Prieblanda, aplink tyla ____ Tavo lūpos, jos jau čia _________ Prisiglaudžia, nuramina, _______________ Vėl užkaitina, vėsina _______________________ Tam nėra jokių ribų, _______________________________ Tai lyg jūra be krantų
Žmogus pavydi ne tada kai myli, o tada, kai nori būti mylimas. Kad ir kaip bebūtų mes nieko šioje žemėje negalime priversti mūsų mylėti, galime tik leisti sau būti mylimiems.
Kai žmogus tave meta, tu ne tik jo ilgiesi, ne tik sugriūva jūsų drauge kurtas pasaulis, ne tik viskas jį primena: blogiausia yra amžinai persekiojanti mintis, kad mylimas žmogus tave nuodugniai išbandė, nusivylė ir galiausiai uždėjo antspaudą ,,ATMESTA". /H. Fielding. Bridžitos Džouns dienoraštis./