PAGUNDOS XXXXVIII

Bet gi normalu, jog vaziuoja vaiku lankyt. Ko tu bijai?

Matyt isgirdo daugiau, nei norejo
Gal nujaucia, kad ne tik vaikai rupi.

Manau tai paranoja, o tiksliau nerealųs lūkesčiai.

Patiko frazė: Tam, kad išvengtumėte nusivylimo žmonėmis, teks atsisakyti iliuzijų ir išmokti priimti juos tokius, kokie jie yra.

A6 tiesiog nenoriu, kad jis su ja būtų, matytųsi, bendrautų. Jis teigia, kad pas ją nenakvos, bet kas busm, kai vaikai paprašys, kad jis liktų nakvoti. Esu tikra, kad ir liks. O man turbūt meluos. Taip, kaip jis tai pasakė, buvom išėję pasivaikščioti. Gal valandą jam nei žodžio nepratariau, bet nei rėkiau, nei ką. O grįžus jis ilgai irgi nebendravo, o galiausiai ėmė pasakoti iš vaikystės istorijas apie tai, kaip jam nesuprantama dar vaikui buvo, kad kam būti ten, kur kažkas pykstasi, kur yra negerai. Maždaug, kad jam nepatinka pyktis. Bet su tokiom užuominom, kad jei negalim nesipykti dėl tokių dalykų, tai nieko nebus, nes jam nereikia tokio gyvenimo. Tai ****. Taip, aš užpykau, nros jis dar nieko nepadarė ir gal tikrai tik vaikų pasiilgo ir nori aplankyti. Bet nejau mano reakcija buvo tokia siaubinga? ??

Taip, jei kelsi scenas, ilgai netvers jis. Vaikai jo gyvenimo dalis, nori tu ar ne. Galbut geriau tau pamastyt apie laisva vyra.

Man atrodo, kad:
1. Nori tu ar nenori, bet jis su zmona turi vaiku. Ju bendravimas yra neisvengiamas. Scenas kelti del to kazin ar verta.
2. Jau ne pirma karta sakai jo mintis, kad jam nepatinka pyktis. Man susidaro ispudis, kad jis iesko lengvu santykiu, be jokiu reikalavimu, kur jis daro ka nori, o tu su viskuo sutinki. Del keliones pas zmona ir vaikus tu tikrai negali kelti scenu, cia sutinku. O bet taciau kartais del ko nors konfliktuoti juk yra normalu. Ne iki leksciu dauzymo lygio zinoma.

p.s. mano pirmas toks buvo, kad nenorejo is manes jokiu priekaistu girdet. Nesvarbu, ka pridirbo. Jei papriekaistauju - as ne pyktis su tavim susitikau.

Vat būtent, ir man taip vis labiau atrodo. Aš negaliu sakyti, kad jis manim nesirūpina ar nesistengia, bet jokie ginčai ir kivirčai jam nepriimtini. Ir jis dar pareiškė, kad aš bandau jį perauklėti ir to tikrai nebus. Tipo savo tylėjimu bandau jį perauklėti. Bet argi jis nebando manęs perauklėti ar net išgąsdinti savo pareiškimais dėl pykčių ir kad jei taip toliau, tai viskas bus baigta. Juk tada gaunasi, kad aš turiu eiti prieš save, visas savo emocijas uždaryti viduje ir elgtis taip, kaip jis nori?
Papildyta:
Dar pridursiu. Jo teigimu, jeigu myli, tai myli ir viskas gerai, o jeigu pykstiesi, tai pykstiesi ir kam tada reikia to... nežinau kaip jis įsivaizduoja, kad aš šioje situacijoje turėjau elgtis. Iš džiaugsmo gal šokinėti, kad jis važiuoja visai savaitei ten, o aš čia kaip idiotė lauksiu jo, kol jis su savo žmona ir vaikais ten bus.

Tai aisku, kad narkotikas. Tas jausmas, jau ir moksliskai pripazintas, kad veikia kaip narkotikai.
Pripazistu, kad pasisakiau kartais per astriai. Bet, mane tikrai uzkabino tavo istorija. Tokia, nepameluota, nuosirdi ispazintis. Gal, del to tu ir uzpykai. Yra tokiu jautriu zmoniu, kurie sako: As sirdi atveriau, o man uz..... atsuko.
Rasiau, patarinejau, kaip savo dukrai. Pati irgi perejau per ta su..... kruva, apvilkta graziu pavadinimu "PIRMA MEILE". Skaitei tikriausiai?
Galiu dar viena istorija papasakoti. Tikra.
Labai grazi, gabi sibiriete muzikante susipazino su lietuviu tremtiniu. Sukure seima, persikrauste i Lietuva, susilauke dvieju vaiku. Abu dirbo destytojais, vaikai lanke meno mokykla. Jo mama gyveno USA, tais senais laikais. Siunte siuntinius sunui. Gyveno gerai. Turejo gera kooperatini buta, masina. Bet, matomai meniskai sielai reikejo meiles. Kas iesko, tas randa. Rado. Isejo i nezinia. Vaikai liko su tevu. O, ji? Pasigimde nuo tos meiles vaika, o jis ja paliko. Tais laikas nebuvo dekretiniu atostogu tokiu ilgu, ir niekas butu masiskai nenuomavo. Apsigyveno ji pusrusy. Ex vyras nesdavo jai valgyti. Pats jau buvo vedes valdinga moteri, kuri irgi susilauke vaiko, ir tie didesni tureji ji priziureti. Finalas tragiskas. Sunus nuejo klyskeliai, atsidute kalejime. Dukte susirgo(gal sirgo ir anksciau, nezinau) sirdies liga ir mire.
Parasiau sia istoria, tikrai nenoredama gazdinti. Parasiau, kad ir taip gyvenime nutinka. Gal, ir kitom, kurios plesosi tarp seimos ir pagundos, pades suprasti, kad ne visad rozem klotas, tas saldus gyvenimas.

