pamirskit jus save. nukreipkit demesi nuo saves i kita/kitus. jeigu nesigauna i save isiziureti, tai ir nebeziurekit. pamirskit. kai nebegali kest to kas esi, tai ir nebereik to daryti. nes ir nesigaus. tol, kol esi cia, tol ir kesti save gali. ir nereik cia tu pasaku. gyvenimas nera malonus, jeigu sau toki ji pasidarai. tik pats sau.
QUOTE(cremaster @ 2015 03 07, 00:25)
pamirskit jus save. nukreipkit demesi nuo saves i kita/kitus. jeigu nesigauna i save isiziureti, tai ir nebeziurekit. pamirskit. kai nebegali kest to kas esi, tai ir nebereik to daryti. nes ir nesigaus. tol, kol esi cia, tol ir kesti save gali. ir nereik cia tu pasaku. gyvenimas nera malonus, jeigu sau toki ji pasidarai. tik pats sau.
man kitaip atrodo. kad aš realiame gyvenime ir užsimirštu ir gyvenu ir džiaugiuosi ir nesikoncentruoju kiekvienam žingsnyje į save. ir su draugais bendrauju susitinku, išeinu, prisižvengiu iki apsiverkimo. o būtent čia ateinu pasikapstinėti, pasidalinti,pasišnekėti - nes "normaliame" gyvenime apie tai neturiu nei su kuo, nei kam nors įdomu apie tai šnekėtis.
ir manau taip daugumai - tai vieta kur gali sakyti ką jauti be vaidinimų. ir tai niekaip negali atspindėti kuo iš tikrųjų gyvenam, kaip jaučiamės ir kaip elgiamės.
aišku, galima neiti ir niekur neiti nei ieškoti sprendimų, ignoruoti, apsimesti, vaidinti bet ar nuo to finale bus geriau? jei savo vidų pamirši?
QUOTE(shiva1 @ 2015 03 04, 05:19)
Night 13 
labai apie tave galvoju, tik nepasiduok. Pas mane irgi ne koks ruozas, bet as savuoju budu riding the low wave out. As toli nuo taves, bet tikrai pagalvoju apie tave.
labai apie tave galvoju, tik nepasiduok. Pas mane irgi ne koks ruozas, bet as savuoju budu riding the low wave out. As toli nuo taves, bet tikrai pagalvoju apie tave.Tu labai šiltas žmogus, kap ir Septinstygė. Ačiū tau.
QUOTE(bučkis @ 2015 03 04, 08:57)
kaip sunku yra "sveikiems" žmonėms suprasti kai ir čia visos skirtingos ir jei near tekę kažko panašus patirti sunku net įsivaizduoti, kad taip būna.
Aš dabar su kuo tik tenka žodžiu persimesti, galvoju, kokie vargšai žmonės, kad su manimi bendrauti tenka. Svetimiems nesiskundžiu, bet juk jaučiasi/matosi, kad žmogus nelaimingas, paniuręs, kam malonu su tokiu bendrauti... Jie to nenusipelnė.
QUOTE(Lining @ 2015 03 04, 10:04)
Užjaučiu tave. O tokie darbdaviai, kaip antrieji, man siaubą kelią. Mokama juodais, viršvalandžiai neapmokami, visiškai negalvojama apie darbuotoją.
Šitie man kelia siaubą nemažiau. Nežinia, kaip čia su pinigais bus, kiek man mokės - nedamokės. Čia jau taip pat užsiminė apie viršvalandžius. Ir mokama juodais.
QUOTE(deraramos @ 2015 03 04, 13:33)
o aš taip norėčiau, kad papasakotum, bet turbūt tai tik bereikalingas noras įsijausti, žinant, kas iš tikrųjų negerai.
