QUOTE(Fjella @ 2015 01 24, 11:29)

aš irgi galvojau, kad bus banalus noras, bet ir šį kartą nenuvylė scenaristai. Tobula
Labai gražus tas noras

Toks Džemriškas

Ji gi visada taip rūpinosi savo Kuziejumi

Vienintelė jį suprato ir pažino, ko gero net geriau, nei jis pats save

Vien tas bučinys kiek pasako, kaip ji jį pabučiavo - iš pradžių nedrąsiai, atsargiai, tarsi prisijaukindama, nes bijojo, kad vėl nepabėgtų

O kai pamatė, kad nepabėgo, tai įsidrąsino

Viskas iki smulkmenų apgalvota, atidirbta, kiekvienas veiksmas idealiai atitinka veikėjų charakterius, nėra nieko "išprievartauto" ir nelogiško.
O kaip Kuzey ir Guney už stalo sėdėjo, aktoriai tiesiog žvilgsniais kalbėjo, nereikėjo jokių žodžių. Ir Sami su Šerefu kaip angelai sargai. Kaip Sami gražiai Guney pasirūpino. Ir kaip džiugu, kad Kuzey vėl turi draugą, kuriam gali atverti dūšią ir sulaukti iš jo palaikymo ir nuoširdaus patarimo. Kaip atsargiai, mandagiai, bet motyvuotai Šerefas jam pasakė savo nuomonę apie Guney. Po šito jų pokalbio jo galvoje galutinai visi taškai ant i susidėliojo ir nulėkė žiedų pirkti
O ta scena su mama irgi nuostabi. Tikrai Kuzey labai daug reiškia tai, kad jos su Džemre susitaikė. Koks jis laimingas buvo
Ir dar man pagailo Simai. Vargšė jau galvojo, kad vėl ją sumuš, net prisidengė

IR kažkaip pagalvojau, kad va Guney kad ir koks psichas būtų ir visą gyvenimą matęs tėvo smurtą prieš motiną, bet prieš moterį rankos kelti jam net į galvą neateina. Šaunuolis.