Vėdinimas 6

Paul ir Renovent atstovai pateikė savo skaičiavimus, kiek jų kaloriferis prisuks elektros šilumokaičio atitirpinimui. Aš jiems nusiunčiau savo turimus orų duomenis, jie suvedė formules ir pateikė skaičius. Aš tik perkėliau į vieną lentelę ir susiteminau. Paul Novus 300 užšalinėja nuo -0,5, o Renovent Excellent 300, pasak atstovų, nuo maždaug nuo -2,5. Skaičiai rodo, kad Renoventas prisuks šiek tiek mažiau elektros nei Paul Novus 300. Žalia spalva žymėjau geresnį tų metų rezultatą, o raudona - prastesnį rezultatą.

Skaičiavau du oro kiekius: 150 ir 200 kubų. Mano namui oro kaita turėtų būti 200 kubų, bet įvertinus dienos metą, kai nieko nėra namuose, savaitgalius ir šventes, tikėtina, kad metinis pučiamo oro kiekio vidurkis turėtų būti apie 150 kubų. Įdomu ir tai, kad priklausomai nuo pučiamo oro kiekio ir modelio per 10 metų elektrai bus išleista apie 2400-3700 Lt. Savadarbis ŽŠ (Saldos dėžė, įvairus siurbliukai ir santechniko sujungimas į vieną visumą) kainuotų apie 3500 Lt, dar aišku reikėtų pridėti ir gręžinį apie 40 metrų - 2800 Lt, iš viso apie 6300 Lt. Taigi realiai jo atsipirkimo nauda būtų tik po 20 metų, o jei imti mažesnę suvartotos elektros sumą tai ir dar ilgiau. Ar verta daryti ŽŠ? Vasaros vėsinimui manyčiau, kad čia ŽŠ turi privalumą? O bendrai paėmus ar jis vertas dėmesio?

O štai čia paprasto ir entalpinio Paul Novus 300 palyginimas. Su entalpiniu šilumokaičiu Paul Novus F 300 per 10 metų prisuks apie 1000-1300 Lt. Tai reiškia, kad ŽŠ atsipirkti reikės net 60 metų. Šiuo atveju jis tikrai visiškai neapsimoka. Vienintelis atviras klausimas - namo vėsinimas vasarą. Ar verta dėl namo vėsinimo vasarą daryti ŽŠ? Kokios kitos alternatyvos namo vėsinimui yra be ŽŠ?

o renovento su entalpiniu nepaskaiciavo?

Ne, reikės paprašyti. Tiesa, pasakius aš dabar pats galiu paskaičiuoti, nes ten yra kiekvieniems metams suvestos formulės. Reikia tik žinoti nuo kokio minuso jis užšalinėja ir pakeisti užšalimo duomenis. Bet jis brangus - apie 10 500 Lt. Paul toks pats apie 12 000 Lt.

Medeinos namo rekūpas vėl išėjo atostogų: pučia tik 82 proc. naudingumu. Kas dabar jam nutiko? Mistika. Vėl sakys, kad užsikišo filtrai.

Bet aš apie kitą dalyką. Ar pamenate praeitų metų Paul rekūpo istoriją. Jos aptarimo pikas buvo štai čia. Žiūrėkite pačią paskutinį šiame lape budvykio postą. Duomenis sistemos adminas greitai ištrynė ir sako, kad nebeturi.

Kas buvo teisus, aš pabandžiau išsiaiškinti kiek kitaip. Šitie duomenys yra suskaičiuoti pagal atstovų (Paul/Renovent) pačių pateiktas formules. Šiandieną gavau 2014 metų sausio-kovo mėnesių oro statistiką. Tiesa, ji Vilniaus, o rekūpo monitoringas buvo Kaune. Taigi paklaida dėl oro tikėtina, bet manykime, kad ji ne esminė.

Taigi ėmiau tik minėtą laikotarpį: nuo sausio 19 iki sausio 28 dienos imtinai. Tada šiam laikotarpiui pritaikiau Paul rekūpų pardavėjo pateiktą skaičiavimų metodiką (formulę). Pradžioje įrašiau, kad pūtė 100 kubų, rezultatas buvo štai toks (visų skaičiavimų lapų nedėjau, tik patį pirmą - titulinį). Tada žaidžiau su pučiamu oro kiekiu kol suradau reikiamą oro kiekį: štai rezultatas. Pasirodo, kad reikėjo pūsti apie 120 kubų, kad per sausio 19-28 dienas būtų prisukta apie 152 kWh elektros. Būtent apie tokį energijos (litų) kiekį mes spėliojome praeitų metų sausio pabaigoje ir būtent tokį skaičių rodė budvykio skaičiavimai, bet namo adminas duomenis ištrynė. Ir dar sako ir sakė, kad tiek prisukti negalėjo, taip nebūna su pačiais naudingiausiais rekūpais pasaulyje.