dėl darbo liūdna, kad taip
kad nuo pirmos dienos tokie nesupratingi, parodo savo neišsilavinimą ir kultūros stygių.. Tokie darbdaviai ir neiškils, nes jie nemoka bendrauti, vystyti santykių, aš taip manau. Kitos rašo, kad gerai, kad atsisakei ano darbo, bet aš taip pagalvojau, kadangi pas tave ir dabartiniame darbe su alga ne kažką, rodo minimumą, o dar ir toks bendravimo stilius, na pagal save žiūriu, man jau geriau dirbti ir tuos viršvalandžius, kad tik atmosfera būtų gera, ką jau su tuo laisvu laiku veikiam, iššvaistom dažniausiai, o čia bent kažkokia savęs realizacija, tobulėjimas, savęs 'padėjimas', įprasminimas, ypač dar jei darbo pobūdis ir aplinka prie širdies.. Dėl vardo sutinku, dar ne viską tas pasako, bet labai svarbu atmosfera, psichologinis klimatas, tada kaip sakau ir to laiko galima daugiau paaukoti.. Gal dar tu jiems paskambintum? 
Nuoširdžiai noriu, kad tau pasisektų ir linkiu tik gero. Juolab, kad dabartinis darbas sakai ne ilgam laikui. Na, iš bėdos dar gali padirbti, o paskui ieškotis kito pamažu. Bus dar tų gerų progų. Nors tiesą pasakius nelabai įsivaizduoju, ar tau bus įmanoma nors kiek atsigauti psichologiškai dabartiniam darbe, kad jau norėtųsi ir būtum pasiruošusi permainoms, jei ten šitaip..
o kodėl negeri vaistų? gal kažkur neperskaičiau.. Man užtenka porą-kelias dienas nepagerti ir iškart puolu į duobę, nevaldomos ašaros ir visa kita.
Ir dėl tokių priežasčių, kur sakei, aš savo mamai nieko nepasakoju apie savo 'duobes'. Žinau, kad ji pati jautri, turbūt ir man tie nervai perimti/paveldėti iš jos, todėl labai nenoriu, kad ji papildomai stresuotų dėl manęs.. Nes kaip ir sakai, prisiimtų sau atsakomybę, pergyventų ir t.t.
dėl darbo liūdna, kad taip
kad nuo pirmos dienos tokie nesupratingi, parodo savo neišsilavinimą ir kultūros stygių.. Tokie darbdaviai ir neiškils, nes jie nemoka bendrauti, vystyti santykių, aš taip manau. Kitos rašo, kad gerai, kad atsisakei ano darbo, bet aš taip pagalvojau, kadangi pas tave ir dabartiniame darbe su alga ne kažką, rodo minimumą, o dar ir toks bendravimo stilius, na pagal save žiūriu, man jau geriau dirbti ir tuos viršvalandžius, kad tik atmosfera būtų gera, ką jau su tuo laisvu laiku veikiam, iššvaistom dažniausiai, o čia bent kažkokia savęs realizacija, tobulėjimas, savęs 'padėjimas', įprasminimas, ypač dar jei darbo pobūdis ir aplinka prie širdies.. Dėl vardo sutinku, dar ne viską tas pasako, bet labai svarbu atmosfera, psichologinis klimatas, tada kaip sakau ir to laiko galima daugiau paaukoti.. Gal dar tu jiems paskambintum? Nuoširdžiai noriu, kad tau pasisektų ir linkiu tik gero. Juolab, kad dabartinis darbas sakai ne ilgam laikui. Na, iš bėdos dar gali padirbti, o paskui ieškotis kito pamažu. Bus dar tų gerų progų. Nors tiesą pasakius nelabai įsivaizduoju, ar tau bus įmanoma nors kiek atsigauti psichologiškai dabartiniam darbe, kad jau norėtųsi ir būtum pasiruošusi permainoms, jei ten šitaip..o kodėl negeri vaistų? gal kažkur neperskaičiau.. Man užtenka porą-kelias dienas nepagerti ir iškart puolu į duobę, nevaldomos ašaros ir visa kita.
Ir dėl tokių priežasčių, kur sakei, aš savo mamai nieko nepasakoju apie savo 'duobes'. Žinau, kad ji pati jautri, turbūt ir man tie nervai perimti/paveldėti iš jos, todėl labai nenoriu, kad ji papildomai stresuotų dėl manęs.. Nes kaip ir sakai, prisiimtų sau atsakomybę, pergyventų ir t.t.
