Labas
aš tylom vis paskaitau, ne visada išeina parašyt.
Kas dėl tų kaukazo mišrūnų, tai įsivaizduoju sudraskyto šuns šeimininko šoką

Mes azijukę 14metų turėjom, irgi mišrūnę, bet ji kaip žmogus protinga buvo, tik kad nekalbėjo

Kai grybaudavom miške, ji būdavo prie to, kuris atsilikdavo nuo "gaujos" toliausiai :ax
Na, kažkodėl esu tikra, kad neturėsim daugiau tokio šuns protingo

Ji buvo priskirta prie agresyvių, bet to neteko matyt. Vaikai jodinėdavo ant jos, žiemą rogėse traukiojo juos
Et, ilgai dar man sunku bus be jos.
O Tūzui tuoj pusmetis. Džiugina mane tai, kad kieme išsirinko sau "tualetą" ir neteršia viso kiemo

dar - labai susigėsta, kai neišlaiko sysių

kai pagėdinu, tada koliojasi atgal, bet kaltas kaltas

Ir dar koliojasi per tvorą su kaimynu

kartą teko susitikti, tai kaimynkai teko saviškį ant rankų imt

ir va tokiu momentu man baisi neviltis, nes kurčias patampa visom komandom. Tas pats su katėm, ple

Visą romaną prirašiau
2017