QUOTE(deraramos @ 2015 03 05, 20:51)
eik lauk iš to darbo 
Papildyta:
Man lyg atoslūgis šiuo metu, vėl vaikštau į pokalbius. Išsunkia, paerzina, bet suteikia viltį. Vis kažkoks judėjimas. Jaučiuosi aktyvesnė. Geriant vaistus nebėra tos beviltiškos jausenos. Gyvenu ir tiek.
Kaip kitos laikosi? Papasakokit ką nors

Papildyta:
Man lyg atoslūgis šiuo metu, vėl vaikštau į pokalbius. Išsunkia, paerzina, bet suteikia viltį. Vis kažkoks judėjimas. Jaučiuosi aktyvesnė. Geriant vaistus nebėra tos beviltiškos jausenos. Gyvenu ir tiek.
Kaip kitos laikosi? Papasakokit ką nors

Apie vaistus mastau,eiti išsirašyti rytoj..nes priešaki išeigines.. ar gerti žoleles ir dirbti su savim ar.. dayti galvą į siena,nes kitų variantų nesugalvoju.
Aš viena suprantu,kad man reikia polisio..vientelis laikas kai jaučiuosi gerai,tai vakaras,kai bunu viena ir susiskambynu su draugais,įsijungiu muzikos..kažkodėl tokiu metu jokiu panikos atakų,derealizacijų ir panašios kilmes nesamonių nebūna...
Aš jau savaite beje iki gydytojo kapstausti..bet velgi nenoriu tos chemijos,kol ji pradės veikti ir ne faktas,kad man padės..man atrodo man šiuo metu neuroleptikai padėtu..

Patarkite depresuotojos jūs mano



Eiti išsirašyti vaistų,gerti turimus (kažką arsenale turiu nuo seniau,kaip ir kam jie naudojami žinau.
Ar gelbėtis vaistažolėm ir kitokiom gėrybėm tik didesniais kiekiais ir laukti saulutės?
Tarp kitko čia man vienai paumėjimas toks,nes 3 sav bent Jau Lietuvoje saulutės nematyti..ir aš išlysti į lauka visiškai nenoriu,jei ne vaiko ejimas į lauka tai mielai sedečiau namuose..
Noriu į soliariuma,nors ne karto nebuvau..

