Depresija

maniškiai veikia, bet man tai patinka, nes neturėčiau kur tos energijos padėt. Geriau ramiai praplaukti dieną, gerai miegoti.


nepažįstamas man skausmas dėl santykių, bet vis vien užjaučiu. O kaip pirma diena darbe?


man irgi miegas užvaldęs gyvenimą. Laukiu vakarų, kad galėčiau eiti miegoti. Ryte nenoriu lipti iš lovos. Ir lygiai taip pat - pabėgu, atrodo, iš realybės, pagyvenu sapnų pasaulyje, atsijungiu nuo minčių, nuo savo būsenos.

Buvau šiandien darbo pokalbyje. Na tai kaip visada - stiprus supurtymas ir pliūpsnis emocijų. Iš pradžių kone euforija, kad pakvietė, fantazijos kaip ten kas būtų, jeigu būtų, tada stresas, neramus miegas laukiant pačio pokalbio, na o po jo toks atoslūgis ir užeinančios negatyvios mintys, kad tas ir anas buvo negerai... Net nežinau, ar norėčiau pati ten dirbti, o dar turiu įrodinėti, kad oi kaip noriu, kad jie manęs norėtų.

Aina sau baisu į lauke išeiti,viduje kažkokia tai panika,siaubas vidinis..isijungiu muzikos kažkaip iškarto gera pasidaro..aš tokio siaubo koki trejeta metų neturejau prisiminiau tą jausmą viduje taip baisu baisu,o nuo ko paaiškinti negaliu..lauke išvis kai nerealiam pasauly jaučiuosi.

sunku man dabar.

stiprybės

Night, kaip darbe?

aš sergu, atkritau, visi darbai atšaukti

Ačiū.
Bet kas čia man protarpiais užeina,baisu baisu pasidaro,su realybe nedraugauju ir vėl ramu..
Man geriausiai kai muzika ijungta arba prie kompo su kuo nors bendraujant
Bet nenormali savijauta tikrai..eiti pas daktaru neprisiverčiu, toli iki jų..o man baime iki jų daeiti..pas juos tai niekis,o vat pats kelias..
Man nesueina kas man yra...
Namuose tvarkiausi ir tai man rerdve kažkokiatai keista pasirode...brr

tikrai dziaugiuosi uz tave, zinute perskaiciau , vaziuodama is darbo, tai autobuse sedejau visa issisiepus.

Ir nuotaika geresne ir energijos pilna atsikeliau.sutvarkiau namus,issiskalbiau,padariau balandeliu su bulviu kose.
Tikiuos siandienine naktis ir su miegu bus.

Ačiū visoms, kas teiraujatės. Atsiprašau, kad tik apie save, nepajėgiu mąstyt net apie žmones, kurie apie mane pamąsto. Dėl santykių - kaip ir minėjau, jų nebuvo ir nebus. Nenoriu nieko konkrečiai viešinti, kodėl dabar taip klaikiai jaučiuosi. Mano reakcija perdėta ir nesuvaldau jos. Žinau, kad, jei kažkokiu stebuklingu būdu tversiu šitą gyvenimą, nors jau nebetikiu, čia bus ne vienerių metų ir net ne dviejų klaikaus jausmo priežastis. Kadaise, paauglystėj, ne dėl tokio reikalo, bet dėl santykių jaučiausi baisiai 8m (!). Beje, pati juos nutraukusi. Sako, ten irgi buvo depresija.

Darbas...
Jei nepakelsiu prieš save rankos, nemanau, kad jis ilgalaikis. Mintys ne ten, man labai labai sunku. Jau pirmą darbo dieną pakėlė balsą, kad sugadinau tokią formulę - po to neradau nei aš klaidos, nei dirikas. Po to atsiprašė, nes pirmą dieną visos specifikos gi neperprasi, o ir padariau iš nežinojimo, man nepasakė, kaip ten daryt. Po to atsiprašė. Ir šiandien panašiai buvo. Patebėjo, kad drebu, bet padarė išvadą, kad man buvo stresas dėl netikėtai išdygusių gyvų, ne internetinių klientų. Iš tikro man tas visai ne galvoj. Baisus nerimas viduj dėl kitko... Nesusikoncentruoju.