Dėl to reikalo su vaikinu... Atsitiko ši tas, dėl ko labai skaudžiai sureagavau, nors nebuvom pora. Kaltinu aš save. Aš tikras prakeikimas žmonėms. Dabar vis pasiteirauja kaip aš, bet jau neturiu ir ką atsakyti... Manau, nebepasimatysim. Bet tai nėra mano sprendimas.
Dažnai galvodavau: vieni žmonės ateina, kiti išeina gyvenime. Kai kurie ilgai užsilieka. Bet ką mes reiškiam vieni kitiems, kad patyrę daug gražių akimirkų, po to tampam NIEKAS vienas kitam. Kas per žmonių rūšis... Man skaudu dėl to. Ir čia ne apie šį atvejį kalbu, o apskritai apie visų žmonių santykius.
Su paryškinutu tekstu labai labai sutinku. Bet neskambinsiu. Dabar tiesiog nepajėgčiau, todėl pasirinkau paprastesnį variantą. Aš pasiduodu.
Matyt, reikės žygiuoti pas psichiatrę kitų vaistų, ar dar ko, nežinau... Nors vis pagalvoju, kad nebeverta čia kitų žmonių trukdyti, vis tiek nepadės.
Ir mano mamos man labai gaila.
Pradėjai vaikščioti į pokalbius, gal pajudės ledai ir tau.
QUOTE(bučkis @ 2015 03 04, 14:22)
dabar skaitau apie holokaustą, ai ta tema daug literatūros filmų prižiūrėta. ir galvoj netelpa išbadėję, suvargę, artimųjų, vaikų netekę, bet vistiek su viltim ir minčių apie savižudybes jei ir buvo tai procentaliai tikriausiai panašiai kiek ir normaliom sąlygom, o ten nenormalios, be vilties. jaučiuosi kaip išpampus rūpūžė ant gėrybių kalno ir vis bliaunanti kad mažai, blogai, nefaina, kažkaip va taip ne iki galo patogu, ne iki galo komfortiška. jie verkė, kad nieko neturi, aš verkiu - kad per mažai, netobulai, lūkesčiai neatitinka....norisi pavemti.
Kažkuriuo metu ir aš labai domėjaus tuo.
Nežinau kas čia yra, kad esame tokie ištižę. QUOTE(bučkis @ 2015 03 05, 09:41)
ir kai stojau į univerą su mamyyyte važiavau nes buvo visų labai baisu- mama tu paklausk, mama tu paskambink. dabar vyro prašau 
Man kaip tik labai nepatinka va tokie reikalai, aš išvis nesuprasčiau, isterikuočiau, kad nesikištų, jei ir pasiūlytų.
Šaunuolė, kad vaikus taip auklėji dėl žmonių geranoriškumo.
QUOTE(bučkis @ 2015 03 06, 12:12)
kokia nesąmonė, kad vienas žmogus su savo psichiniais nukrypimais gali silpnesniam taip nervus išėsti kad vaistus turėjau gerti, sesiją atsidėjau pirmą kartą gyvenime. dėl niekų kažkokių, paskaitos, dėstymo, dėl nieko. tieiog įbaugino. jam buvo smagu - o man krachas.
Pirmadieniais, devintą valandą ryto, daugelis gražiau apsirengusių civilizuotų šalių gyventojų susėda prie stao. Ir pradeda valgyti. Vieni kitus.
daug tiesos
Pirmadieniais, devintą valandą ryto, daugelis gražiau apsirengusių civilizuotų šalių gyventojų susėda prie stao. Ir pradeda valgyti. Vieni kitus.
daug tiesos
O taip.
QUOTE(Septynstygė @ 2015 03 06, 16:12)
Vargše tu mano....pavasaris ant nosies, norisi, kad atgytum, būtum laiminga, o čia Gal pamink visas ambicijas ir t.t. ir....pavyks pakilti, susitaikyti? Nežinau situacijos, bet....melsiuos, kaip mokul
Gal pamink visas ambicijas ir t.t. ir....pavyks pakilti, susitaikyti? Nežinau situacijos, bet....melsiuos, kaip mokulAčiū tau labai labai.
