Nevaisingumas ir psichologinės problemos

#313
QUOTE(Melynoji_Adrija @ 2015 09 09, 22:15)
senai skaitau sita temele ir taip palaikau kiekviena is jusu  4u.gif
esu nevilti ir nusprendziau parasyti jums.. ar pasiguosti ar gauti patarimo.. tiesiog suprantu, kad kazkaip reikia isbristi is gilios duobes i kuria pati save pasodinau.
Musu istorija nera tokia ispudinga ir ilgamete kaip kitu cia pasisakanciu merginu, bet planuojame 2 metus, turejome nesekminga IUI ir vargstame su vyro turto problema(nejudrus ir daug su defektais). As is savo puses pasidariau daug tyrimu, paskutinis likes- lp (taip sake gydytoja). Stengiuosi i visa sita gydyma, vitaminu ir kt. vaistu gerima ziureti is salies ir perdaug neimti i sirdi... bet.. visas skausmas ir isgyvenimai kaupiasi sirdi.
Nesenau suzinojau, kad drauge laukiasi. Pati nesitikejau is saves tokios reakcijos, bet sukylo baltas pavydas.. nuo tos dienos- negaliu su ja bendrauti. Pradejau jos vengti.. prisidejo ir tas, kad ji tiesiai sviesiai pasake, kad dabar "visi privalo aplink ja sokineti- paduoti, pakelti ir t.t.". Paskui prisidejo jos nesveiki nuotaikos svyravimai ir "nusisnekejimai". Po viso sito... tiesiog pagavau save mastant, kad esu bloga drauge.. negaliu pasidziaugti ir suprasti, kad draugei dabar yra "ipatingas metas". Atvirksciai- man kyla agresija.. tiesiog negaliu salia jos buti.. kiekviena karta grizusi po susitkimo (renkasi visos druages kartu ir negaliu atsisakyti dalyvauti vien del jos) nuolat verkiu...
Su vyru visada santikiai buvo (ir tikiuosi yra) geri.. bet uzsidariau savyje... nebesisneku. Gelbsti tik darbas- jame tiesiog atsijungiu. Stengiuosi neiseiti pietauti i miesta nes visur pilna besilaukianciu... negaliu i tai ziureti...
Vis "edu" save del to, kad as blogas zmogus, kodel taip elgiuosi.. gal vertetu kreiptis i specialistus?  verysad.gif
gal galite patarti kokia literatura pasiskaityti?
Pamirsau pamineti, kad su vyru jauciame labai dideli spaudima, tiek is tevu puses, tiek is draugu del vaiku. Nusibo tie klausimai "kada?kada? kada". O nesenai sedint prie bendro stalo, viena pazistama pasake "ilgai nelaukite, o tai bus kaip Anglijoje, visi gimdo po 30 m ir visi vaikai nesveiki gimsta su sindromais- kad ir jums taip nenutiktu" ...........  verysad.gif



