Labos
Sunku man su jumis

norimų perskaityti knygų sąrašas vis ilgėja, ilgėėėėja. Tik įlendu pašnipinėti, taip ir užsikabinu ko nors norėti

o dienoj valandų nedaugėja
Savaitgalį "pribaigiau" Ulickajos "Medėją ir jos vaikus" - Patiko krūva veikėjų su savo asmeninėmis istorijomis, suplėšyta chronologija, vis laukiau, kol visi siūlai galiausiai susipins į užmanytą istoriją, o ji ėmė ir pasibaigė. Bet šiaip, patiko. Turiu dar "Štainą"...
O va su klausymu esu suglumusi - po skaniai peklausytų "Puikybės ir prietarų", 10 skyrių Austen "Nortangerio abatijos" pasirodė visiškai apie nieką

Arba man Austen skaitoma/klausoma mažomis dozėmis, arba "Abatija" nesusisekusi (man), arba mažai dar paklausiau (tikėtina).. tai kaip man jaustis ?

(o dar įgarsintojos balsas kaip senos raganos

)
Tiesa, lipdydama koldūnus ir mezginius netgi grįžau į vaikystę ir perklausiau Verno "Paslaptingąją salą" (kadangi kartais būnu tinginė ir neįsisavinu reikalingų naujovių, klausytis kol kas galiu tik nesunkiai randamos klasikos prancūzų kalba) - kai man buvo 12, mačiau joje daugybę nuotykių, o dabar, kai net mano dukrai jau gerokai ne 12, matau nepagrįstą optimizmą (žmonių santykiuose ir darbuose, ypač pastarųjų įgyvendinimo terminuose) kas, gerai pagalvojus, vistiek yra žavu, ir daug inžinerinių ir gamtos mokslų žinių, kurias, gerai pagalvojus vargu ar pritaikytum tokiomis sąlygomis

Ai, dar papykau dėl noro visiškai išnaikinti saloje plėšrūnus - akivaizdu, kad knyga rašyta kai pagarba gamtai ir jos tausojimas nebuvo net užgimęs, įtariu), žodžiu viskam turi būti savas laikas
Кто гордая??? Я-гордая??? Да нет...мы, царицы, бабы простые!...