Man pavasariais visada kas nors nutinka... Pernai irgi klaikus buvo pavasaris. Apskritai, man atvirkščiai kažkodėl. Ir vasaros kuo toliau, tuo labiau nemėgstu. Net tiesiog nepakenčiu. Žmonės šypsosi, lekia prie ežerų, atostogauja, o aš tartum kitoj planetoj gyvenčiau - graužiama žiauraus nerimo, kaltės, dar kažko... Nejaučiu džiaugsmo, tik skausmą. Žiemą galima susisukti į antklodę ir gulėti, taip jaukiau, mažiau pastebima, niekas mano riebalų rinkių nemato. Nežinau ką daryti.
Imu norėti ne tai, kad mirti, bet žudytis. O priežastis tokia kvaila... Bet nieko negaliu sau padaryt...
QUOTE(Night13 @ 2015 03 07, 10:46)
Ačiū tau labai labai. Man pavasariais visada kas nors nutinka... Pernai irgi klaikus buvo pavasaris. Apskritai, man atvirkščiai kažkodėl. Ir vasaros kuo toliau, tuo labiau nemėgstu. Net tiesiog nepakenčiu. Žmonės šypsosi, lekia prie ežerų, atostogauja, o aš tartum kitoj planetoj gyvenčiau - graužiama žiauraus nerimo, kaltės, dar kažko... Nejaučiu džiaugsmo, tik skausmą. Žiemą galima susisukti į antklodę ir gulėti, taip jaukiau, mažiau pastebima, niekas mano riebalų rinkių nemato.
Nežinau ką daryti. Imu norėti ne tai, kad mirti, bet žudytis. O priežastis tokia kvaila... Bet nieko negaliu sau padaryt...
Man pavasariais visada kas nors nutinka... Pernai irgi klaikus buvo pavasaris. Apskritai, man atvirkščiai kažkodėl. Ir vasaros kuo toliau, tuo labiau nemėgstu. Net tiesiog nepakenčiu. Žmonės šypsosi, lekia prie ežerų, atostogauja, o aš tartum kitoj planetoj gyvenčiau - graužiama žiauraus nerimo, kaltės, dar kažko... Nejaučiu džiaugsmo, tik skausmą. Žiemą galima susisukti į antklodę ir gulėti, taip jaukiau, mažiau pastebima, niekas mano riebalų rinkių nemato. Nežinau ką daryti.
Imu norėti ne tai, kad mirti, bet žudytis. O priežastis tokia kvaila... Bet nieko negaliu sau padaryt...pavasario nelabai mėgstu dėl tos pačios priežasties. na ir jausmas toks dvylipumas. iš vienos pusės smagu, iš kitos mane glumina ta visuotinė ekstazė, nes lyg ir turėtum kartu kaifuoti. vasarą man būną geriau, priprantu kažkaip. bet pavasaris ir jo jėga mane glumina.
pralauk. praeis, kaip jau daug kartų praėjo
dabar tik aštru, jautru labai. paskui paprastai situacija atrodo švelniau. QUOTE(deraramos @ 2015 03 06, 19:30)
ar kuri esat vartojusi Cipralex? papildymą šiandien gavau prie Fluanxol.
Esu vartojus, man padeda, bet poveikį pajuntu tik po penkių savaičių vartojimo.
QUOTE(bučkis @ 2015 03 07, 10:52)
pavasario nelabai mėgstu dėl tos pačios priežasties. na ir jausmas toks dvylipumas. iš vienos pusės smagu, iš kitos mane glumina ta visuotinė ekstazė, nes lyg ir turėtum kartu kaifuoti. vasarą man būną geriau, priprantu kažkaip. bet pavasaris ir jo jėga mane glumina.
pralauk. praeis, kaip jau daug kartų praėjo dabar tik aštru, jautru labai. paskui paprastai situacija atrodo švelniau.
pralauk. praeis, kaip jau daug kartų praėjo
dabar tik aštru, jautru labai. paskui paprastai situacija atrodo švelniau.Mane pavasarį apima laimės pojūtis ir aš norėčiau, kad pavasaris tęstųsi ir tęstųsi.
