Vegetodistonija

Būna. Man per paūmėjimus ir svaigimai, ir mirgėjimas akyse, silpnumas būna. Širdis irgi "tabaluoja", kai ko netinkamo užvalgau arba rūgštis sukyla naktį. Kaip man aiškino gydytojas, esant GERL'ui dažnai būna dirginamas klajoklis nervas, reguliuojantis vegetacinę nervų sistemą, todėl ir simptomų gali būti įvairių.
Tirkites,kol surasite priežastį, nes labai dažnai gydytojai tiesiog tingi gilintis.
Gal skydliaukė ar širdies mitralinio vožtuvo prolapsas. Gal vitaminų ar mineralų stoka. Priežasčių gali būti daug.
O gal priežastis galvoje.

Buvau siandien pas savo gyd, papasakojau savijauta per sias dienas, kaip laikiausi be AD, ji sako-buvau pasiruosusi skirti kitus AD, bet isklausius nusprende, kad nereikia man ju. Kol kas visai sunkiems atvejams paliko lexotanili, ir pirmadieni einu pas psichologe asmenybes testui, ziuresim veliau jo rezultatus ir spresim kokia psichotetapija man reikalinga. Dabar svarbiausia - bandyt kazkokiu budu iveikti ta nerima rytais. Kvepavimas praktiskai nepadeda. Reikia saviitaigos, ar kazkokiu kitu metodu ismokt nukreipt mintis. Zodziu, reikia dirbti. Su savimi. Bandysiu irskoti kazkokiu realiu metodu internete. Gal kas kokiu nuorodu geru turi?

Sena pazistama, as skaicius jusu istorija apie pa ir gerlus

bet jus ir ismokote suvaldyti tuos pa, nes kaip suprantu pas jus tas gerlas, sedot ant labai grieztos dietos, daug maz atsistate viskas ir atsigavot, o ka daryti , kuriems to gerlo kaip ir nera, o su nerimu tokiu, kad sunku is lovos islipt
man tiek paastreja klausa, virpu nuo kiekvieno garso, uzia taip, kad jau atrodo cypia galvoj, jau tikrai kiekviena karta galvoju, jog tikrai isprotejau, kai prisimenu paskutini savo atkritima, tai man kartais net baisu gyvent pasidaro aisku per tuos atkrycius kazkaip labai apsigrudini, vis kazko naujo pasiemi is tos situacijos, kai pagalvoju per tuos 5 metus sirgdama tikrai nemazai ismokau, nors su nerimu nesusitvarku, bet poziuri i gyvenima tikrai pakeiciau nors toks pliusas

taigi, vaikui viskas gerai, tikrai.

Bet, kaip sakoma, kartą išmokęs negali sustot

apie "griežtus mokytojus" - tokie tik sektose būna man tai kalbėti neliepia, bet ir minčių neformuoja - pačiai tenka bet čia ir yra didysis darbas su savimi. Aš, pvz, po tos avarijos turiu labai stiprią kūno atmintį (posttrauminio streso sindromas), su kuria turiu gyventi ir kuri man tukdo - psichoterapeutė padeda man tą kūno atmintį versti žodžiais ir jausmais. Nelengva, oi kaip nelengva.

Aš esu patenkinta savo psichoterapeute, o vat savimi - mažiau..
Papildyta:


man irgi patys sunkiausi būna rytai tiksliau - paryčiai..

man 7-8 val. Kai tai iseigine diena-dar dar kartais galima kazkaip kovot. Buna, kad apsisuku ant kito sono ir kazkaip nusiraminu. Bet kai tai darbo diena-ir man reikia keltis, vezti vaikus-man peilis. man niekas nepadeda, net tas lexotanilis, nezinau kaip kovot. O kai yra vyras-jis pasirupina vaikais-man geriau, bet kai jo nera ir zinau, kad uz keliu dienu isskris-jau pradedu jaudintis. Kaip jus kovojat, RitaRazi? Gulint jums blogai? Keliantis?

kaip suprasti? ka jus turit omeny kuno atminti?

man kai kurios situacijos, kai kurie veiksmai (mano ir kitų) gali sukelti šleikštulį. Pvz., negaliu atsigulti į lovą dienos metu - garantuotai bus nerimas; kai rytais dar snaudžiu, o vyras išeidamas uždarinėja duris, kad vaikų triukšmas neišbudintų - tas veriamų durų garsas veda į nerimą. Ir pan., ir pan. Matau moterį su vežimėliu ar mažučiu vaiku - nerimas.. Aš čia dabar taip supaprastintai parašiau, bet iš esmės taip.
Tai nėra kažkokios tiesioginės aliuzijos į avariją (aš jos nemačiau ir ačiū Dievui), nebijau mašinų, avarijų, nebijau pravažiuoti pro tą vietą, kur įvyko avarija, nebijau ligoninės, bet jei lekia greitoji su švyturėliu - gerklėj gumulas sukyla ir maldelę sukalbu, kas viskas būtų gerai.. žodžiu, yra ką veikt

