Paleo ir primal

Buna, kad galvoja, o isivaizduok buna, kad nera. Mano sesuo neturejo net priespienio, nei lasiuko.

Juk cia mitybos tema, ar ne? Vadinasi galima parasyti. Juk nescios skaito.
Taip Nes tu pati gali to pieno ir nematyti. Ir neisspausi tiek, kiek vaikas savo burna. Ji raumenis atpalaiduoja, ir jis pradeda begti. Is kur sysis tada, jei pieno "nera" , ir vaikas ciulpia ta "tuscia kruti". Jis ciulpdamas,is pradziu nuolat, ta pieno kieki sureguliuoja. Viskas darosi paklausos ir pasiulos principu. Kudikis zinda - pienas gaminasi. Norint uzvesti pieno mechnizma reikia gausiai deti vaika prie kruties, net jei atrodo, kad ten nieko nera. Tam reikalinga kantrybe. Dar ir del to, vienoms pavyksta, kitoms ne.

Zinai, labai saunu tau dabar postringauti. Musu kartai reikejo vystyklus rankom saltu vandeniu isiskalbti (blokada buvo), beje pries tai muila sutarkuoti ir kose skalbimui isvirti, vystyklus islyginti, vandens prisivirinti ir atausinti iki vakaro vaikelio maudymui, pinigus uzsidirbti, kai paciai dar sveikatos net nera, ir prie vaiko nakti keltis, dar kazkaip apsipirkti, kai parduotuvese nieko nebuvo, o ko atvezus, eiles kilometrines. ir aisku, tavo nuomone, tarpe visu tu niekniekiu dar vaika prie papo laikyti, kad pienas atsirastu, kai jis to papo net neima, juk jau ligoninej buvo maitintas is buteliuko. O kaip mama? Ar ji jau nebegyvas daiktas, kaip pogimdyvines depresijos? Ar visos turi idealias salygas nesinervinti, vaika diena nakti prie papo laikyti? Realiai gyvenime retai tai buna.

Daug keliaujam mes, ir viesose vietose zindanti mama VISADA uzsideda tokia didele skraiste aplink save ir kudiki maitindama, nei karto nemaciau mamos nuoga krutimi zindancios vaika. Kiek kuri zindo, jos asmeninis reikalas - teisi ir visai nezindanti ir zindanti iki 18 metu, svarbu kaip tai daroma.

Tik mus, tarybiniais laikais kitaip mokino ir info jokios nebuvo. Vaikus paimdavo, kelias dienas mamai neduodavo ir mokino, kad pamaitinus reikia rankomis nusitraukti visa likuti. JustDi labai gerai aprase visa situacija. Nuo pervargimo ir streso taip pat gali dingti pienas ir dek tu nedejes vaikelio prie kruties, stebuklas neivykdavo.



Va cia tai jau visai kitas reikalas, tai tikrai normalu ir estetiska. Esu maciusi, kaip mama be jokiu skrupulu, apsinuogina kruti ir niekuom neprisidengusi zindo vaika labai net viesoje vietoje. Tokia situacija man nera grazi ar miela akiai.
juste10, ko gero kaimynei jau reikia kokia tablete ikalti, nes 3 dienas besitesianti migrena - nejuokas. Ir lai baigia jau poventinius tortus kapoti:)

Labai gerai surasei
o, jei dar vaikas nei diena, nei nakti nemiega normaliai? o po gimdymo dar pora savaiciu ant subines prisest negali?

visiškai pritariu...




na gi įsiskaitykit, ką mėnulis rašo... Visa tai reikalinga tol, kol susitvarko pieno gamyba, tikrai ne amžinai... Vėliau viskas vyksta kaip ir turi vykti, tikra nereikia dieną naktį laikyti kūdikį prie krūties.