[quote=deraramos,2015 03 06, 19:30]
ar kuri esat vartojusi Cipralex? papildymą šiandien gavau prie Fluanxol.
[/quote]
Esu, ilgai.
Maža kas negražu. Aš, matyt, netipiška depresikė, kaip sakė mano terapeutas, su pykčiu tu normaliai draugauji
[/quote]
Na bet čia nebuvo dėl ko supykti, net ir sergant depresija nereikia be priežasties užgavinėti žmonių....Atrodo, smulkmena, bet kitam užtenka ir smulkmenos. Na, žmogus nenori depresijos, bijo jos ir tai normalu, tai smagu. O tas pasakymas- galvoji, mes nori? Niekas negalvoja už kitus, už save galvoja. Ir tiesa ta, kad dalis sergančiųjų, gal net ir nemaža, nori sirgti, pasirenka patogų aukos vaidmenį ir teisinasi savo liga metų metus savo elgesį, veiksmus, pasirinkimus.
[quote=Night13,2015 03 07, 09:46]
Dažnai galvodavau: vieni žmonės ateina, kiti išeina gyvenime. Kai kurie ilgai užsilieka. Bet ką mes reiškiam vieni kitiems, kad patyrę daug gražių akimirkų, po to tampam NIEKAS vienas kitam. Kas per žmonių rūšis... Man skaudu dėl to. Ir čia ne apie šį atvejį kalbu, o apskritai apie visų žmonių santykius.
Su paryškinutu tekstu labai labai sutinku. Bet neskambinsiu. Dabar tiesiog nepajėgčiau, todėl pasirinkau paprastesnį variantą. Aš pasiduodu.
Matyt, reikės žygiuoti pas psichiatrę kitų vaistų, ar dar ko, nežinau... Nors vis .
O taip.
Ačiū tau labai labai. Man pavasariais visada kas nors nutinka... Pernai irgi klaikus buvo pavasaris. Apskritai, man atvirkščiai kažkodėl. Ir vasaros kuo toliau, tuo labiau nemėgstu. Net tiesiog nepakenčiu. Žmonės šypsosi, lekia prie ežerų, atostogauja, o aš tartum kitoj planetoj gyvenčiau - graužiama žiauraus nerimo, kaltės, dar kažko... Nejaučiu džiaugsmo, tik skausmą. Žiemą galima susisukti į antklodę ir gulėti, taip jaukiau, mažiau pastebima, niekas mano riebalų rinkių nemato.
Nežinau ką daryti. Imu norėti ne tai, kad mirti, bet žudytis. O priežastis tokia kvaila... Bet nieko negaliu sau padaryt...
[/quote]
Nebūtinai tampam niekas vienas kitam. Mano širdyje ne vienas žmogus, su kuriuo nebebendrauju ir nebendrausiu daugiau, nes taip turėjo būti, taip klostėsi gyvenimas, bet tie žmonės many liks amžinai. Mintyse, širdyje. Ir man nesvarbu, ar taip yra ir jiems.
manau, nebelauk, bėk pas psichiatrą ir registruokis extra pas psichologą, tau reikia išsikalbėti, kalėbti, kalbėti, išsiverkti. Palaikymo reikia. Bent kartą per savaitę atvirto pokalbio. Skaudės, bet užtat lengvės.
man ir panašiai pavasariais ir vasaromis. Dėl savo čiūdų, nerimo, sveikatos, karščio kaktoj dažnai nesijaučiu laiminga, bandau tik prisijaukinti tą "laimę|, vaidinti ją ar ką, nesėdėti savo kiaute. Išsijudinti.Bet ne visada pavyksta. Ir vis tik vasarą dėl mažesnio krūvio, daugiau praleisto laiko lauke (ir nuo vaikų pavyksta kažkiek dėl to pailsėt) man labai į naudą.
ar kuri esat vartojusi Cipralex? papildymą šiandien gavau prie Fluanxol.
[/quote]
Esu, ilgai.
