Tiesa, vakarykštė smagi istorijėlė

Gyvenam pirmam aukšte daugiabutyje, mūsų Bafūnė žiauriai mėgsta palanges. O dar kai į laiptinę eina žmonės pro jos nosį, tai išvis kaifas

Mūsų laiptinės gyventojai Bafūnę žino- priešais laiptinę ant pievelės įrengti suoliukai, ten senoliukai šildosi kai pavasaris jau įsišiltėja. Tai Bafūnę jie kalbina, ji atsako, nu taip ir bendrauja gražiai

O kai sutinku ką iš kaimynų, visada giria kačiūnę, kokia ji graži. Aišku, neatsakau, kad ir pati žinau

padėkoju ir tiek

Vakar grįžtu iš darbo, po langais sodina gėles viena kaimynka su kaimynu. Gryn gryn po mūsų langu. Nu ir kaip gi be Bafūnės- tupi ant palangės, tvarką prižiūri. Pamatė mane dar ir kalbėt pradėjo

Tai kaimynka vėl grožį pagyrė, sako nu bet kokios ausytės, grynai kaip lūšiuko. Sakau, kad jie ir vadinami mažaisiais lūšiukais. Ir va tada, pirmą kart kiek turiu Bafūnę, išgirdau klausimą su pilnom akim tokios kaip ir baimės- o ji neagresyvi?

Ir ta ala baimė dingo iš akių kai pasakiau, kad ji pliušinė
Nu čia tiesiog pirmą kart susidūriau su tokiu dalyku

Mūsų namiškiai, draugai niekada nieko panašaus nėra klausę, tai va norėjau pasigirti savo pirmu kartu