Oi kaip zinomos emocijos del besilaukiančių draugių...O ta pažįstama-visur atsiranda tokių cinikų, kurie nesusimąsto, nepagalvoja ką sako, kas ant liežuvio ir šauna į paširdžius...Siaubas...Tikrai pasiūlykite prisidėti prie ivf.. blink.gif
Dėl tėvų...jap, juk jei jie artimi žmonės, verčiau pasakyt-tikrai lengviau. Man taip buvo su anyta, kuri visad"tai gal jau? taip gal jau?"...įgriso, verkdavau viena kambary, vyrui ant peties, nes juk ir taip nervuojies, kad nepastoji, o dar čia klausinėja. Gavos taip savaime, net nzn kaip, bet po biski sakydavau, kad vaziuojam pas daktarus ir t.t. Savo mamai tai isvis lb greit pasakiau, kad va buvau pas gyd., nes nu nepastojam. Ir dabar apskritai visi zino, kuo pasitikim, ir nieks neklausinėja ir visi palaiko. Tikrai DAUG lengviau smile.gif Kalbėkit...o del draugės.Aš ir vengdavau tokiu susitikimu. Ir tubūt vengciau, kol savy persiversciau su jausmais...Pradzia lb sunki. Poto save tikini, kad negalima taip, ji nekalta, nu ką dbr daryt, kad mazas stebukliukas pasirinko ją, o ne mane šiandien. Pasirinks ir mane. Reik bandyt atleist, nepykt, nepavydėt - nors ir kaip sunku, bandyt dziaugtis ju laime, ir dziaugtis savo mazais dalykais. As pati, kai suzinojau kai mano 3 drauges is eiles pradejo lauktis, nepakilau is lovos, nevalgiau, tik verkiau.Nes man ne tai kad nepastojau, bet dar lauke 2 operacija del cistos...Vyras grįžęs iš darbo rado lovoj, nevalgiusią, verkiančią.Sakiau net jam:" kad nebegaliu daugiau, padėkit man". Tuomet kreipiausi i psichologe. Gal kiek nuramino. Bet...bet niekas labiau nepadeda nei pats sau. Turi save itikineti nuolat. Ir priimti žmones, kokie yra. Jiems atleisti. O labiausia padeda atvirumas, jei galima pasitikėti tais žmonėmis.Man dorotis su neigiamais jausmais padeda tikėjimas, ir tik jis. Butent ir skaitau knygeles is religines puses apie atleidima ir tu neigiamu jausmu dorojima. Is pradziu lb sunku, gal neįdomu,bet po truputį, ir poto matai kad širdis pati prašo to peno. Juk čia psichologija, dvasiniai išgyvenimai. Aišku reik ir malonios veiklos, kad užsimiršt.
Atsakyti
#314
QUOTE(Melynoji_Adrija @ 2015 09 09, 22:15)
esu nevilti ir nusprendziau parasyti jums.. ar pasiguosti ar gauti patarimo.. tiesiog

Jūsų šeima, Jūsų jausmai yra tiek pat SVARBŪS, kaip ir kitų šeimų, kad ir ne tokia ilgametė. Nenuvertinkite savęs!
Argi galima nepykti, nepavydėti, kai kažkas turi tai, ko pati šiuo metu negalite turėti? Jūsų širdis neakmeninė! Pyktis, pavydas šioje situacijoje yra "normalūs", neteiskite savęs už tai.
Per laiką išmoksite, surasite frazių atsikirsti įkyruoliams. Atsirinksite, kam papasakoti tiesą, o kam ne. Kuo patys labiau varžysitės savo diagnozės, tuo labiau į širdį imsite reiškinius aplikoje. Kuo patys jausitės tvirtesni, drąsesni, tuo mažiau reaguosite į aplinkinių replikas, į kitų nėštumus ir pan.
Dėl santykių su vyru. Ar gali būti, kad giliai širdyje ant jo pykstate už tai, kad nepastojimo priežastis susijusi su juo? Suprantu, kad nenorite jo skaudinti, bet būtent neišsakyti jausmai ir veda tiesiai į santykių atšalimą. Jis neabejoju jaučiasi kaltas, jei nutolote, užsidarėte, kaltės našta sveria dvigubai. Judu šitam kelyje esate dviese, nenustokite kalbėtis!
Papildyta:
QUOTE(dulle @ 2015 09 03, 10:59)
Tokia profesija,
galbūt viskas susideda per laiką. apskritai gyvenime pernelyg visokių išbandymų, tai tas nesiseka, tai anas..atrodo ta vieta, kur esu laiminga- šeima, vyras, mylime vienas kitas, bet ir čia negalime vis susilaukti mažylio. žengėme tik pirmuosius žingsnius- išsityrė vyras (pas jį kaip ir viskas tvarkoje), o pas mane - rado cistą, miomą. dabar su tuo bandau susitvarkyt. O kaip toliau, nežinau. Atsirado baimių, kaip bus, bijau, kad iš viso negalėsim susilaukt, bijau visko, kad kas nepasiseks, kad kažkas blogai ir t.t.laikas greitai eina. Gal tai pradžia šiame kelyje. Labai jautriai reaguoju, jaučiuosi, kad čia per mane neturim vaikelio, jaučiuosi vyrui nepilnavertė.. Žinau, kad tai negerai, bet savo viduje blaškausi ir nenurimstu. Nežinau, kaip reikia nurimti savo viduje. Kaip turėti jėgų eit toliau, vos tik pradėjus.

