QUOTE(Le Murka @ 2015 02 05, 09:27)
matai, tu turi juo pasitiket. jei pasake, kad nenakvos pas exe, turi tiket, kad nenakvos. pasitikejimas santykiuose - vienas kertiniu akmenu. kaip jaustis zmogui, kai pasakai, kad juo netiki, nepasitiki?
baudimas tyla - yra kuo gryniausias psichologinis smurtas. negalima taip, jei taip darysi, garantuotai ji prarasi. ir jis yra 100 proc teisus sioje situacijoje, o ne tu. jei tu negali susitaikyt, kad jis lankys vaikus, tai tikrai nera prames judviem gisint vienas kit laika.
tikrai tavo reakcija buvo siaubinga. as tai suprantu, kodel ji pas tave tokia. bet zinok mylintis savo vaikus vyras negali sau leist toteruot tavo tokiu reakciju. tu gi uz pykai del to, ka jis pagal tave galimai padarys. nors net nepadare dar

. nu vat isivaizduok, nuvaziuotum aplankyt savo tevu, kuriu kaimynas yra tavo exs. ir taviskis uzpyktu, kad tu galima miegosi pas exa, o jam meluosi. neatrodo tau absurdas?
as suprantu, kodel tu juo nepasitiki. jusu santykiai yra prasideje nuo nelabai graziu momentu, ir sunku yra nustumt ta praeiti i sona. bet zinok ta praeitis griauna dabarti. turi braukt bruksni tiems vaiduokliams ir tiesiog pamegint pasitiket, tiket zmogum, kuris yra su tavim. teisingiausia butu, jei jo atsiprasytum, pasakytum, kad pasikarsciavai. kad tau sunku pasitiket juo, bet tu lb pasistengsi. ir tikiesi, jog jis to pasitikejimo neapvils. jei negali to, tai tikrai neverta kelt scenu kas kart jam uzsimanius aplankyt vaikus ir patirt abiems del to diskomforta. tada gal tikrai geriau skirstytis.
nzn, gal dar iseitis butu abiems vaziuot i ta peterburga. pasivaiksciotum po miesta, aplankytum ermitaza kol jis su tais vaikais bendraus. tikrai nuostabus miestas, tau butu idomu ir tuo paciu ramu, kad nenakvos su ta exe.
Papildyta:
bet tu ir bandai ji perauklet tylejimu

. bandai sukelt jam kalte del savo emocines busenos. ne uzdaryti viduje savo emocijas turi, o ismokti jas reikst - per pokalbius, o ne per uzsiraukima ar kivircus.
as tai pritariu jam. kai myli, tai ir nesipyksti is tikro. tie pykimaisi yra lb nebrandu, suauge zmones sugeba normaliai issakyt vienas kitam savo nepasitenkinima. normaliai pasikalbet ir rast kompromisus, normaliai atsiprasyt.
paklausk jo, kaip jis isivaizduoja

. atsakymas zinok gali tave maloniai nustebint
šitas variantas buvo aptartas seniau ir jam toks planas visai patiko. Bet čia viskas gana skubiai ir vidury savaitės, t.y. pirmadienis-penktadienis. Aš negaliu taip staiga nei iš darbo išsiprašyt, nei vizos gaut ar dar ko. Žodžiu šis variantas bent šiam kartui atkrenta.
aš, kaip sakė Amelija, irgi nesuprantu, kodėl jam kiekvienas kivirčas yra toks reikšmingas, kaip galima be jokių pykčių gyventi. Juk mes labai skirtingi žmonės, skirtinga mūsų nuomonė ir dėl to dažnai kyla kažkokių nesusipratimų. Mano ppožiūri - pasikalbi, išsprendi, jei išsprendžiama, ir gyveni toliau. O jam tai kažkas TOKIO. Vakar išvardino turbūt visus prieš tai buvusius ginčus, kuriuos aš senai pamiršus, o jis viską prisimena. Neva jis apie mane turi vaikščioti kaip apie miegantį žmogų, kad tik nepažadinti, t.y. kad tik ko nors nepasakytų, nuo ko aš užpyksiu. Ir kad taip jam labai sunku. Bet pats jis tą sunkumą ir sukelia savo tokia reakciuja. Dabar jau ir aš bijau kažką ne taip pasakyti.
Papildyta:
Kartais ir aš pagalvoju, kad ne mano būdui su vedusiu gyventi. Tik yra tokių dalykų, kurių su jokiu kitu manau neturėsiu. Jis tikrai manimi visaip rūpinasi, stengiasi, kad man būtų gerai. Visur padeda, o ką jau kalbėti apie visus kitus malonumus. Atrodo, kad tikrai nenoriu tokio žmogaus prarasti, bet kartais jau nebežinau, ar ilgai ir aš taip tversiu. Aš emocingas žmogus, o dabar gaunasi, kad negaliu jam tų emocijų išlieti. Tai kiek taip galėsiu gyventi?
Papildyta:
QUOTE(virga @ 2015 02 05, 09:34)
Varnele, zinai, kad tave myliu, bet esi neteisi siuo atveju.
Pati sakei, kad nemoki ramiai gyventi. Pastoviai reikia kokiu tai emociju, aiskinimosi.
Suprask, jis kitoks. Ir as ji suprantu. Cia NO labai daug tokiu zmoniu. Kurie tiesiog gyvena ramiai, be konfliktu. O, jei neisena, tai negyvena kartu. Net, psichologai, cia pataria. Jei santykiuose nera konforto, tai tokius santykius reikia nutraukti. O, ne testi, kol mirtis mus isskirs.
Man buvo panasiai, kaip tau. Vyras mano ramus, nekonfliktinis. O, as pripratus buvau pati spresti viska gyvenime. Atsakinga uz viska. Kai, turejau vyra islaikytini, tai nori nenori pasidarai valdinga. Virsesne. Taip ir atejau i naujus santykius tokia visa, viska zinanti, viska suprantanti ir uz visus galinti spresti.
Neilgai pasedejau ant lauru. Bet, ismokau gyventi kitaip. Ir zinai, man toks gyvenimas patinka. Grazi partneryste.
O, tau nuosirdziai patariu. Nekonfliktuok tu su juo. Jei, nenori jo prarasti. Jei, jis nores, tai ar su ex ar su nauja , ar dar su kokia vistiek ta padarys. Nestumk tu jo pati.
Tiesiog man skaudu, man negera, aš noriu verkti, jaučiuosi blogai, dėl to, kad jis ten važiuoja. Tai ką man daryti su tais jausmais, kur juos padėti???