Del keliones pas vaikus tu tikrai nieko negali jam priekaistauti. Ko tu tikiesi? Kad jis pamirs savo vaikus del taves?

As nezinau ar jis toks kaip mano exas, bet jo, anas tikejosi, kad darys ka nori, o as ne cypt. Man labai keistas taviskio isivaizdavimas, kad santykiuose nera jokiu konfliktu. O jei yra - metas skirtis. As cia kalbu bendrai apie konfliktus, o ne sita del zmonos.

matai, tu turi juo pasitiket. jei pasake, kad nenakvos pas exe, turi tiket, kad nenakvos. pasitikejimas santykiuose - vienas kertiniu akmenu. kaip jaustis zmogui, kai pasakai, kad juo netiki, nepasitiki?

baudimas tyla - yra kuo gryniausias psichologinis smurtas. negalima taip, jei taip darysi, garantuotai ji prarasi. ir jis yra 100 proc teisus sioje situacijoje, o ne tu. jei tu negali susitaikyt, kad jis lankys vaikus, tai tikrai nera prames judviem gisint vienas kit laika.

tikrai tavo reakcija buvo siaubinga. as tai suprantu, kodel ji pas tave tokia. bet zinok mylintis savo vaikus vyras negali sau leist toteruot tavo tokiu reakciju. tu gi uz pykai del to, ka jis pagal tave galimai padarys. nors net nepadare dar . nu vat isivaizduok, nuvaziuotum aplankyt savo tevu, kuriu kaimynas yra tavo exs. ir taviskis uzpyktu, kad tu galima miegosi pas exa, o jam meluosi. neatrodo tau absurdas?



as suprantu, kodel tu juo nepasitiki. jusu santykiai yra prasideje nuo nelabai graziu momentu, ir sunku yra nustumt ta praeiti i sona. bet zinok ta praeitis griauna dabarti. turi braukt bruksni tiems vaiduokliams ir tiesiog pamegint pasitiket, tiket zmogum, kuris yra su tavim. teisingiausia butu, jei jo atsiprasytum, pasakytum, kad pasikarsciavai. kad tau sunku pasitiket juo, bet tu lb pasistengsi. ir tikiesi, jog jis to pasitikejimo neapvils. jei negali to, tai tikrai neverta kelt scenu kas kart jam uzsimanius aplankyt vaikus ir patirt abiems del to diskomforta. tada gal tikrai geriau skirstytis.
nzn, gal dar iseitis butu abiems vaziuot i ta peterburga. pasivaiksciotum po miesta, aplankytum ermitaza kol jis su tais vaikais bendraus. tikrai nuostabus miestas, tau butu idomu ir tuo paciu ramu, kad nenakvos su ta exe.
Papildyta:

bet tu ir bandai ji perauklet tylejimu . bandai sukelt jam kalte del savo emocines busenos. ne uzdaryti viduje savo emocijas turi, o ismokti jas reikst - per pokalbius, o ne per uzsiraukima ar kivircus.

as tai pritariu jam. kai myli, tai ir nesipyksti is tikro. tie pykimaisi yra lb nebrandu, suauge zmones sugeba normaliai issakyt vienas kitam savo nepasitenkinima. normaliai pasikalbet ir rast kompromisus, normaliai atsiprasyt.


paklausk jo, kaip jis isivaizduoja . atsakymas zinok gali tave maloniai nustebint

O tai kaip tu isivaizduoji pykimasi? As tai taip ir isivaizduoji kaip kalbejima apie kazkokius netenkinancius dalykus, kompromisu ieskojima ir zinoma, atsiprasyma, jei pasikarsciavai ir kokia nesamone uzvemei ar per astriai suereagavai.
Juk zmones mes, ne robotai ir ne motinos tereses.

Varnos draugas ta pati snekejo, kai ji priekaistavo jam del santykiu su buvusia 'drauge'. Nepatinka jam pykciai ir jei ji pyks, tada reikia skirtis.