dulle, įvairios baimės, nerimas dėl ateities atsirado paskutiniu metu? Ar Jūs visą gyvenimą esate iš tų jautresnių, emocingų asmenybių?
Pabandykite pasakyti ką nors gero apie Jūsų šeimos planavimo situaciją? Surašykite čia mažiausiai penkias aplinkybes, Jūsų šeimos stiprybes, kurios gali pagelbėti pastojant smile.gif
Papildyta:
QUOTE(amita @ 2015 09 10, 07:20)
Vienu musu draugu panasaus pobudzio klausinejimas baigesi, kai pasiulem jiems (juokais aisku) prisideti finansiskai prie IVF proceduros, jei juos taip neramina, kada gi mes susilauksim atzalu

biggrin.gif Jūs šaunuoliai, labai šmaikštus ir taiklus atkirtis biggrin.gif
Papildyta:
QUOTE(Roberta-Benedikta @ 2015 09 07, 14:16)
tada klausimas kur priezastis to ilgo laukimo?

Šaunu, kad genetiniai tyrimai palankūs, dar vienas žingsnis į priekį.
O dėl nepastojimo priežasčių, kokių pati turite minčių, pasvarstymų? Kaip pati atsakytumėte į savo klausimą? Išvardinkit kad ir pačias "kvailiausias" hipotezes, kurios šauna į galvą.
Atsakyti
#315
QUOTE(pupiks @ 2015 09 10, 09:05)
Bet...bet niekas labiau nepadeda nei pats sau. Turi save itikineti nuolat.

Taip tikrai, visi atsakymai, visi sprendimai, stiprybės šaltinis yra tiktai Jumyse. Tik kartais šie lobiai būna taip giliai pasislėpę, kad prireikia pagalbos juos atrasti. O kartais ir visai be pagalbos gilaus skausmo akimirką jie nušvinta visai netikėtai nustebindami pačius šeimininkus.
Jūs esate nuostabi, stipri, kalnus versti sugebanti moteris. Tikėkite tuo smile.gif
Atsakyti
#316
QUOTE(amita @ 2015 09 10, 06:20)
Adrija, gaila , bet kvailumui ribu nera. As, muset, buciau pasiuliusi tai pazistamai savo nuomone susikist i viena vieta. itariu, jog ji is tu "konorimiargaite'' ir ''niparduosimLietuvos ziameles'' klubo nariu smile.gif. Beje, tevams galbut butu galima papasakoti tikraja padeti, gal tada baigtusi spaudimas is ju puses ? Del draugu.. Na cia jau priklauso nuo pasitikejimo jais lygio. Vienu musu draugu panasaus pobudzio klausinejimas baigesi, kai pasiulem jiems (juokais aisku) prisideti finansiskai prie IVF proceduros, jei juos taip neramina, kada gi mes susilauksim atzalu

