pastaruoju metu buvau įnikus į apsakymus. taigi, perskaičiau
J.Melniko "Anoreksija" ir
A.Munro "Brangus gyvenime". pastaroji patiko žymiai labiau. istorijos gilesnės, išbaigtesnės, moteriškesnės apie gyvenimą ir mažus sukrėtimus jausmų, minčių. o Melnikas užsižaidžia su "sėkla", iš pradžių lyg ir nieko, bet kai pradeda per dažnai kartotis, rėžia akį. aišku, buvo ir įdomių pamąstymų, bet akiarėžiai užgožė gerą įspūdį...
QUOTE(zose61 @ 2015 03 11, 14:03)
Vakar kaip tik pabaigiau 'Siksnosparni', angliskai. Man ji irgi labai vidutine. Bet uz tai labai suprantama, kodel jos verciamos ne visai is eiles. Po to, kai jau ant kabliuko visi kabo - pirks ir skaitys visas. Bet 'Tarakonai' palauks. Man reikia pertraukos

O ir neturiu dar jos.
aš "Šikšnosparnį" priešokiais dabar skaitau, patinka, bet ne taip labai kaip "Raudongurklė". šią tiesiog įsimylėjau, tad perskaičius sugalvojau, kad ir priešistorės noriu