Apatija gyvenimui

Atsiprasau. Suklydau Galvojau ieskote pagalbos ir norit keist situacija

Nesipykit mergaitės manau visos čia atėjusios ieško vienokios ar kitokios pagalbos. Tos kurios trykšta gyvenimo džiaugsmu turbūt į tokią temą paprasčiausiai neina. Nebent būtų psichologė ir tokiu būdu ieškotųsi klijentūros
Kas dėl psichologo konsultacijos, tai manau vienas iš būdų. Tik kažkaip nelabai įsivaizduoju kaip ten viskas vyksta pvz.jeigu aš nuėjusi pradėsiu kalbėti ir pradėsiu žliumbti? Ar nebus taip, kad niekas nesiterlios su išklausymais jokiais, lieps eiti pas psichoterapieutą, tas prirašys raminamųjų ir galėsi vegetuot toliau, niekam nesukdama galvos.

Cia gal nuo zmogaus isitikinimu priklauso gali psichologas padeti ar ne. Asmeniskai man jau geriau butu cia issipasakot(jei jau taip bus, kad noresiu), o ne pas psichologa eit. Forume pilna protingu zmoniu, moterys istiesu duoda puikiu patarimu.
Pas pasichologus teko lankytis tris kartus. Pirmas kartas buvo, kai vaikas visai mazas buvo(ejau net ne savo noru, o tada buvo kazkokia programa kad bendros praktikos gydytojas siuncia pas psichologa, logopeda, kinizeterapeuta ir jau neprisimenu dar pas ka). Tai nuejau, klausia kas negerai. Sakau viskas gerai. Tai pradejo klausineti apie tarpusavio santykius seimoje, tevu-uosviu santykius ir moralizuot kazka . Pokalbio gale iskritikavo mano vaiko drabuzius, pasake, kad vaikas per siltai aprengtas ir tuo viskas pasibaige . Isejau, kita karta net neejau, nors skyre laika.
Antras kartas buvo pas psichologe del vaiko rukymo. Na vel nagrinejimas seimos, tevu santykiu, kvietesi vaika, pokalbiai apie draugus, mokykla... Problemos tai nebuvo, dabar suprantu, kad buvo pereinamasis amzius, kur vaikui kazkas naujo, daugelis draugu ruko, kaip cia jis issiskirs. Tai tie seimos santykiu aiskinimaisi mane tiesiog ''damuse'', kadangi psichologe buvo jauna, tai paprasciausiai pradejau bendrauti taip, kad pradejau uzdavineti jai asmeninius klausimus i kuriuos ji pati negalejo atsakyti.
Mano drauge taip pat turejo problemu su sunum paaugliu. Jis tokio arsesnio budo, mokytis nelabai nori. Ejo pas psichologe, galbut tuo metu ja (ta drauge) kazkiek jos zodziai nuramino, bet problemos neisprende, vaikas ir dabar umoko budo. Jis toks yra, impulsyvus ir niekas charakterio nepakeis.
O kai mire tevas, uzgriuvo kruva problemu, sunkia liga susirgo mama, reikejo tvarkyti nebaigtus tevu turtinius reikalus, brolis nesikiso, nes tipo laiko neturi. Tada buvo sunku viska istvert, kreipiausi i poliklinika, kad uzsiregistruoti pas psichologa. Tai pirma reikejo pas seimos gydytoja eit, gaut siuntima, o tada tik registruotu(cia kalbu apie nemokama). Zinoma, kad yra tu psichologu internete su tel. nr, bet tuo metu pinigu nebuvo.
Apsiejau be psichologo, kas mane pazista sako, kad esu labai stipri. O po to ivykio as visai nenoriu buti stipri, ka man tas duoda. Kaip tik noriu buti silpna. O dabar jei kazko reikia - perlipu per save ir darau, nes as gi viska galiu .

Tarsi apie save skaityčiau. Tik kad jokio įvykio pas mane nebuvo, tiesiog pavargau būt stipri. Taip norėtųsi, kad kas nors paglobotų, užjaustų, suprastų...Jei pabandau pasiguost, visi tik ir tvirtina, tai juk Tu viską pasidarai, viską sugebi, viskas pas tave gerai, džiaukis tuo ką turi ir t.t. O man negerai ir visai nenoriu aš džiaugtis, nes kažkodėl nedžiugina tai ką turiu. O kas džiugintų irgi nežinau. Todėl ir pradėjau mąstyti apie psichologo pagalbą, gal kažkaip įkvėptų to noro džiaugtis ar kažkaip atvertų akis, padėtų suprast kur šuo pakastas ir kas čia negerai.