Maža kas negražu. Aš, matyt, netipiška depresikė, kaip sakė mano terapeutas, su pykčiu tu normaliai draugauji
[/quote]
Na bet čia nebuvo dėl ko supykti, net ir sergant depresija nereikia be priežasties užgavinėti žmonių....Atrodo, smulkmena, bet kitam užtenka ir smulkmenos. Na, žmogus nenori depresijos, bijo jos ir tai normalu, tai smagu. O tas pasakymas- galvoji, mes nori? Niekas negalvoja už kitus, už save galvoja. Ir tiesa ta, kad dalis sergančiųjų, gal net ir nemaža, nori sirgti, pasirenka patogų aukos vaidmenį ir teisinasi savo liga metų metus savo elgesį, veiksmus, pasirinkimus.
[quote=Night13,2015 03 07, 09:46]
Dažnai galvodavau: vieni žmonės ateina, kiti išeina gyvenime. Kai kurie ilgai užsilieka. Bet ką mes reiškiam vieni kitiems, kad patyrę daug gražių akimirkų, po to tampam NIEKAS vienas kitam. Kas per žmonių rūšis... Man skaudu dėl to. Ir čia ne apie šį atvejį kalbu, o apskritai apie visų žmonių santykius.
Su paryškinutu tekstu labai labai sutinku. Bet neskambinsiu. Dabar tiesiog nepajėgčiau, todėl pasirinkau paprastesnį variantą. Aš pasiduodu.
Matyt, reikės žygiuoti pas psichiatrę kitų vaistų, ar dar ko, nežinau... Nors vis .
O taip.
Ačiū tau labai labai.
Man pavasariais visada kas nors nutinka... Pernai irgi klaikus buvo pavasaris. Apskritai, man atvirkščiai kažkodėl. Ir vasaros kuo toliau, tuo labiau nemėgstu. Net tiesiog nepakenčiu. Žmonės šypsosi, lekia prie ežerų, atostogauja, o aš tartum kitoj planetoj gyvenčiau - graužiama žiauraus nerimo, kaltės, dar kažko... Nejaučiu džiaugsmo, tik skausmą. Žiemą galima susisukti į antklodę ir gulėti, taip jaukiau, mažiau pastebima, niekas mano riebalų rinkių nemato. Nežinau ką daryti.
Imu norėti ne tai, kad mirti, bet žudytis. O priežastis tokia kvaila... Bet nieko negaliu sau padaryt...[/quote]
Nebūtinai tampam niekas vienas kitam. Mano širdyje ne vienas žmogus, su kuriuo nebebendrauju ir nebendrausiu daugiau, nes taip turėjo būti, taip klostėsi gyvenimas, bet tie žmonės many liks amžinai. Mintyse, širdyje. Ir man nesvarbu, ar taip yra ir jiems.
manau, nebelauk, bėk pas psichiatrą ir registruokis extra pas psichologą, tau reikia išsikalbėti, kalėbti, kalbėti, išsiverkti. Palaikymo reikia. Bent kartą per savaitę atvirto pokalbio. Skaudės, bet užtat lengvės.
man ir panašiai pavasariais ir vasaromis. Dėl savo čiūdų, nerimo, sveikatos, karščio kaktoj dažnai nesijaučiu laiminga, bandau tik prisijaukinti tą "laimę|, vaidinti ją ar ką, nesėdėti savo kiaute. Išsijudinti.Bet ne visada pavyksta. Ir vis tik vasarą dėl mažesnio krūvio, daugiau praleisto laiko lauke (ir nuo vaikų pavyksta kažkiek dėl to pailsėt) man labai į naudą.
QUOTE(bučkis @ 2015 03 07, 11:52)
pralauk. praeis, kaip jau daug kartų praėjo dabar tik aštru, jautru labai. paskui paprastai situacija atrodo švelniau.
dabar tik aštru, jautru labai. paskui paprastai situacija atrodo švelniau.tame ir esmė, kad nepraeina. dėl kai kurių priežasčių skerdžiančius dalykus jaučiu n metų. nelengvėja ir nepranyksta.
Papildyta:
Septinstyge, aš rašinėti tik sugebu, nenoriu nei turiu jėgų kalbėtis apie nieką, tuolab, problemas.
žinau kas yra depresija,kai apima toks nerimas ir neviltis su baime,kad viskas pereina į fizinį skausmą.Skauda odą,šonkaulius........ir niekas nepadės.Gali tik pats sau.Bent jau man taip.
