QUOTE(k@mylye @ 2015 02 28, 21:58)
Paskaičiau ir susimąsčiau. O kaip man atsibodo kas rytą keltis, lėkti akis išdegus, kad suspėti. Tie patys veidai, tos pačios darbinės nesamonės. Jei atsiranda nors kažkoks entuziazmas dirbti, tai nutiks kažkas tokio, kas jį numuša. Ir kas kart pagalvoju, kad ką aš čia veikiu. Viduje jaučiu, kad kažką iš esmės reikia pakeisti, bet garsiai to pasakyti neįstengiu
kol kas nedrįstu.
jau geriau pastovus darbelis nei nepasisekimas bandant kažką keisti. Va, ieškojau, keičiau akis išdegus ir paskubėjau. Dabar naktim sapnuoju buvusius darbus, tik kas gero ten buvo. Žinau, kad taip neteisinga, kad buvo visko ir buvo blogų dalykų, bet psichika sudėlioja kitokį paveikslą. Čia kaip po išsiskyrimo negali paleisti ir tik gražiom spalvom viską pieši.
Šiandien atėjo toks keistas jausmas. Aš labai mėgstu skaičiuoti laiką. Va, 6 mėnesiai be darbo. 2 sezonai. Ir patapo labai įdomu, įdomu, kada susirasiu darbą, kada praeis bandomasis, kada įprasiu tenai. Labai įdomu, KADA. Atleiskit už mano sapaliones.
QUOTE(Night13 @ 2015 02 28, 22:16)
viskas į temą. bliaunu dėl bernų. kokia aš durnė. ir kaip blogai, kad prieš darbą... žinokit.... gali būti, kad labai labai įsmuksiu į didesnę duobę..... padėk, man, Dieve.... šiaip pati kalta. žinojau, kad taip bus.
Night, o kodėl jis vertas tavo ašarų? Ar dėl nenorėjimo rimtų santykių? Kažką buvai rašius lyg.
QUOTE(rosie10 @ 2015 02 28, 22:40)
Sveikos, merginos. Tikiuosi priimsit i savo buri. Tiesiog dabar isgyvenu sunku perioda, atsibudus ryte net nesinori keltis is lovos ir kazka daryti. Visa diena tik sedziu ir zliumbiu, atrodo blogiau ir negali buti. Turiu 4 metu suneli, jis mano vienitele motyvacija del kazko stengtis ir kazka daryti. Gyvenu ne UK, visi artimieji Lietuvoj, turiu tik vienintele drauge. Jauciuosi labai vienisa ir prislegta, kartais atrodo, noreciau uzmigti vakare ir nebepabusti.
Labai suprantu tavo būseną, nes man tas pats vyksta. Gerai, kad bent yra kas nors, kas suteikia nors kiek motyvacijos gyventi. Laikykis, ką čia daugiau patarsi, rašyk čia, gal nors kiek palengvės.
QUOTE(Medute _ @ 2015 03 01, 10:33)
Aš pati jaučiuosi ne kaip: toks nuovargis, ir niekaip nepailsiu, net savaitgaliai nepadeda
Vieną kartą einu po darbo prekybos centru, ir jaučiu, kad be reikalo užėjau, tik iš inercijos kažkokios, nes man nieko čia nereikia.
ir išsigandau, kad esu tokia pervargusi, kad jau nebesusivokiu kur einu.
Todėl ir perskaičiau šitą knygą.
neišsigąsk, manau dažnai taip būna, kad nebesusivoki, ką darai. Normalu pervargus, tik neieškok papildomų ligų, prašau.
QUOTE(Night13 @ 2015 03 01, 11:18)
Pražliumbiau visą naktį.... Išprotėsiu...... Man atrodo, man po darbų ir po viso gyvenimo jau.....
Tikrai ne! Prašau, šiandien ir šiąnakt nebeverk, kad praeitų užtinimas akyse ir pirmadienį nueitum į darbą. Veikla padės įsivažiuoti. Būtinai parašyk kaip seksis pirmą dieną, pastebėk save. Rask nors dar vieną mini pliusą.
Dėl santykių bijau kažką patarinėti, mažai patyrus esu ir bijau dar labiau nusišnekėti.
QUOTE(bučkis @ 2015 03 01, 11:24)
čia taip jau yra dirbi - norėtum daugiau laisvės, nedirbi - norisi įsipareigojimų, rutinos. esi garbanota- tiesiniesi plaukus, esi tiesiaplaukė - garbanojiesi plaukus, stora svajoja apie kūdumą, o serganti ir turinti riboti maisto produktus svajoja būti kad ir stora bet suėsti šokolado plytą be pasekmių. kažin ar įmanomas balansas.
aš galvoju kad man vaikai dėl to gerai, įsipareigojimas, pasitempimas, jais rūpestis. pragulėčiau visą dieną lovoj tikrai. o dabar jie priverčia užsimiršti ir visada turi su kuo sužaisti kad ir stalo žaidimą. iš kitos pusės net pabliauti normaliai negaliu - tvardausi
aš iš tiesų turiu tiek daug, bet vistiek nesugebu jaustis laiminga....
sutinku, tokia jau žmogaus padermė - visada norėti geriau. Ir kaip sakai, vis tiek nesugebėti jaustis laiminga. Įvertinam tik praradus ir papuolus į blogesnę padėtį. Ir net ir žinant, suvokiant tai, vis vien savęs neįtikinam, kad išties daug turim ir reikia už tai būti dėkingiem, pajusti laimę.