Beje, per 2014 metų sausį, jei visą laiką rekūpas būtų pūtęs 120 kubų oro, tai per mėnesį būtų prisukta 241 kWh elektros už maždaug 118 Lt. Mūsų pernykščiai viso mėnesio spėliojimai nepasitvirtino (spėjome iki 220 Lt), bet tuos duomenis, kuriuos adminas ištrynė mes supratome teisingai.

Beje, jei 2014 metų sausį Paul Novus būtų pūtęs 150 kubus oro, tai būtų prisukęs 301 kWh arba 148 Lt. Jei 200 kubų: tai būtų prisukęs 401 kWh arba 197 Lt.

Paul Novus F 300 per 2014 metų sausį, jei 120 kubų: 127 kWh arba 62 Lt, jei 150 kubų - 158 kWh arba 78 Lt, o jei 200 kubų, tai būtų 211 kWh arba 103 Lt.

Be to nors šie ar šie skaičiai ir teoriniai, bet tikėtina, kad paklaida nėra didelė.

Jei planuojate naudoti geoterminį, tai atsakymas aiškus, jei ne, tada belieka kondicionieriai.

Bet visumoje peršasi išvada, kad investuoti į ypač brangius ir efektyvius rekupus netenka prasmės, jei jų atsipirkimas pasimato po dešimtmečio.

Manau kai ateis laikas montuoti rekuperatorių rinksiuosi rotacinį. O po dešimtmečio ko jero atsiras dar tobulesnės technologijos. Beliks prie esamo vamzdyno prijungti naują rekupą.

Tuomet ir aš savo suvokiamu NVK skaičiavimu pasidalinsiu.

Kadangi su matematika mokykloje draugavau, ir kaip išskaičiuoti procentus prisimenu, tai sustačius viską į mokyklinukui suprantamas formules gaunu:

1. Imam temperatūros skirtumą tarp lauko oro ir patalpų oro, tai bus 100%
2. Imam temperatūros skirtumą tarp laukan išmetamo ir esančio patalpose, arba tarp esančio lauke ir paduodamo į patalpas. Kiek procentaliai jis skirsis nuo 100% toks ir bus tuometinis temperatūrinis rekuperatoriaus NVK.

pav.

1. Jei lauke -20C, o namuose +20C, tai temperatūrų skirtumas 40c yra lygus 100%
2. Iš rekuperatoriaus išmetamas -17C į lauką ir +17C į patalpas temperatūros oras. Gaunasi, kad į patalpas paduodamas 3C rekuperatoriuje nedašildytas oras, arba atitinkamai, lauk išmetamas 3C šiltesnis, ne iki galo atvėsintas. 40C-3C =37C skirtumas.



Taigi matematiškai sudėliojus

X% - 37C
100% - 40C

X%= (37*100)/40 = 92.5%

Mano atveju jis bus vienodas tiek pagal išmetimą lauk, tiek pagal padavimą į patalpas.

Realiai dėl drėgmės įtakos NVK tarp išmetamo lauk ir paduodamo į patalpas srautų skirsis. Teisingiausia būtų abu procentus sudėti ir padalinus iš dviejų naudotis vidurkiu.

Nieko gera ta formulė. O jei rekupas tiekia 0, išmeta 0. Matematiškai sudėliojus, NK būtų 0%. Bet gi akivaizdu, kad 0% efektyvumas yra tokio įrenginio, kuris į vidų tiekia tiek, kiek lauke, o šalina tiek, kiek viduje.
Gal visgi liekam prie dviejų temperatūrinių NK pagal tiekiamą ir pagal išmetama orą, nes kuo toliau, tuo gražiau...

Žinoma kad daug ką reiškia. Nežinodami lauko temperatūros mes neturim atskaitos taško. Kol nėra lauko ir vidaus temperatūrų skirtumo, tol nėra žinoma koks temperatūros skirtumas šiuo metu sudaro 100%. Jei lauke +18C, namuose +20C, o paduodamas +19C akivaizdu, kad NVK bus lygiai 50%, o pagal pateiktą formulę 19C/20C gausim 0.95. Absurdas taip skaičiuoti rekuperatoriaus NVK..
Papildyta:


Ankstesniuose skaičiavimuose buvau suklydęs, pataisiau. Vis tik padavimą ir išmetimą reikia skaičiuoti atskirai.

Dėl vėsinimo tikrai neverta. Per mažiems oro srautams planuoji vėdinimo sistemą, kad su jais dar būtų galima ir vėsinti.
Papildyta:


Cibuli, kaip teisingai rodo visi tavo turimi termometrai?

Jie juk buitinio naudojimo, jiems nereikia precizinio tikslumo.

Kaip manai, kokio tikslumo termometrai naudojami priežužšaliminėje apsaugoje?