Man padeda rašymas.Rašau,rašau rašau.
Man padeda rašymas.Rašau,rašau rašau.
QUOTE(cremaster @ 2015 03 07, 00:25)
pamirskit jus save. nukreipkit demesi nuo saves i kita/kitus. jeigu nesigauna i save isiziureti, tai ir nebeziurekit. pamirskit. kai nebegali kest to kas esi, tai ir nebereik to daryti. nes ir nesigaus. tol, kol esi cia, tol ir kesti save gali. ir nereik cia tu pasaku. gyvenimas nera malonus, jeigu sau toki ji pasidarai. tik pats sau.
tai pasakė moteriškė, kuri lankosi pati pas psichą nepirmus metus. net kreivą šypsnį išspaudžiau.
QUOTE(cremaster @ 2015 03 06, 23:25)
pamirskit jus save. nukreipkit demesi nuo saves i kita/kitus. jeigu nesigauna i save isiziureti, tai ir nebeziurekit. pamirskit. kai nebegali kest to kas esi, tai ir nebereik to daryti. nes ir nesigaus. tol, kol esi cia, tol ir kesti save gali. ir nereik cia tu pasaku. gyvenimas nera malonus, jeigu sau toki ji pasidarai. tik pats sau.
Net pikta skaityt tokius komentarus. Manau visoms cia rasancioms ir taip nelengva, tai bent jau cia palaikykim viena kita. Suprantu, kad nera nuotaikos, bet nebutina pykti isliet ant kitu. Nei vienas nepasirenkam ligu, nezinia, kas paciai gali gyvenime nutikt.
QUOTE(rosie10 @ 2015 03 07, 17:03)
Net pikta skaityt tokius komentarus. Manau visoms cia rasancioms ir taip nelengva, tai bent jau cia palaikykim viena kita. Suprantu, kad nera nuotaikos, bet nebutina pykti isliet ant kitu. Nei vienas nepasirenkam ligu, nezinia, kas paciai gali gyvenime nutikt.
rosie, nepyk ant jos. ir taip pragare degsim gretimuose katiluose.
tos pačios depresikės visokios kokios skirtingos. man, pvz., šitie jos žodžiai teisingi ir objektyvūs, tik nepajėgiu jų įgyvendint. visgi tiesa, apie save galvojasi pirmiausia ir labiausia, nei apie kitus, galvoti apie kitus labiau, nei apie save, kainuoja visko daug daugiau. ir, be to, jos situacija gal dar rimtesnė nei mūsų. nors ir ne iš tų žmonių, kur loja ir vemia kasdien forume, kaip aš.
QUOTE(Night13 @ 2015 03 07, 13:23)
tame ir esmė, kad nepraeina. dėl kai kurių priežasčių skerdžiančius dalykus jaučiu n metų. nelengvėja ir nepranyksta.
Papildyta:
Septinstyge, aš rašinėti tik sugebu, nenoriu nei turiu jėgų kalbėtis apie nieką, tuolab, problemas.
Papildyta:
Septinstyge, aš rašinėti tik sugebu, nenoriu nei turiu jėgų kalbėtis apie nieką, tuolab, problemas.
gali tu kalbėti, tik nenori. bet reikia tik pradėti ir nebebus sunku. Bet tu pati sprendi, kas tau geriau. Aš su bičiulėm, draugėm irgi nenorėčiau kalbėt, bet jei labai labai bloga ir ieškai pagalbos, tada niekas nebebaisu. O tai apie ką kalbėti, jei ne apie problemas....kurios trukdo gyventi, žudo, surakina. Tau dabar tai ir yra.
atsimenu, kažkada gėdijausi sakyti savo nesąmones net gydytojams, bet kai buvo labai labai blogai, iki psichozės, kai kalbėjau greitakalbe ir mintys buvo nenuoseklios, viską viską išsakiau, viską, tikėdamasi kaip pašautas žvėris pagalbos. laukdama, maldaudama - o gal.......jei nebūčiau ieškojusi jos ar priėmusi, manęs nebūtų.