Jei i (.)(.) tema, tai tikra teisybe, kad piena tik leliukas gali istraukt . Net jei prasideda koks latako uszikimsimas tai kudikuti kokiu tai vakuminiu budu sugeba ji atkimst...o vat suauges zmogus jau neissiurbtu to reikalo , skaiciau literaturoj kai gumbai susimete. Siaip tai tikrai kad pienas ne papuose o smegenyse gaminasi ir tas vaiko glaudimas yra labai svarbu. as tai jokiu bedu neturejau, ne nugrauztu speneliu , nei dar kokiu nesamoniu...O vat jei buciau turejusi, kazin ar buciau kovojusi del to pieno, kai pieno misiniu , adaptuotu kudikuciams pilnos lentynos (tikiuosi, nes dar nepirkau ir nesideomejau).

Oij, mergaites mielos Ir kodel gi kiekviena norit savo tiesa koja prispaude irodyt? Juk visos mes skirtingos ir tai, kad pagal kazkokia teorija turi but taip arba kitaip, visiskai nereiskia, kad kiekvienai taip ir bus. Tikrai gali buti taip, kad pieno nera arba yra per mazai (gal kudikis neaktyvus, gal mamai su hormonais ne viskas gerai, gal anatomines salygos tai lemia ir dar daug tu "gal" gali buti). Ir tikrai gali buti taip, kad vaikas visiskai neciulpia, o pieno "kibirai" - mano antras vaikas visikai neeme kruties, nes sovietmeciu man ji pamaitint naturaliai leido tik po 3dienu po gimdymo ir maitintas jis buvo tas 3 dienas aisku is buteliuko!!! O pieno pilnai pakako jam (nutraukdavau ir maitinau is buteliuko), pilnai pakako mano vyresniam sunui, kuriam tuo metu buvo metais ir 3men ( ir su bandele, ir su makaronais, ir pries miega gere tik mano piena), ir dar pilnai pakako kaimynes mergaitei iki 3 ar 4men. amziaus, nes jos mama negalejo maitinti del savo sveikatos (turejo kazkokius ten vaistus vartot). Taip, kad gali but visaip. Teorija yra viena, o praktika visai kas kita. Sekmes visoms maitinancioms ir nemaitinancioms. Kiekviena mes del savo vaiku darom viska, ka galim, kas mums atrodo geriausia, ir ka esamos salygos leidzia

katinone, auksiniai zodziai. Tikrai, nebuna visoms vienodai. O dar ir bepigu viska dabar zinoti, kai kalnai info, o sovietmeciu? Mano palatos draugei upeliais liejosi pienas, o mazylis ne is tolo kruties neeme. Mes visos pamaitinam ir ilsimes, o ji sedi ant lovos krasto su stiklainiu ir be perstojo "melziasi" liedama asaras, nes net pailseti, pamiegoti negalejo. Jos pienu maitino visus vaikus, kuriems truko motinos pieno gimdymo namuose, Kiek pamenu, jai kazka padare, kad nustotu gamintis pienas. Ar vaistu kazkokiu dave, ar dar ka, bet dare, kad pieno gamyba nutruktu, Va taip va.

Katinone, ziu tavo liniuote, nugis sveriam vienodai Grazus skaiciukai
Va as dabar uzkaupiau, neleidzia organizmas svorio mesti, sluoksnis ir ant apvalejancio pilvuzo uzsidejo ir klubai plateja. Uztai (.)(.) kokie grazus pasidare

Pritariu, kad visko buna. Va pati nzn, gal po gimdymo skleroze nagus parodys, uzpumpuos steroidu ir uodegon ta piena galesiu det

Sveikos Man patinka diskusijos. Jose gimsta tiesa. Bet diskusijose, ne kaltinimuose ir teisimuose

