Apatija gyvenimui

Aš ir dažniausiai viena einu. Jei tik yra noras - ir eikit, nebūtina tam draugija, nors aišku labiau prablaško, jei yra kompanija.

Ne, aš iš Kauno, deje. Šiandie pabūsiu nemie, ryt eisiu pasišėlt.

Kažkas klausė dėl draugo, tai tas išvis niekur eit nenori, o dabar ir išvykęs į komandiruotę. Jam gerai ir prie TV su treningais smirst, o man tai tą patį vyną gert - ar namie, ar bare, skirtumas didžiulis Atsigaunu tarp žmogų

Aš tai geriu brendį namie viena, į žmones einant reikia apsirengt padoriau, susitvarkyt, o motyvacijos 0.
dewofsoul, o jūs daug draugų turite? esate ekstravertė?

na tai kodėl neatsišaukei, kai sakiau, kad būtum iš Kauno, eitume kur šiandien?

Velnias, kažkas man susišvietė su Vilnium Gal kad intensyviai galvojau apie vieną draugą, kuris kvietė į Vilnių atvykti Dovanok

Aš neturiu daug draugų, bet esu ekstravertė Gal tas žmones ir žudo

Merginos, jei pacios saves nemylesit, kiti irgi neziures. Ir gyvenimas nemielas bus. Issikelkit sau tikslu ir siekit ju. Padarykit ka nors beprotisko. Tada ir spalvos atsiras.

Sveikinu ir as nauja darba susiradus .
As galvoju, kad Atifai butu geriau, jei vyra turetu, gal nesijaustu taip blogai, zinotu kad kazkam reikalinga. Na gal dar yra zmonisku vyru, kuriais galima pasitiketi?
Papildyta:

As nieko neperku, nes nenoriu. Ismeciau visus nenesiojamus drabuzius, dabar spintoj daug vietos, pasilikau tik pacius graziausius. Aplamai net nezinau ka noreciau nusipirkt... Isivaizduojat, man nieko nereikia .
Papildyta:

O tai ko taip? Ar meile be atsako?

Sveikos,

tikiuos, nesupyksit paskaiciau jusu temuke, labai ir gaila, ir suprantu jusu pasimetimus, abejones, neapibreztuma, sunkumus, nenora,,, kadais ir tiek visko praejau, ir dar praeinu, gyvenimas daug moke, ir buvo depresija, nenorejau gyventi ir pan..dabar ziurint i tai ivertinant tik nors neiveikiama, esu visai kitokia. IR ieskojau visokiu budu kaip padeti sau ir islipti is to. Zinau, kad ir jus rasite, tik nebijokite naujos informacijos, ieskokite, prasmes, saves , as siandien labai dekinga daugyvbei zmoniu,kurie suteike informacijos , o kaip ji tinkama poto veda, ir deliojas viskas daug lengviau. Noriu pakviesti kas norite pasikalbeti su manim apie tai , nes si kelione, skausminga privede mane prie to , kur einu dabarm gyvenimas atsigavo , susipindejo igavo tiksla , prasme. Ir tikrai JUS GALITE tai, as tikiu jumis. apie mane galite rasti cia, mielai pakonsultuosiu nemokamai. Tik jus norekite ir siekite sau padeti. Sekmes, linkiu kuo daugiau sviesos savo gyvenimuose

Atsidariau puslapi, labai teigiamai atrodo.
Galvoju, kad prisiruosiu parasyti. Aciu

Man kazkaip nesiskaito, kai tekste pilna gramatiniu klaidu...

Nieko sau TIK depresija. Tai kaip gi jus sveika, jei pas jus naturaliausia depresija, gal net su generalizuotu nerimu, o tai labai klastinga liga, ji gali suesti visa asmenybe, jei nesikreipti I specialistus, psichiatrus, psichoterapeutus. Jei reikia, tai jau geriau pagerti antidepresantu, nei viena grazia diena susirasti virve ir muila. Paprasyti psichiatro, kad skirtu dienos stacionara. Ten ivairus uzsiemimai. O psichoterapija labia padeda issiaiskinti savyje ir lipti is tokios busenos. Svarbu neuzleisti visko, nes po to gydymas daug sunkesnis ir ilgesnis. Ir visiska nesamone, kad tokioje busenoje zmogus tik pats sau gali padeti - nesamone. Tik geras psichoterapiautas parodys kelia, kuriuo reikia eiti. Pats zmogus tokiu atveju nelabai sau gali padeti, kad ir kaip noretu. Cia ne siaip sau bloga nuotaika del kazkokios nesekmes, tai - depresija, o cia jau tikrai ne tas pats, kad prasta nuotaika. Ta apatija ir nieko nenorejimas yra labia aiskus depresijos simptomai.
Merginos, nelaukite kol virves imsite ieskotis, kreipkites I specialistus ir jei reikia, pavartokite AD. Ir nepergyvenkite, kad jus vieninteles tokios nieko nenorincios ir apatiskos. Labai daug zmoniu kankina si liga su tokiais simptomais. As viena is ju. Buvau tokioje duobeje, kad irgi gyventi nenorejau. Istrauke mane AD ir dienos stacionaras su visais uzsiemimais bei psichoterapija.
Jei kazkam geriant AD bent menesi, vistiek kamuoja apatija ir nenoras gyventi, reikia butinai sakyti savo psichiatrui. Jis turi skirti kitus vaistus jums tol, kol pritaikys asmeniskai jums tinkamus. Ner ko gerti tuos pacius AD, jei matote, kad pagerejimo jokio near ir viskas tik prastyn.



Kelio atgal nebus, kai susirasite virve su muilu. Negalvokite, kad taip paprasta issikapanoti savo jegomis, jei tai tikrai depresija, generalizuotas nerimas, bipolinis sutrikimas ar kazkas panasaus. Juk cia vyksta chemines reakcijos smegenyse ir jei truksta kokios medziagos ar kazkas kazka blokuoja, kaip gi jus issikapanosite vien graziais patarimais vedina? Reikia bent atstatyti busena, kad uzsimanytumet kazka veikti, kad jums kelia parodytu, kaip savyje issiaiskinti, o tada jau galima ir sportuoti eiti, kad serotoninas gamintusi ir visaip kitaip sau moraliskai padeti. Kaip jus sau galite padeti, jei nieko nenorite ir negalite, tik guleti tamsiame kambaryje. As zinau ka tai reiskia, nes pati pusmeti gulejau uzsidariusi nuo viso pasaulio ir zinau, kad neimanoma prisiversti ka nors daryti, kur nors eiti, puostis ir kazko noreti, nes - NORISI TIK NUMIRTI IR NEBEJAUSTI TO KOSMARO.


Tai - depresija. Mergaites, darykit ka nors, nes savaime tokia busena tikrai nepraeina. Ac diev as jau einu I zmones, sportuoju ir nebeguliu tamsiame kambaryje.

Pamirsau dar pridurti, kad pasidarytumet vitamin D tyrima. Dazniausiai lietuviams buna didelis jo trukumas, o vit D labia itakoja psichika ir jo trukumas gali provokuoti depresija.

Keisk darba vienintelis patarimas,nieko kitaip nebus,as 4 metustaip sirgau, kol nepakeiciau darbo,mirsi kitaip patikek...cia yra liga