na jus drasuoliai 4u.gif as taip negaleciau pasakyti, kad prisidetu prie ivf. Man visos sitos temos apie vaikus yra labai asmeniskos. Geriau jau nutylesiu bet nesidalinsiu jokia informacija su tokiais zmonemis.. verysad.gif
Papildyta:
QUOTE(pupiks @ 2015 09 10, 08:05)
Oi kaip zinomos emocijos del besilaukiančių draugių...O ta pažįstama-visur atsiranda tokių cinikų, kurie nesusimąsto, nepagalvoja ką sako, kas ant liežuvio ir šauna į paširdžius...Siaubas...Tikrai pasiūlykite prisidėti prie ivf.. blink.gif
Dėl tėvų...jap, juk jei jie artimi žmonės, verčiau pasakyt-tikrai lengviau. Man taip buvo su anyta, kuri visad"tai gal jau? taip gal jau?"...įgriso, verkdavau viena kambary, vyrui ant peties, nes juk ir taip nervuojies, kad nepastoji, o dar čia klausinėja. Gavos taip savaime, net nzn kaip, bet po biski sakydavau, kad vaziuojam pas daktarus ir t.t. Savo mamai tai isvis lb greit pasakiau, kad va buvau pas gyd., nes nu nepastojam. Ir dabar apskritai visi zino, kuo pasitikim, ir nieks neklausinėja ir visi palaiko. Tikrai DAUG lengviau smile.gif Kalbėkit...o del draugės.Aš ir vengdavau tokiu susitikimu. Ir tubūt vengciau, kol savy persiversciau su jausmais...Pradzia lb sunki. Poto save tikini, kad negalima taip, ji nekalta, nu ką dbr daryt, kad mazas stebukliukas pasirinko ją, o ne mane šiandien. Pasirinks ir mane. Reik bandyt atleist, nepykt, nepavydėt - nors ir kaip sunku, bandyt dziaugtis ju laime, ir dziaugtis savo mazais dalykais. As pati, kai suzinojau kai mano 3 drauges is eiles pradejo lauktis, nepakilau is lovos, nevalgiau, tik verkiau.Nes man ne tai kad nepastojau, bet dar lauke 2 operacija del cistos...Vyras grįžęs iš darbo rado lovoj, nevalgiusią, verkiančią.Sakiau net jam:" kad nebegaliu daugiau, padėkit man". Tuomet kreipiausi i psichologe. Gal kiek nuramino. Bet...bet niekas labiau nepadeda nei pats sau. Turi save itikineti nuolat. Ir priimti žmones, kokie yra. Jiems atleisti. O labiausia padeda atvirumas, jei galima pasitikėti tais žmonėmis.Man dorotis su neigiamais jausmais padeda tikėjimas, ir tik jis. Butent ir skaitau knygeles is religines puses apie atleidima ir tu neigiamu jausmu dorojima. Is pradziu lb sunku, gal neįdomu,bet po truputį, ir poto matai kad širdis pati prašo to peno. Juk čia psichologija, dvasiniai išgyvenimai. Aišku reik ir malonios veiklos, kad užsimiršt.

aciu uz jusu palaikyma..
Negaliu surasti to saltinio kuris mane ikveptu ieskoti savyje atleidimo ir supratingumo.
Del sito ir pergyvenu.. taip atrodo, kad viduje apart pykcio ir nervu daugiau nieko nejauciu. Esu supykusi ant viso pasaulio sad.gif ir mane tai stebina.. nes gyvenime buvau labai pozityvus aktyvus zmogus, kuris ejo tik pirmyn. O dabar visiskai ne as..
Pasidalinkite kokias skaitote knygas? 4u.gif
Atsakyti
#317
QUOTE(Melynoji_Adrija @ 2015 09 10, 15:00)
na jus drasuoliai  4u.gif as taip negaleciau pasakyti, kad prisidetu prie ivf. Man visos sitos temos apie vaikus yra labai asmeniskos. Geriau jau nutylesiu bet nesidalinsiu jokia informacija su tokiais zmonemis..  verysad.gif
Papildyta:

aciu uz jusu palaikyma..
Negaliu surasti to saltinio kuris mane ikveptu ieskoti savyje atleidimo ir supratingumo.
Del sito ir pergyvenu.. taip atrodo, kad viduje apart pykcio ir nervu daugiau nieko nejauciu. Esu supykusi ant viso pasaulio sad.gif ir mane tai stebina.. nes gyvenime buvau labai pozityvus aktyvus zmogus, kuris ejo tik pirmyn. O dabar visiskai ne as..
Pasidalinkite kokias skaitote knygas?  4u.gif