Pas valstybes finansuojamus psicholugus, tiksliau psichiatre teko apsilankyti, tiek del saves, tiek del vaiko, visiskai nusivyliau, seniai buvo, todel detaliu nepmenu, zodziu ispudzio nepaliko. Bet esu bendravusi su pora moteru, kurios privaciai ir tik pagal rekomendacijas lankes, tad jos liko patenkintos, tik tas malonumas labai nepigus :/ turbut yra dar eile niuansu, pvz ar biolaukai sutampa, nes bunai, kai organiskai negali pakesti zmogaus, nors nieko blogo Tau nepadare

labas,oi,kokia pazystama situacija,iki skausmo pazystama busena...pas mane truputi kitaip,as gyvenu ne lt,gyvenu su mylinciu vyru,pazystami jau seniai,kartu gyvenam nuo liepos men,nuomuojam nama,jis turi gera darba,specialistas,vertinamas darbe,gerai isitvirtines cia,uzsieni,ir gyvenima sieja su manim,aisku,kad ne lt.nesu istekejusi,mano eks gyvena lt,vaikai irgi lt,jo buvusi irgi lt.vaikai jau nemazi,gyvena lt ir nenori gyventi cia,o as kraustausi is proto,nes gryzt i lt nebesugebeciau ten pragyvent, ,mane slegia paskola,anstoliai,moku kiek galiu,kad issaugoti buta vaikams lt,jo neprarast.jis irgi moka paskolas lt,uz nama,ir laabai nemazai,ir dar ne vienerius metus mokes...bet uztenka pragyvent mums ir cia,bet esu izoliuota nuo vaiku,taip,jie atvaziuoja,ir as kas tris men vaziuoju i lt,bet gyvent cia-nesutinka (vienam 20m,kitam bus 12 greit.)sergu depresija jau lb seniai,vaistus geriu su pertraukom,nuo ju stoga rauna,o pastoviai negalu vartot,nes lt man ju tiesiog neisraso 3 men,o tok men,kas men as neprivazinesiu...cia neturiu galimybes eit pas gyd,nes nemoku kalbos,o tai ne anglija,cia reik kt kalbos,o as net angliskai sunkiai laabai sneku ir suprantu...dirbu su lenkais,portugalais,olandais,ne vieno rusiskai snekancio,o tuo labiau,ne vieno nera is lt.darbas tinka ir patinka,keist nk nenoriu,lenkiskai sneku.bet siuo metu ,ir iki kovo pabaigos darbo man tik 1ar2d i sav,arba istysas sav nedirbu.draugiu neturiu cia salia nk,tik vyras.vyras nebendrauja su lietuviais,o ir ju cia nera beveik,cia ne anglija,ar airija...kamuoja panikos atakos lb stipriai,stresuoju darbe,blaskausi,nesusikaupiu,nebendrauju su lenkais,o ir jie su manim nelabai,jauciuosi,kaip ne savo kaily,dbr visiska apatija viskam,negaliu tvarkytis net namie,verkiu,konfliktuoju su vyru,keliu pastoviai vejus,audras,jauciu ,kad galiu ji prarast,jei su savim nesusitvarkysiu,o visa beda manyje,mano charaktery,varau ji is proto,grasinu susikraut daiktus,ir gryzt i lt,prasidejo nepasitikejimas,o as dar nesuprantu,kaip jis mane myli,ir kaip as jam cia varau ji is proto...liepia man mokytis kalba,negaliu,nk nesuprantu,atminties nera,esu issiblaskiusi labai,nesugebu prisiverst mokytis,istysas dienas galiu gulet,telika ziuret,verkt,ar i lubas ziuret.net namie apsitvarkyt,dideliu pastangu reik,maista gamint,taip pat,viska darau per prievarta,esu pikta,irzli,ir nk negaliu su savim padaryt.nk eit nenoriu,nenoriu ieskot draugiu,pazinciu,nenoriu net su draugem lt bendraut skype,su nk nenoriu bendraut,jauciu,kad su manim blogai,as neidomi,liudna,apatiska,durna,galu gale... .ant tiek nuvertinu save ,vairuoju lb issiblaskiusi,prastai,neatidziai,visi rekia ant manes,kad blogai vazineju,kad nesugebu su mechanine greiciu deze vaziuot(tik su automatu),ir bijau pajimt agenturos auto,o as tiesiog nepasitikiu savim,jauciuosi nevisaverte,tikra blondine...darbe bendraut nereik daug ten su nk,darau savo darba,ir ok,betsiuo metu baigiu issikraustyt is proto,ir kitus isvedu,del to,kad neturiu normaliai darbo dabar,ir nepasitikiu savim,bijau kazkur kitur,kad ir laikinai ,ieskotis darbo,bijau kalbos barjero,bijau nesuprast,nesusisneket,o is vis labiausiai,tai pasakyt kokia nesamone,bijau kalbet angliskai,ko nebutu bendraujant su lietuviais,norisi spjaut,gryzt i lt,nors porai men,bet atgal jau kelio man nebutu,o lt man butu dar blogiau,prarasciau buta,nes neuztektu algos net paskolas padenginet,o ir darbo,vargu ar gauciau ten,daugiau kaip uz minimuma......paniskai bijau pasikartojanciu panikos ataku,bijau atrodyt kvailai,ir pastovios mintys,,ka daryt,ka daryt????"ir pastoviai grauziu save ir savo MB,del savo praeities,be proto prisiimtu paskolu,issvaistytu pinigu,skyrybu lt,nesugebejimo mokytis :unsure:visa laika tik pesimistines mintys pas mane,nors is tikruju-nera taip blogai,tai,ka cia turiu.o cia turiu viska,tik ne vaikus...man be galo truksta mano,, mazylio" ,bet nebe tas amzius,kad man sprest,jau,per prievarta vaiku neatsivesi ,jau,mano atveju...