Dar. Vakar prieš einant į šitą darbą, skambino iš to, kur buvau labai ilgam pokalbį aną treč. Bet atsisakiau, pasakiau, kad nesugebėsiu. Ten atlyginimas kur kas didesnis (nors rodomas minimumas), bet reikia dirbti savaitgaliais, namo sakė išeina kokią 21val. - viršvalandžiai normalu, žinoma, neoficialūs. Ten darbo vieta daug gražesnė ir vieta, kur visad norėjau dirbt. Įmonė su geru, garsiu vardu, prabangiais produktais. Ten ne viską būčiau mokėjus. Supasavau. Būtų tobulėjimo galimybės. Jei būsiu gyva, tikrai pasigailėsiu.

Eiti aš net nelabai paeinu fiziškai, po viso šito, ką jau kalbėt, kad eičiau pramogaut. Jei kas ir ištemptų, žinau, kad man būtų labai sunku dabar ir nei malonumo, nei užsimiršimo tai nesuteiktų, o suteiktų kaltę.

Night 13 labai apie tave galvoju, tik nepasiduok. Pas mane irgi ne koks ruozas, bet as savuoju budu riding the low wave out. As toli nuo taves, bet tikrai pagalvoju apie tave. Ir jei kada nori, galim per skype pakalbeti. Mes visi esam vienas. As kai pagalvoju, kad padariau netinka sprendima pasirinkdama gyvenima, tai duodu sau kaip uzduoti (gal nelabai gerai rasyti tokius dalykus), as sau tokiais atvejais sakau, kad davai, pasiimk gyvybes draudima, palauk kelis metus ( imoku reikia, o ir kokoj skirtum jei jau nusprendei, kada mirti) ir padaryk taip, kad atrodytu kaip nelaimingas atsitikimas. Kad niekam nuo mano skausmo daugiau neskaudetu. Kad turetu uz ka laidoti. Draudimo dar neturiu. Buk gera islauk ir tu

mes visi savo būdus turim, todėl tokiose situacijose belieka patupėti šalia
įsivaizduoju, kaip sunku yra "sveikiems" žmonėms suprasti kai ir čia visos skirtingos ir jei near tekę kažko panašus patirti sunku net įsivaizduoti, kad taip būna.
ir galvoju apie mamą, aš jai kartais papasakoju, paraudu ir kaip jai sunku turi būti kai žino kad jos vaikas nelaimingas. kaip man būtų sunku tai žinant apie savo vaiką/ jaudinčiaus ir jaudinčiaus, prisiimčiau visa atsakomybę sau, kad paleidau nelaimingą vaiką gyventi, kad nesugebėjau "išaukėti"


vat tokiom "svajonėm' ir gyvenam..... ir galvoju, kiek aplinkiniai net neįtaria, kokias mintis šalia jų gyvendami audžiam.

vienas blogas dalykas negeriant vaistų tai jautrumas ir skysčių akyse nelaikymas. apsibliaunu žiauriai greitai. pradedu kalbėt ir bliaunu. aišku prie tų žmonių prie kurių jaučiu galinti tai daryti. arba ir ne prie žmonių, susirašinėju su kuo nors ir bliauuunu.

Užjaučiu tave. O tokie darbdaviai, kaip antrieji, man siaubą kelią. Mokama juodais, viršvalandžiai neapmokami, visiškai negalvojama apie darbuotoją.

Pinot, vis dar skaitai „Geros nuotaikos vadovą“? Kaip rezultatai?

Ir dar atseit prabangūs produktai, geras vardas. Kas iš to, kai engiami darbuotojai. Koktu klausyti. Lietuvėlė. Night, nesigailėk, kad ten atsisisakei eiti, išgręžtų tave kaip skudurą ir gulėtum po kelių mėn ligoninėj.