Visuomet duodamas rezervas paklaidai, visuomet, taip kad tavo apskaičiuota suma yra riba, kurios sumažinti tikrai nepavyks. Čia kaip su rekuperatoriais, kurie irgi niekuomet nedirba 100% NVK. Tavo apskaičiuota suma būtų generuojama, jei priežužšaliminė apsauga veiktų 100% tikslumu. Bet jei pasidomėsi labiau, nieko pasaulyje nėra, kad būtų užtikrinamas 100% tikslumas, ar NVK, kad nebūtų nuostolių. Kad ir tavo kompiuterio maitinimo blokas savyje sudegina ne mažiau kaip 15% kompiterio suvartojamos energijos, čia ne mažiau, greičiausiai stipriai daugiau. Tokios paklaidos priešužšaliminė apsauga aišku neturės, bet realią paklaidą mes matėm Medeinos monitoringo metu.

Kai turi savo skaičiavimus, sulygink su monitoringo metu užfiksuotais dydžiais, kokį paklaidos procentą gausi, tokiu padidink visus savo skaičiavimus, kad gautum realesnius elektros sąnaudų dydžius.
Papildyta:



Investavimo į rekupus prasmė yra kitoje vietoje, nei čia bandote pateikti.

Dėl rekuperatoriaus atsiperkamumo vertinimo, man labiausiai patiko PN instituto žiniatinklyje aptiktos mintys:

"Šilumos rekuperacijos sistemos ventiliacijoje yra pakankamai brangios ir pastatus šildant įprastinėmis šildymo sistemomis sunku save motyvuoti jos įsigijimui, todėl nebloga idėja yra atsisakyti bent vienos iš šių sistemų – ventiliacijos arba šildymo. Jei bus atsisakoma rekuperacinės sistemos namą vėdinant senais metodais, bus patiriami dideli šilumos nuostoliai ir bus reikalinga galinga standartinė šildymo sistema, tokioj situacijoje galimas maksimum mažai energijos vartojantis namas, o ne PN. O jei atsisakysim galingos šildymo sistemos, supaprastintą šildymo sistemą įdiegę į ventiliacijos sistemą, galėsim pasiekti PN reikalavimus."

Kažkodėl jaučiu, kad ši mintis yra teisinga ES šalims pradedant Vokietija ir piečiau. Vat jeigu švedai ar suomiai (kurie gyvena ne prie jūros) taip parašytų tada patikėčiau.

1. Kaip paprastai ir aiškiai. Tik Mintas sako, kad su geoterminiu aušintuvu (pašaldytu) nelabai atsivėsinsi, nes oro kiekiai maži.

2. Aš turiu ne eilinę sąlygą. Rekuperatoriaus NVK turi būti ne prastesnis nei 92 proc. Realiai tinka tik 4-5 rekūpai. Vienas jų - Paul Novus. Brangus.

3. Rotacinio nenurašau, bet jis tik atsarginis variantas. Labiau norėčiau plokštelinio. Beje, jei Paulas jau dabar atgamina apie 93-94 proc. šilumos, tai nelabai jau kur ir yra tobulėti. Nors kas kas ten žino, kokį monstrą sukurs.
Papildyta:

1. O tai kaip tada vėsintis? Kondicionieriumi, bypasu ir pravertu langu naktį, vakare? Dar kažkaip? Arba kokie oro srautai turi, jei namo tūris 400 kubų?

2. Sutinku, todėl ir rašiau, kad duomenys teoriniai. Bet labai didelės paklaidos nebus. Tendencijos aiškios su Paul Novus 300/F 300 modeliais.

3. Pagal 2014 metų sausio duomenis skaičiavimai beveik sutapo. 5-10 proc. paklaida tikrai galima, bet ji nėra esminė, nes, pvz., Paul Novus F 300 atveju per metus sudarys papildomus 10-20 Lt. Dėl tiek galima išgyventi. Ar manai, kad paklaida didesnė?

4. Galėsiu palyginti tik daug vėliau, kai jau bus duomenys. Dabar iš karto negaliu.

5. Pats dabar jau ryžtumeisi namą šildyti vien rekūpu? Koks komfortas? Gal visgi reikia name pagyventi ilgesnį laiką, kad suprastum ar tai komfortiškas būdas. Be to kiek suprantu, tai vien rekūpu nepasitikėtum ir į grindis įkaltu kelis elektros kabelius. Tik pirmame aukšte gali būti grindys per daug vėsios, nemalonios.
Papildyta:

Gal ne viską žinai, bet Mintas turi labai šiltą namą ir bando šildyti jį vien oru. Jam lyg ir patinka. Bet tegul geriau pats papasakoja.

Man asmeniskai nepalyginamai komfortiskiau su +28C grindyse nei siltas oras..