet ar visada yra fizinių jėgų bendravimui, arba psichologinis nusiteikimas ne tas. Viena žinau, kad vis tik svarbu pasidomėjimas, tik ne visiems suprasti.

QUOTE(dvyne9 @ 2015 01 06, 11:36)
Ačiū, aš laikausi. Kolkas aiškių duomenų už ligos progresavimą nėra, kuo ir džiaugiuosi, kol galiu džiaugtis..Vakar mano daktarė dar aptarė mano PET rezultatus su radiologais, paskyrė dar KT vasario mėn. Panašu, kad spinduliai mane nudusins greičiau nei pati liga:)) Na, ką padarysi, reikia tai reikia, neaiškumų vis išlieka, reikia sekti..Vakar dar susileidau eilinę vakciną su interferonu, "persirgau gripu", gan bjauri savijauta. Na bet nieko, kad tik veiktų tą, ką reikia...
Jūsu vyro kolegos superiniai  thumbup.gif  Nors mano kolektyve irgi yra puikių žmonių, kurie net pasisiūlė už mane padirbti neatlygintinai, nors man šita idėja ir nelabai patinka, nesinori būti skolingai. Aš tai irgi darbe iš karto pasakiau kuo sergu, bet kažkada skaičiau straipsnį apie moterį, kurią išėdė iš darbo iš karto, vos tik pasakė, kad serga onkologine liga. Matyt pasirodė neperspektyvi darbuotoja...Todėl ir patariau žmogui, kad nepasakotų visko, nes ką gali žinoti, ant ko užsirausi, kartais atrodo, kad pažįstame žmogų, o pasirodo, kad yra priešingai.
Svarbu kontrolę skiria laiku. Lengvai sulaukti vasario, gal dar ką pasiūlys. Vyras per metus turėjo daug rentgenų, Kt, bet kai reikia tai reikia kas belieka.

QUOTE(Deganti @ 2015 01 10, 09:45)
REIKIA  4u.gif Jei gydytoja nenuleidžia rankų ir Jūs nepasiduokit. Čia visos žino, kokia ta chemija, kaip baisu ir kaip sunku ištverti, bet tai vienintelė viltis, visos žolytės tik pagalbinės priemonės.
drinks_cheers.gif Brangi, Šiandien besišypsanti, nuovargis kalba už jus, tiek metų gydymo. Bet juk ši chemija, kurią skiria gydytoja tikėdama jūsų pergale, dar viena galimybė remisijai. Išnaudokit tai ką skiria gydytojai, pasiekus remisiją vėl žoleles naudokit. Tikiu per kelias dienas ir nuotaika pasikeitė ir gydymu nusiteikėt. Tiesiog reikia iškęsti.

QUOTE(renaciute @ 2015 01 10, 13:31)
Aš ne prieš, bet skaitydama jūsų visų postus susidarius įspūdį kad pinigėlių reikia gydymui, vaistams, ir kartais nemažų. Tai gal tikslingiau juos pataupyti tam? Pavyzdžiui gal stacionare būnant lašinant chemiją toms pačioms sesutėms, kad skysčių nepagailėtų ar nuskausminamųjų. O gal dar reiks ir privačiai kreiptis jei komplikacija kokia ir greito reagavimo reikės? Ar aš nusišneku? Bijau pati klaidingai patarti, bet susidaro įspūdis kad kova su žnyplium kainuoja.
Taip kainuoja begalo daug kova energijos, sveikatos, finansų, vien dėl jų sumažėjimo. Tik norėjau pasakyti, kad nežinau kaip kitur, bet paprastai gydytojai skiria vaistus, skysčius ir kt lašinimui. Sesutės kažin ar savo nuožiūra jums lašins, kad ir dienos stacionare yra gydytojai ir paskyrimai, jei nepaskirta, nebent privačiai kas į namus samdosi.
Bent vyro atveju, jei prireikia kokių vaistų, būna telefonu bent atsiklausia gydytojo. Žinoma kitur kitaip gal.

QUOTE(loretaa36 @ 2015 01 10, 13:42)
As pati is siauliu gyditis kol kas i vilniu siunte....na ir as taip galvoju jog neprinesi ten ir beto pas ka tu pinigeliu perdaug yra biggrin.gif
Bet vat teta mano saukia ant manes jog duok,gal bijo kad neziures nes vat mama palaidojom prie 2 menesius
...
Noriu paklausti  kaip perskaiciau jog metus teks gyditi cia kaip?negali dirbti ir panasei ir hemijos daznos
Jei teta finansuoja puiku, jūsų teisė kaip panaudoti pinigus, prireiks. Bet šiaip kai vyras susirgo, mes taip pat klausinėjom, nuomonės vieningos, tas skyrius, kur dirba iš širdies, vokelių davimu tik sau bėdos pasidarysi. Mes neįsivaizdavom kas daroma tokiu atveju, bet esu tos nuomonės, kad santariškių hematologai labai suinteresuoti sėkmingu pacientų gydymu ir sveikimu, pati tuo įsitikinsite. Kaip ir Deganti atsidėkojam kai šventės, ir šiaip kartais, bet simboliškai, rankų darbo kepiniais ir pan.
Jūs diagnozės kaip suprantu nežinot tikslios, gydymo taip pat. Kiek truks ir koks jis gali pasakyti gydantis gydytojas. Viskas priklauso kaip organizmas reaguoja, kaip laiku gaunamos chemoterapijos.
Gydymas jei ir ilgas, Nesvarbu laikas, svarbu sėkmingas sveikimas. Visiems to linkime.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Angele: 11 sausio 2015 - 00:31
Taip, operuos lygiai taip pat ar davus, ar nedavus. Bet as kiek pastebejau, kazko davus tiesiog eiles pagreiteja, tyrimu rezultatai taip pat greiciau gaunami. Man reikia is rajono tevus vezioti, tai malonu ir patogu, kai daktaras vienai dienai uzraso kelis tyrimus. Tiesiog susigaista tik diena. Man jau geriau moketi daktarui, negu uz kura degalinei. Tai tiek. Duodam tik pagrindiniam daktarui ir kiek galim. Kiek zinau, kiti duoda daugiau.

Sveikatos visoms/visiems
Atsakyti
QUOTE(šiandien besišypsanti @ 2015 01 10, 08:51)
Ji įkalbinėja dar vieną dozę (t. y trys kartai) pakentėt, o aš nenoriu. Padėkit apsispręst

BŪTINA! Gali paniurzgėti, paverkti, pagailėti savęs ir kitų, bet gydytis būtina. Mes tau neleidžiam pasiduoti schmoll.gif
Mūsų ligoniukas sunkiai, labai labai sunkiai verysad.gif Ir kai prašo, kad ją sudeginti, nes ji jau nebetiki ir nebegali-aš sakau, kad tą minutę ji gali netikėti, bet aš tikėsiu už juos visus ir kovosiu iki pergalės.
Atsakyti