Manau, kad, jei viskas tvarkoje, motinos pienas yra gerai ir reikalinga. Tik kad visokių niuansų būna, nuo kurių maitinimas priklauso, ne tik nuo pieno turėjimo/neturėjimo. Bet treji metai man atrodo stipriai
too much.
O nuomonių, kaip ir vėlesnės mitybos pasirinkimo klausimu, yra labai visokių, ir nei viena negali kažko įrodyti 100%.
Vis tiek galvočiau, kad net ir dantų klausimu - pirma yra genai (kurie gali arba išlįsti, arba ne). O geras maistas gali būti prevencine ar organizmo būklę pagerinančia priemone. Niekas negali paneigti (kaip ir įrodyti), kad, maitinantis pagal organizmo poreikius ir atsisakius tam tikrų nebūtinų produktų kažkokios ligos, į kurias galbūt žmogus yra linkęs, tiesiog neišlįs.
Jeigu atrandamas konkretus kažkokios medžiagos trūkumas - vėl kitas klausimas. Dar prisideda galimai kitokia (gal švaresnė?) aplinka, bendra psichinė būklė ir streso veiksniai, ir N kitų galimų priežasčių, įskaičiuojant ir higieną. Negali žinoti. Žinotum - nesirgtum ir problemų neturėtum.
vaikui buvo naujagimiu gelta, rezus netiko, penkias dienas vaiko nieks nenese man, kokie maitinimai 
parsivezus namo ryte, vakare skamb. i ligonine, ka daryt, kad vaikas nieko i vystiklus nepadaro? pasirodo, jam per mazai misiunio ligoninej buvo, uzalkes namo grizo. O del soskes, nu labai tamsi ir atsilikus buvau. Su vyru po pora naktu pasikeisdami budejom, kad vienas pailsetu. Jokiu patologiju nebuvo, bet 6 nestumo men. mane anyta isgerus taip isdejo, kad visa nakti praverkiau, vaikas labai neramus gime ir tik po metu praejo. iherb panos tokia pat tema gvildena.
