Apatija gyvenimui

,jau baigiu uzgrauzt.... ,ir nk padaryt nebegaliu,viskas slysta man is po koju...ne tik negaliu susikaupt darbe,negaliu susikaupt mokantis,nes neisimenu nk,o visi tik juokiasi is manes,kaip tu taip neatsimeni,per tiek laiko -neismoksti kalbos,o ir vairuojant-bunu issiblaskiusi,nes mastau ne apie kelio zenklus,o apie kitas mane slegiancias problemas is praeities,ar kad kazkokie pasaliniai garsai sklinda is variklio,kad sugesiu,sustosiu,kuras baigsis kokiam tunely,ar kad veluoju,td prasideda baisus dalykas-panikos ataka...,kai ji praeina,vel mintys apie praeity,ir,, ka daryt,ka daryt...""
o is vis,baisiausia,kad aplinkiniai juokiasi is manes,kad trecia sav vaziuoju i darba ir atgal su navigacija... ,atstumas 20 km,vaziavimas svetimoj sali,kur as nepriprantu ir neprisimenu kelio,o is tiesu,gal taip yra,man viskas cia ant tiek panasu ir vienoda,daugiau puses kelio vaziuot reik per didmiescio centra,ir ne tik tai,man reikalinga navigacija visur,nes negaliu susikaupt,nesiorentuoju,tookia prasta orientacija,ar cia visgi liga???ar turi tam itakos antidepresantai??gal geriau ju negert,nes tikrai,nepadeda...o ir aplinkiniu pasaipos,veda iki asaru,verkiu,ir nk daugiau nenoriu,tik numirt...
vat kas tai???vairuot negaliu,dirbt-negaliu,mokytis negaliu,apatija visiska,viskam,visam gyvenimui,bet,pagal psichologus-as visiskai sveika,tik depresija turiu su panikos priepoliais...
norisi bent palaikymo,is artimu zmoniu,ko neturiu,ir nesulaukiu,o tik rekia visi ant manes,o nuo to dar blogiau man darosi...

As siulyciau antidepresantu negert (esat dar pakankamai jauna, kaip supratau). Nuo ju pasalinis poveikis.
Gal pabandykit taip: kas juokiasi is jusu - mintyse juokites is ju (na tobulu nera, visi visko negali atlikti 10-ukui 10-aleje sistemoje). Blogai vairuojat - galvokit, kad pasistengsit ir kada nors bus geriau su tuo vairavimu. Kiti irgi blogai vairuoja, tik vaidina labai ''kietus'', nors pilna keliuose visokiu . Gal jus esate kitoj srity pranasesne uz kitus, na pvz labai mylit savo vaikus ar pasireiskiat kazkokioj kitroj srity, kur kazkam ''tamsus miskas''? Zinokit viena - sioj zemej nera idealiu zmoniu, kiekvienas su savo trukumais ir ydom .

Vienai per sunku mokytis kalbos, reikia kursų arba mokytojo.

Aš ir baigiu save užgraužt... šiandien darbe tokia siaubinga diena buvo, išklausiau tokį nepelnytą puolimą. Visą pietų pertrauką wc prablioviau kaip vaikas. Nebegaliu, numirsiu... ryt neisiu į darbą, keliausiu biuliotenio, o jei neduos, tai dzin, užsidarysiu bute iki mirties, gal koks širdies smūgis netyčia ištiks

Nemirsi, jein neduyos biuletenio, issiliek cia, gal kazkie lengviau bus .
As tai nezinau kas darosi, dabartinis laikotarpis vien problemos. Gal pilnatis veikia? Su mama blogai, su kitom problemom blogai, su vaiku susipykstam -susitaikom kas valanda, bet dar bendra kalba randam , vyrui darbe(o gal ne tik darbe ) blogai, namuose itampa visa savaite, mintys ''dusina'', vyras kaip ozys savo tiesa irodineja(visiskai nenori suptrast manes), aiskintis nebenoriu, turbut rasysiu jam el. laiska, gal paskaitys, ir rastu zodzius supras ka noriu pasakyti aplamai..., vnz PAVARGAU. Dieve, galvoju kada baigsis s..as, kodel as negaliu gyventi normalaus gyvenimo.? Uz seima sprendziu as, uz buiti as, na finansus vyras + as, bet pastovus nesusikalbejimas, su mama as, nes brolis neturi laiko..., Dieve, kaip norisi, kad sias paprastas gyvenimiskas problemas spresciau ne as, o kartu su kazkuo.
Aplinkui vien egoistai, kuriems svarbu tik jie patys.
Nebegaliu... Siandien maciau savo drauge, kazkaip prisiversiu su ja susitikt , nes nuprotesiu. Kaip as pavargau gyvent , nors dar nesena esu...
Jau imuosi bet kokios veiklos, kazka organizuoju kas kazko papraso, kazka planuoju su kitais, o lieku viena su savo mintim - viskas, juoda, vien blogi prisiminimai ir mintys, kurios neduoda ramybes, nieko nenoriu, noriu, kad greiciau gyvenimas praeitu ir noriu numirt. Tada bus ramu, nieks nekankins, jokia praeitis ar mintys.