Parasaiu az
Atsakyti
#318
QUOTE(Melynoji_Adrija @ 2015 09 10, 14:00)
na jus drasuoliai  4u.gif as taip negaleciau pasakyti, kad prisidetu prie ivf. Man visos sitos temos apie vaikus yra labai asmeniskos. Geriau jau nutylesiu bet nesidalinsiu jokia informacija su tokiais zmonemis..  verysad.gif
Papildyta:

aciu uz jusu palaikyma..
Negaliu surasti to saltinio kuris mane ikveptu ieskoti savyje atleidimo ir supratingumo.
Del sito ir pergyvenu.. taip atrodo, kad viduje apart pykcio ir nervu daugiau nieko nejauciu. Esu supykusi ant viso pasaulio sad.gif ir mane tai stebina.. nes gyvenime buvau labai pozityvus aktyvus zmogus, kuris ejo tik pirmyn. O dabar visiskai ne as..
Pasidalinkite kokias skaitote knygas?  4u.gif

oi kaip as tave suprantu,nes pas mane irgi viduje apart pykcio ir nervu nieko daugiau nebuvo,as kaip ir tu pykau ant visu,ant viso pasaulio...db to pykcio liko maziau,nes supratau,kad pykdama kenkiu tik sau...as bandziau skaityti Joseph Murphy "Jusu pasamones galia",drauge rekomendavo,galvoju paskaitysiu,gal isikvepsiu sau teigiamu minciu,pozityvo,deje tos knygos taip ir nepeskaiciau iki galo...db neskaitau nieko,tiesiog bandau pati su savim kovoti ir dirbti,stengiuosi atsikratyti pykcio,nervu,neigiamu minciu...nesakau,kad tai lengva,buna visko,bet,manau,kad reikia paciai dirbti su savimi...zinoma knyga irgi nepamaisys...kai buna lb sunku nueinu i baznycia,nors ir nesu labai tikinti,bet kai zmogui buna labai labai sunku jis visada uzsuka i Dievo namus...siuo metu gyvenu uzsienyje,bet rugpjuti atostogavau Lietuvoje,tai net kelis kartus lankiausi baznycioje,palengvejo...dar kai buna lb sunku gerai isiverkiu(zinoma kai niekas nemato),tada irgi palengveja...su asarom iseina visas skausmas...zinoma tas isiverkimas padeda tik kuriam laikui,nes paskui vel tas pats...
noreciau verkt is laimes,o ne is skausmo...tikiuosi,kad viena diena taip ir bus...kadangi kuri laika nedirbau,tai db uzsiemusi darbo paieskom,tai irgi truputi nukreipia blogas mintis...tai va taip as kovoju su savo pykciu ir nervais...gal kitos cia esancios merginos pasidalins kokiomis priemonemis jos kovoja su savo neigiamomis emocijomis,patars kokias knygas paskaityti...linkiu,kad neigiamos emocijos viena diena dingtu ir pagaliau aplankytu laime 4u.gif
Atsakyti
#319
Merginos, mums visoms aktualus staripsnis
http://www.15min.lt/...528535?comments

Skaitydama jaučiausi lyg žiūrėdama į veidrodį sad.gif Kai kurie komentarai žiaurūs... Bet vienas komentaras, vaisingumo specialistės, man sukėlė minčių, kodėl tikrai, mes pačios poros nesikreipiame į tą prakeiktą seimą, negi nėra kažkokio būdo? Nežinau kaip ten viskas daroma iki smulkmenų, bet manau pasidomėjus suprasčiau. Kas ką žinote apie nevaisingumo asociaciją, mačiau tokia yra Vilniuje, ar verta ten stoti?
Atsakyti
#320
QUOTE(eibarte @ 2015 09 18, 10:53)
Merginos, mums visoms aktualus staripsnis
http://www.15min.lt/...528535?comments

Skaitydama jaučiausi lyg žiūrėdama į veidrodį sad.gif Kai kurie komentarai žiaurūs... Bet vienas komentaras, vaisingumo specialistės, man sukėlė minčių, kodėl tikrai, mes pačios poros nesikreipiame į tą prakeiktą seimą, negi nėra kažkokio būdo? Nežinau kaip ten viskas daroma iki smulkmenų, bet manau pasidomėjus suprasčiau. Kas ką žinote apie nevaisingumo asociaciją, mačiau tokia yra Vilniuje, ar verta ten stoti?