Kiek daug likimo sesių visoms po balioną as pas psichologus eiti nenoriu, išsikalbėti ir sm'e galima, manau, vertėtų užsirašyti pas šeimos gydytoją, kuris pas psichiatrą nusiųstų

O gal tą laiką, kurį praleidžiat grauždamasi dėl praeities, skirkit kalbos mokymuisi? Užgraušit jūs tą vyrą, jei ir toliau taip elgsitės.

Užburtas ratas: mokytis sunku, nes atmintis, išsiblaškymas apatija trukdo, o be kalbos apkritai sunku toliau kazka daugiau nuveikti besika, tikiu, banaliai skamba, bet suimkit save i rankas

SM'e kaip ant ko pakliūsi. Aš čia savo epų tiek prikūrus buvau, ir atrodo, kad objektviai dėstai savi problemą, ieškai sprendimo, o ateina kelios alfa patelės ir pradeda pagal savo neišsemiamą patirtį taršyt tave. Aišku, yra ir išminingų moterų, bet aš bet kokiu atveju siūlyčiau eiti pas psichologą. Pati turiu tame patirties, tik tiek, kad reikia mokėti pinigus. Kai studentavau, prie psichologo prisidėjo tėvai, po to pati, o dabar pakalbam su terapeute ir apie tai, kad nebėra ko man ten daug lankytis, daug kas įsisavinta, išmokta, taip, kad gresia baigimas. Galiu šiaip až rekomenduoti keletą gerų specialisčių. Viena ima pinigus, bet tikra profė, o kita - labai šilta asmenybė, bet ji daugiau bendrauja negu užsiima terapija, ji pinigų neprašo, sako, palik, kiek gali, tai pas ją kai kartais eidavau tai kartais duodavau, kartais ne, bet visada priimdavo mane.

Na psichologas ir psichiatras yra skirtingi specialistai. Psichologas klauso, nagrineja, medikamentu neskyria, psichiatras pamates kazkokia problema(baime, nerima, vaidenimasi) skyria medikamentini gydyma ir tikrai valandu valandas nenagrineja kodel taip ar kitaip.
Bet apie ''valdiskus''ir ''privacius'' tikrai papriestarausiu. Mes su mama kreipemes pas ''valdiska''psichiatre-psichoterapeute, tai labai greitai mama i normalia busena atstate. Aisku liga daro savo, bet likau labai patenkinta ir kiek tenka dabar apsilankyti - jokio nusivylimo nebuvo.
Su tais valstybes finansuojamais ir privaciais specialistais, kad pirmi blogi, antri superiniai labai ivairiai. Daugelis ''valdisku'' gydytoju turi privacias klinikas. Tose privaciose gal pats priemiomas kitoks, sypsosi daugiau, nes is to duona valgo, kas liecia gydymo - visur vienodai.
Asmeniskai as esu nusivylusi privacia ginekologe ir viena privacia odontologe.
Papildyta:

Apie vyra ir as ta pati pagalvojau.
Bet man ta grauzatis del praeities tokia pazistama, kad pati namuose bandau mokytis kitos kalbos, o neiseina. Na neisimena tie zodziai, posakiai. Ziuri i knyga, kali zodzius, o mastai visai apie ka kita.