QUOTE(Atifa @ 2015 02 05, 20:55)
Aš ir baigiu save užgraužt... šiandien darbe tokia siaubinga diena buvo, išklausiau tokį nepelnytą puolimą. Visą pietų pertrauką wc prablioviau kaip vaikas. Nebegaliu, numirsiu... ryt neisiu į darbą, keliausiu biuliotenio, o jei neduos, tai dzin, užsidarysiu bute iki mirties, gal koks širdies smūgis netyčia ištiks

Būtinai eik pas gydytoją ir imk biuletenį. Pagal tai ką pasakojat, tai atrodo, kad Jums tikrai reikalinga profesionali pagalba. Tęsk jį kuo ilgiau, o per tą laiką ieškokis kito darbo. Stiprybės



Iki skausmo pažįstama situacija Seniau galvodavau, kad aš čia tokia viena nenormali ir tik man čia taip, kitiems nebūna. Dabar matau - būna ir ne vienai. Būtinai susitik su drauge ir bandyk išsikalbėti. Žvilgsnis iš šalies kartais labai padeda. Bent man tai padeda. Va susitikau, pakalbėjau su drauge ir suvokiau, kad tokią situaciją didele dalim lemia mano/mūsų pareigingumas ir nemokėjimas pasakyti NE. Mums atrodo, kad be mūsų "sugrius pasaulis", jei aš nepadarysiu tai jau niekas nepadarys arba taip gerai nepadarys kaip aš. Toks savotiškas susireikšminimas gaunasi, o po to ir pervargimas ir pyktis ir net ligos prasideda. Aišku lengva pasakyti, sunku padaryti, bet kažkaip reikia išmokti paprasčiau žiūrėti į viską. Na kad ir ta buitis - na kas dabar pvz. atsitiks tokio, kad bus grindys neišplautos? Ogi nieko, jos tiesiog bus neišplautos. Nepadarysi pietų? Išsitrauks šaldytų koldūnų išsivirs ir pavalgys. Bet ne, mes nuolat graužiam save, kad turim rūpintis visais ir visada. Nors realiai tai niekas to nereikalauja. Mes pačios užsikraunam sau tą naštą savo noru ir pamirštam, kad galima tiesiog kažko nedaryti arba paprašyti, kad padarytų kitas. Ne laukti kol susipras ir pasisiūlys padaryti, o tiesiog paprašyti. O kai jau padarys jokiu būdu nekritikuoti ir nebambėti, kad padarė ne taip gerai kaip būtum pati padariusi.

Kokie teisingi Jusu zodzai . Tiesiai i desimtuka . Pati viska apsizioju, o paskui dar noriu, kad kazkas man pasiulytu padeti ir palaikytu . Butent, kad pasiulytu ar tiesiog paimtu ir padarytu, be mano prasymo. O tai gaunasi taip, kad tempi tempi, nieko nesakai, kazko lauki ir kada jau pratruksti, tai buna klausimas ''o tai ko nesakai ka padaryt'' ? O kodel kiti negali patys susiprotet? Kaip pavyzdys, man gal kazkaip noretusi kad namuose vakariene vyras pagamintu ar kokias grindis isplautu, bet man iskarto tokia mintis, kad zmogus po darbo, darbas atsakingas ir itemptas, tai ko cia man dar listi. Ne, aisku, jei pasakyciau padaryk - paimtu ir padarytu, bet va taip ir gaunasi...
Siandien jau bent rytas visai kitoks nei vakar diena .

Atifa, jusu busena is aprasymo tai man visai nepatinka . Jei gausit nedarbingumo lapeli, nenorit nors keliom dienom isvaziuoti i kokius Druskininkus ar prie juros su kokia nakvyne ir SPA? Dabar visai geru kainu pasiulymuose yra, pakeistumet trp aplinka, palepintumet save, nauju zmoniu sutiktumet.

