O Metai keis Metus ir sniegas uždengs Nueinančių rūpesčius. Bus daugiau saulės ir džiaugsmo. Daugiau vilties, kad kažkas į gera.
Ir vis tik atsigrįžtu į Nueinančius. Nesinori paleisti dar dalelė gyvenimo. Paties nuostabiausio, nes vienintelis. Ir visa jame taip tikra ir nesuvaidinta. Ir žmonės. Ir įvykiai. Ir laikas. Jam aš dėkinga už viską. Ypač už žmones. Dėkoju, mielosios, už buvimą kartu. ________________________ Apkabinu. _____________________________________ Jūsų Varinija