Dėl
mėlito, tiesa,
melsvojo, ne
rudeninio, esu jau čia rašiusi, bet dar pasikartosiu tai mano pirmoji žolė, kuri atsirado prieš kokius 5-6 metus, kai dar neturėjau savo kūrybos augalynų, o tik kitų darželiuose bandžiau naujais augalais taisyti vaizdelį. Dabar jis patapo įspūdingo dydžio ir grožio augalu, tikrai gražiausiu tarp visų turimų žolynų. Aišku, kiti kol kas dar negali su juo konkuruoti dėl savo nebrandumo, t.y. jie dar nepasiekė optimalaus grožio dėl jaunystės. Tai ilgametis ir labai gražus žoliukas, tačiau mano nuomone jis prarastų pusę žavesio, jei jį sodinti masyvais. Tai tas pat, kas iš soruolių pievą daryti. Manau, tai augalas individualistas, kuris gražus pirmiausia savo kupsto forma, o žiedynai... jie gražūs komplekte su lapais ir žiūrint iš arčiau, o rūko iš jų tikrai nesulauksi. Jam būtina surasti augalyne vietą, kur jis būtų žvaigžde.
Sesleria Autumnalis nežadu daug pirkti 2-3 vnt., na, gal 5,

tačiau pievos iš jų nedarysiu. Sudomino savo šviesesne spalva, kuri bus panaudota spalviniuose žaidimuose. Pas P.Oudolfą
jie irgi tuo užsiima, bet aš būsiu kuklesnė...

QUOTE(jot.ka @ 2015 02 04, 13:03)
<...>
Dėl jūsų saulainių fragmento. O gal tame ir esmė, kad reiktų žiūrėt į visumą, o ne fragmentą? Jei gerai pamenu, tai jis atsirado, kaip bandymas atkartoti gražų matytą vaizdą internete, gal tiesiog atėjo laikas, į jį pažiūrėt kaip viso augalyno dalį, gal galima jį ''atskiesti'', gal kai kuriuos augalus atkartoti kitose vietose, na, kažkaip jį įlieti , panaikinant jo, kaip atskiros kompozicijos statusą?
<...>
Kiekvienas jūsų žodelis sutampa su mano pagalvojimais.

Primenu rykštenių/saulainių pusiasalį (fragmentą), nors net pačiai juokinga ir graudu dabar į jį žiūrėti:

Čia jo pirmasis sezonas, kuris, tenka pripažinti, buvo jam sėkmingiausias... po to darėsi vis blogiau ir blogiau... Aplamai, šis pusiasalis dabar primena gėlių parduotuvę, sausakimšai prikimštą kuo įvairiausių, sunkiai besusišnekančių gėliukų/žoliukų... Vien 3 veronikūnai, sukišti į mažesnį nei 1 m2, daug ką pasako... Prieš 3-4 metus pasodinau juos ten laikinai, kol atsiras juodojo šeivamedžio pusiasalis. Prieš porą metų toks pusiasalis atsirado, bet veronikūnų jame tikrai nereikia, nes aš gi atsiverčiau į žolių tikėjimą. Vienžo, šis pusiasalis šiais metais man turėtų tapti švariu lapu, kad jame išgauti vaizdelį į temą visai salai. Tačiau jame prištabeliuota tiek ne į temą augalų, kad be genocido neapseisi. Deja. Ar pakils ranka išbraukti iš augalyno saulaines, veronikūnus, monardas, kermėkus, rudbekijas ir t.t.? Beje, kur jūs dėsite savo išvarytuosius iš pagrindinio augalyno?
Kad būtų susikalbėjimas su kitais augalyno pusiasaliais, šiame pusiasalyje (jo smailiagalyje), mano manymu, turėtų atsirasti astras (gal Treffpunkt, pvz.), o toliau reikėtų šokti nuo jo. Primenu, kad dar yra 3 pusiasaliai ir visuose tupi po krūmą ar net po du. Dviejuose krūmus vaidina astrai, o 1 krūmu yra krūmas (juodulis šeivamedis). Kompaktiško, neaukšto (apie 1 m) ir man įtinkančio tikro krūmo nepažįstu, tad belieka astras. Tiesa, ką tik prisiminiau sidabrakrūmį, čiut ne astrą, skaityk. Variantas... O kas turėtų būti šalia ir už krūmo, dar nepradėjau galvoti.
Įdomu, kokia jūsų augalyno bendra idėja augalų išdėstymo požiūriu? Ta prasme, ar augaliukai bus išdėlioti, kaip choristai galiorkoje vienoje eilėje aukščiausi, o priekyje vienoje eilėje mažiausi, ar visaip, bet tam tikra tvarka? Ar gyvatvorė dalyvaus augalyno kompozicijoje?
__________________
AuroraBO, neturiu supratimo apie vijoklinius, bet kažkodėl prisiminiau vijoklinę hortenziją. Tokia graži ji man pasirodė, kad neįveikia jos ir Alzheimeris...