*Būtent, kad va taip va gaunasi... Ne pas visus ir iš vis turbūt tik pas nedaugelį yra tas supratimas, kad reikia paimti ir padaryti. Pas mane pačią tas supratimas atėjo sakyčiau po laiko... Kai netekau mamos tik tada įvertinau kiek visko ji padarydavo ir tikriausiai lygiai taip pat norėdavo, kad paimtume ir padarytume kažką už ją. Bet niekada neprašydavo, viską darydavo pati, o mes kartais galvodavome - kam ji tą ar kitą daro, kam tiek daug daro, gi visai nebūtina... Čia turbūt kažkoks įgimtas užaštrintas pareigos ir atsakomybės jausmas. Dabar aš pati taip elgiuosi ir nervinuosi, kad niekas nesupranta, neįvertina.

**Džiaugiuosi už Jus

***Pritariu, tik manau ne nori nenori, o reikia būtinai keist aplinką ir važiuot

Aciu uz gerus patarimus,as irgi ,manau,kad jauciu ta pasalini poveiki,ir tie antidepresantai,ir yra demesio,atidumo,issiblaskymo priezastis...bet ar nebus dar baisiau,jei nutrauksiu vartojima staiga.

Jei staigiai nutrauksit, tai bus blogai. As siulyciau pamazu mazint doze, pvz po puse siuo metu geriamos ir taip kas savaite mazinant, paskui kas antra diena. Aisku as ne gydytojas, bet dauguma gydytoju raso vaistus nuo ligos neatsizvelgdami i salutini poveiki, jiem tai nelabai svarbu kas ten bus toliau, mato dabartine problema ir viskas. Mano vaikas bronchine astma sirgo, tai jam buvo skiriami hormoniniai purskalo preparatai. Kazkaip buvau nusistacius pries juos, nepurksdavau, daugiau gydydavomes homeopatinem priemonem, kai dusdavo - purksdavau plecianciu. Ir isaugom ta astma (tfu, tfu, tfu). Jau mamai kiek buvo israsyta psichotropiniu vaistu - tai jai nuo ju senai butu buves sirdies smugis arba butu tokia apsvaigus visalaik... Kazkaip reikia ismokti laviruoti tarp ligos ir vaistu, visalaik prisiminus apie salutini poveiki.
Savo dabartinej saly negalit eiti pas gydytoja, nes kalbos nemokat. O tai vyro paprasykit kad su jumis pas gydytoja nueitu ir patarpininkautu kalboje, gal ten specialistas geresnis pasitaikys, supras jusu problema ir kitokia iseiti atras?

Aš gavau biuliotenį, grįžau namo, pasidariau arbatos, pažiūrėjau filmų ir dabar guliu. Jei nereiktų pinigų uždirbinėti - galėčiau taip amžinai. Kaip gera būti savo kambary, savo lovoje, užsitraukus visas užuolaidas, toli nuo triukšmo. Dabar artimiausias dienas tik taip gulėsiu ir žiūrėsiu į lubas, paskui bandysiu galvoti, kur ir kokio darbo ieškoti, bet dabar dar nenoriu mąstyti apie tai. Tik gulėti tuščia galva... labai ačiū visoms už patarimus, savo patirčių pasidalijimu. Norėčiau ir pati ką patarti, bet nežinau ką

P.S. Druskininkai visai gera idėja, dėkui, cambala. Tik dabar noriu kurį laiką noriu namie pabūti, be jokių žmonių, kalbų, o paskui gal reikėtų nuvykti ten. Gražus miestas, o ir visos vandens procedūros atpalaiduoja ir kūną, ir sielą

Atifa, pirmiausia labai užjaučiu, žinau ką tai reiškia. Tai Tau tęsiasi jau per ilgai. Skaitinėjau temą prieš kelias dienas. Kai kur priminė mane. Aš gulėjau/guliu dar ilgiau, bet dasivedžiau , nes, per vėlai kreipiausi profesionalios pagalbos, o po to atsistatyti vis sunkiau ir sunkiau. Šaunuolė, vis tiek mąstai. Labai linkiu susikaupti ir ieškotis naujo darbo. Gal užtruks netrumpai, bet bus žingsnis į priekį. IR NEBIJOK ANTIDEPRESANTŲ!!! Visai nesutinku, kad jų reikia vengti, nes "nusivažiuosi" dar labiau. Tokioje stadijoje dirbti ir apskritai egzistuoti sunku, todėl, tikrai viską pernešti su medikamentais lengviau, kad ir kaip tai paviršutiniškai skamba.