buna ir man kartais tokiu dalyku tik nezinojau kaip tai ivardinti

Jauniute, jei gerai skaitet mano istorija, tai ne dieta padejo vegetodistonija iveikti, o didelis darbas su savimi
Supraskit, mergaites, kad vegetodistonija-tai liga apgavike, kad fiziskai jus sveikos kaip briedziai, kad tai NEMIRTINA, NEPAVOJINGA. Ir kol tas supratimas neateis-tol jus busit savo nervines sistemos ikaites. Nu kam tuos pulsus jus skaiciuojat? Ka jis gero duoda, tas skaiciavimas? Arba temperaturos matavimas be gripo/persalimo pozymiu? O 37 is viso sukelia milijona klausimu, kai tuo tarpu tai laikoma normali temperatura(moterims ir per ovuliacija iki 37,2 pakyla, daktarai tai laiko norma, seniau tai buvo naturalus seimos planavimo budas). Arba kam jus klausa itempiat, o paskui pradedat virpeti? Visa beda ta, kad visos jus stengiates prisiminti busena, kuri kazkada nutiko, kuri jums buvo baisi. O kam? Tai tarsi ikaitintos adatos durimas i zaizda, neleidziant jai uzgyti-ir skauda, ir nemalonu, bet uzgyti neleidziat. Patarimus nekrepti demesio i savo negalavimus,nieko neskaiciuoti, nieko nebandyti uzciuopti, neskaityti internete apie visas pasaulio ligas, vis tiek praleidziat pro ausis. Esu seniai davusi klausima: ar kai skauda jums danti, ivyksta PA? Manau, kad visos atsakysit neigiamai. O kodel? Todel, kad zinot, jog danties skausmas tai nemaloni, bjauri busena, bet ji NEPAVOJINGA, NEMIRTINGA. Ir vaikstot sau ramiai, kiek leidzia skaudamas dantis, laukiat vizito pas daktaro, bet nestudijuojat to skausmo, neanalizuojat, nebandot skaiciuoti skausmo tvinksiu per minute, kurie tarsi smegenis grezia? Taip ir su vegetodistonija turit elgtis, pasijutot blogai, nemaloniai, bet nekreipkit demesio, dirbkit savo darbus, planuokites savo laika, supraskit, kad kai NEBIJOSIT savo tokios busenos, viskas palengva praeis

Ir dabar man uzeina ir galvos svaigimai, ir sirdies peplakimai(penktadieni nei is sio, nei is to sedint prie kompo eme kalatotis, bet jei seniau lakstydavau su Kaptopriliu ir baime, kad man gal infarktas prasideda, gal insultas, gal sirdis sustos, tai dabar toliau dirbau su kompu, nekreipdama demesio-ir stebuklas, po 10 minuciu ta sirdis nurimo), o jei masinoj sededama patenku i kamscius-tai is viso prasideda karscio pylimas, ranku drebejimas, oro trukumas, atrodo, kad net spaudimas pakyla, tarsi kraujas tuoj ims ciurkslem per ausis ir akis piltis, suprantu, kad prasideda PA. Ir as jam neleidziu isisiauteti: nukreipiu ventiliatoriaus vejeli sau i veida, imu skaiciuoti nuo 100 iki 1, dar pagnaibau rankas, kad jos skaudetu, kad mintis i jas galeciau sukoncentruoti-ir vel stebuklas, PA neivyksta, spaudimas krenta, kvepavimas sureteja.

Pazinkit savo kuna, susidraugaukit, ismokit atpazinti liga apgavike ir ja iveikti Meileje, kare ir vegetodistonijoje visi budai geri

amen

vis paskaitau paskaitau, panasu, kad pavasari paastrejimai PA,geriu vaistus, PA paskutiniu metu pasiresikia drebejimu ir saltkreciu; paskutiniu metu kone kasdien nes koje aptiko pupeles dydzio guziuka ketvirtadieni vaziuosiu sviestis ir echoskopuotis, sitie pojuciaia labai paastrino PA; beje geriu retrivoli ir seroxata, bet atsitiko bedu dar darbe nepilnai uzpildau dokumentus t.y. ne iki galo, ar tai gali butu demesio nekoncentracija del naudojamu vaistu; jau darbe manes klausia kas notiko ir gaunu art , pasakysiu atvirai dar sitie pasikalbejimai drbe varo i neviliti

O tau kai jus pildėte dokumentus turbut blogai jautėtės? Nes as, kai jau jaučiu, kad nerimas artėja dirbti tikrai negaliu. O kiek laiko jau geriat vaistus? Tas saltkretis gal nera labai nemalonus, kaip kad oro trukumas, spaudimo sukilimas?