Kad ir kaip palaikau natūralų maitinimą krūtimi (pati maitinau visus tris. Labai norėjau maitinti iki 2 m., bet ilgiausiai gavosi vienus metus, ne dėl to, kad nenorėčiau ar "nebūtų" pieno, o dėl to, kad prispaudė soc. reikalai), bet manau, kad kai tik vaiko skrandis pasiruošęs tirštam, kietam maistui (manau, kad jo nereiktų taip anksti, kaip iki šiol vis siūloma, kūdikiui kišt), tai maitinimas krūtimi lieka daugiau psichologinis prisirišimas, netgi labiau parankus ir patogus mamai. Man atrodo keistai, kai kalbantis vaikas pribėga ir aiškiai šaukia "duok papą" ir/ar plėšia palaidinę viešoj vietoj , dar keisčiau būtų, jei taip darytų priešmokyklinukas, kuriam kitais metais reiks adaptuotis bendraamžių grupėje, kur staiga nebeturės psichologinės pagalbos-papo. Man maitinimas buvo nuostabi patirtis, taip pat labai daug apie tai skaičiau, domėjausi, ruošiausi, todėl puikiai perėjau visus iššūkius, kai pieno mažėdavo ar jis neva dingdavo, todėl tikrai žinau, kad pieno "nebuvimas", tai dažniausiai tik žinių apie laktaciją arba noro ir kantrybės trūkumas, kaip skausmingai tai beskambėtų. O dėl viešo maitinimo, tai, kad nenukentėtų maitinančios motinos soc. gyvenimas, ypač, kai maitini ne 2 savaites, o metus ar du, manau visiškai normalu maitinti savo vaiką negrįžtant dėl to 5-8k. namo (esu maitinus ir parke ir laive, lėktuve ir užsieny gatvėj ant suoliuko, neteko sutikt nei vieno pasipiktinusio, žiaukčiojančio ar dėl to besiraukančio), tiesiog nebūtina to daryti labai demonstratyviai, juk yra įvairios skaros, šaliai, šiek tiek nuošalesnės vietos, pagaliau galima ir nusisukti nuo jus stebinčių akių. Visa aukščiau buvo tik mano nuomonė ir patirtys



Labai jus suprantu. Man savarankiškas gyvenimas labai svarbu, visada norėjau gyventi atskirai nuo tėvų, kurti SAVO gyvenimą, pati auginti savo vaikus.



mano vaikų atveju dantų sveikumas irgi priklauso daugiau nuo paveldimumo, vaikai, kurie išvaizda, charakteriu panašesni į vyrą odontologo kabineto veik nelanko, o "maniškiai" daug dažniau apsilanko, nors visi auga vienoj šeimoj, tai ir saldumynų panašiai gauna ir mityba panaši. Krūtimi maitinti visi labai skirtingą laiką.



Tikrai dažnai Labai stengiuosi būti tolerantiška kitokiems, kitaip besielgiantiems ir pan., todėl labai tikiuosi ir grįžtamojo ryšio.

Kažkada buvo aiškinama, kad žmonės išsivystė iš beždžionių, dabar jau tai paneigia, nežinia ką atneš rytojus. Idealių atvejų nebūna Tai tik siekiamybė.

O aš sutinku Aišku,nežinau ir nieks nežino kaip būtų dabar,bet pagal asmeninę patirtį 100% reikia kantrybės,auksinės kantrybės ir šaunuolės mamos,kurios išlaiko tuos nepatogumus Irgi galiu teisintis,kad nemaitinau pirmo vaiko(tik iki 2mėn.)ir sovietais,ir savo lepumu,ir,kad buvau priversta nusitraukinėt,kad nebuvo iš kur info gaut ir t.t.Bet taip pat teisybė,kad neglaudžiau prie krūties kiek reikėjo Tiesiai šviesiai-nebuvo noro,didelio noro.Su antru jau buvo didelis noras maitint savo pienu,bet situacija pasisuko taip,kad kūdikį po savaitės išleido namo,o aš pasilikau ligoninėj ir ne vienai ar penkiom dienom Krokodilo ašarom apsipildavau kol prispausdavau kokį 10ml...Grįžusi bandžiau ir bandžiau, ir verkiau,bet tikrai labai norėjau ir tikėjau,kad pavyks,nes jau buvau prisiskaičius,kad labai mažas procentas žinduolių negali turėt savo pieno Neprisimenu kiek laiko bandžiau kantrybę gal 10 dienų,gal pora savaičių(anam gi amžiuj buvo ),bet išmaitinau iki metų,o kodėl tik iki metų?Jau kita istorija,kiti norai Kaip ir pasigyriau