yra kas raso ...ir ne vienam ... paskutinis ponios Mikutienes atsakymas kad nevaisingumo kompensavimas yra prioritetinis klausymas...tik kada bus svarstymas taip ir lieka neaisku nors vasaros pradzioj visi kaip vienas atrasinejo kad bus svarstymas rudenio sesijos pradzioj skubos tvarka... zadejo rugseji ..na jis dar nesibaige g.gif
Atsakyti
#321
QUOTE(siaures meskute @ 2015 09 19, 10:24)
yra kas raso ...ir ne vienam ... paskutinis ponios Mikutienes atsakymas kad nevaisingumo kompensavimas yra prioritetinis klausymas...tik kada bus svarstymas taip ir lieka neaisku nors vasaros pradzioj visi kaip vienas atrasinejo kad bus svarstymas rudenio sesijos pradzioj skubos tvarka... zadejo rugseji ..na jis dar nesibaige  g.gif


Siaures meskute, tu gal esi įstojusi į vaisingumo asociaciją? Užmačiau, kad yra peticija, gal tu su ja kaip nors susijus?

Manau turėtume visos čia esančios ją pasirašyti ir kitus paraginti
PETICIJA - http://www.peticijos...2334/pasirasyti
Atsakyti
#322
QUOTE(eibarte @ 2015 09 21, 09:01)
Siaures meskute, tu gal esi įstojusi į vaisingumo asociaciją?  Užmačiau, kad yra peticija, gal tu su ja kaip nors susijus?

Manau turėtume visos čia esančios ją pasirašyti ir kitus paraginti
PETICIJA - http://www.peticijos...2334/pasirasyti

Nebėra tos asociacijos dėl iv priežasčių.
Kitoje grupėje mes truputį bandėme daryti.. Tačiau kol kas gavom atsakymą kad dirbtinio apvaisinimo įstatymas prioritetuose... Dar pavasario sesijai baigiantis buvo kalbėta kad viskas vyks rudenio sesijoje, visi apsvarstymai ir pan, pinigėliai skirti bet norint jais naudotis...reikia patvirtinti įstatymą.. Bet kaip suprantu be kokio lapkričio kazi ar kas ką svarstys.
O žadėjo kad patvirtinus pinigeliais bus galima naudotis jau nuo sausio pirmos
Laukiam...
Atsakyti
#323
QUOTE(siaures meskute @ 2015 09 22, 16:38)
Nebėra tos asociacijos dėl iv priežasčių.
Kitoje grupėje mes truputį bandėme  daryti.. Tačiau kol kas gavom atsakymą kad dirbtinio apvaisinimo įstatymas prioritetuose... Dar pavasario sesijai baigiantis buvo kalbėta kad viskas vyks rudenio sesijoje,  visi apsvarstymai ir pan, pinigėliai skirti bet norint jais naudotis...reikia patvirtinti įstatymą..  Bet kaip suprantu be kokio lapkričio kazi ar kas ką svarstys.
O žadėjo kad patvirtinus pinigeliais bus galima naudotis jau nuo sausio pirmos
Laukiam...


Supratau, na tada laukim ir melskimės iki to lapkričio. O kas jei nepriims, ką tada galima padaryti? Atsibodo man sėdėt rankas sudėjus ir laukt, kad tik žinočiau, kad galiu kuom padėt - mielai prisijungčiau. Jei reikės kažkokios pagalbos rašykite.
Atsakyti
#324
QUOTE(eibarte @ 2015 09 21, 09:01)
Siaures meskute, tu gal esi įstojusi į vaisingumo asociaciją?  Užmačiau, kad yra peticija, gal tu su ja kaip nors susijus?

Manau turėtume visos čia esančios ją pasirašyti ir kitus paraginti
PETICIJA - http://www.peticijos...2334/pasirasyti

Neaisku kiek tos peticijos pades, bet pasiraysti tikrai nera sudetinga smile.gif Todel pasirasau ir tikiuosi, kad musu atsiras tiek daug, kad nebegales seimas daugiau atidelioti sio istatymo ir nuo sauio 1 jis isigalios.
Atsakyti