QUOTE(baltavarna99 @ 2015 02 05, 08:52)
A6 tiesiog nenoriu, kad jis su ja būtų, matytųsi, bendrautų. Jis teigia, kad pas ją nenakvos, bet kas busm, kai vaikai paprašys, kad jis liktų nakvoti. Esu tikra, kad ir liks. O man turbūt meluos. Taip, kaip jis tai pasakė, buvom išėję pasivaikščioti.
Gal valandą jam nei žodžio nepratariau, bet nei rėkiau, nei ką. O grįžus jis ilgai irgi nebendravo, o galiausiai ėmė pasakoti iš vaikystės istorijas apie tai, kaip jam nesuprantama dar vaikui buvo, kad kam būti ten, kur kažkas pykstasi, kur yra negerai. Maždaug, kad jam nepatinka pyktis. Bet su tokiom užuominom, kad jei negalim nesipykti dėl tokių dalykų, tai nieko nebus, nes jam nereikia tokio gyvenimo.
Tai ****. Taip, aš užpykau, nros jis dar nieko nepadarė ir gal tikrai tik vaikų pasiilgo ir nori aplankyti. Bet nejau mano reakcija buvo tokia siaubinga? ??
matai, tu turi juo pasitiket. jei pasake, kad nenakvos pas exe, turi tiket, kad nenakvos. pasitikejimas santykiuose - vienas kertiniu akmenu. kaip jaustis zmogui, kai pasakai, kad juo netiki, nepasitiki?
baudimas tyla - yra kuo gryniausias psichologinis smurtas. negalima taip, jei taip darysi, garantuotai ji prarasi. ir jis yra 100 proc teisus sioje situacijoje, o ne tu. jei tu negali susitaikyt, kad jis lankys vaikus, tai tikrai nera prames judviem gisint vienas kit laika.
tikrai tavo reakcija buvo siaubinga. as tai suprantu, kodel ji pas tave tokia. bet zinok mylintis savo vaikus vyras negali sau leist toteruot tavo tokiu reakciju. tu gi uz pykai del to, ka jis pagal tave galimai padarys. nors net nepadare dar

. nu vat isivaizduok, nuvaziuotum aplankyt savo tevu, kuriu kaimynas yra tavo exs. ir taviskis uzpyktu, kad tu galima miegosi pas exa, o jam meluosi. neatrodo tau absurdas?
as suprantu, kodel tu juo nepasitiki. jusu santykiai yra prasideje nuo nelabai graziu momentu, ir sunku yra nustumt ta praeiti i sona. bet zinok ta praeitis griauna dabarti. turi braukt bruksni tiems vaiduokliams ir tiesiog pamegint pasitiket, tiket zmogum, kuris yra su tavim. teisingiausia butu, jei jo atsiprasytum, pasakytum, kad pasikarsciavai. kad tau sunku pasitiket juo, bet tu lb pasistengsi. ir tikiesi, jog jis to pasitikejimo neapvils. jei negali to, tai tikrai neverta kelt scenu kas kart jam uzsimanius aplankyt vaikus ir patirt abiems del to diskomforta. tada gal tikrai geriau skirstytis.
nzn, gal dar iseitis butu abiems vaziuot i ta peterburga. pasivaiksciotum po miesta, aplankytum ermitaza kol jis su tais vaikais bendraus. tikrai nuostabus miestas, tau butu idomu ir tuo paciu ramu, kad nenakvos su ta exe.
Papildyta:
QUOTE(baltavarna99 @ 2015 02 05, 09:16)
Vat būtent, ir man taip vis labiau atrodo. Aš negaliu sakyti, kad jis manim nesirūpina ar nesistengia, bet jokie ginčai ir kivirčai jam nepriimtini. Ir jis dar pareiškė, kad aš bandau jį perauklėti ir to tikrai nebus. Tipo savo tylėjimu bandau jį perauklėti. Bet argi jis nebando manęs perauklėti ar net išgąsdinti savo pareiškimais dėl pykčių ir kad jei taip toliau, tai viskas bus baigta. Juk tada gaunasi, kad aš turiu eiti prieš save, visas savo emocijas uždaryti viduje ir elgtis taip, kaip jis nori?
Papildyta:
Dar pridursiu. Jo teigimu, jeigu myli, tai myli ir viskas gerai, o jeigu pykstiesi, tai pykstiesi ir kam tada reikia to...
nežinau kaip jis įsivaizduoja, kad aš šioje situacijoje turėjau elgtis. Iš džiaugsmo gal šokinėti, kad jis važiuoja visai savaitei ten, o aš čia kaip idiotė lauksiu jo, kol jis su savo žmona ir vaikais ten bus.
bet tu ir bandai ji perauklet tylejimu

. bandai sukelt jam kalte del savo emocines busenos. ne uzdaryti viduje savo emocijas turi, o ismokti jas reikst - per pokalbius, o ne per uzsiraukima ar kivircus.
as tai pritariu jam. kai myli, tai ir nesipyksti is tikro. tie pykimaisi yra lb nebrandu, suauge zmones sugeba normaliai issakyt vienas kitam savo nepasitenkinima. normaliai pasikalbet ir rast kompromisus, normaliai atsiprasyt.
paklausk jo, kaip jis isivaizduoja

. atsakymas zinok gali tave maloniai nustebint