Aciu ,visoms
noreciau patikslint mazyle mire kai jai buvo 36 savaites
perskaiciau -Lauryte-,man irgi jos nerode,tik po puses metu as supratau,kad noriu ja pamatyt-pamacius nuotraukas-labai nusivyliau,nes gryzau i realybe,buvau prisifantazavus angeliuko veiduka(kelias dienas prabuvus vandenyje ji nekaip atrode) .Gaila ...
O siandien manau ,kad turejau pamatyt ja savo akimis,juk tai mano vaikas,nors realiai tai padaryt neimanoma-smegenine neisveztu,o dabar ...
As gimdziau klinikose ,manau ir -Lauryte-ten,pas mane irgi buvo atejusi kazkokia slaugute ir klause ku jusu leliukas?sakau -nera ji isbego lauk kaip vejas ir nebegryzo .Gal ta pati? jau su patirtim buvo?Sekmes tau -Lauryte- ,matau turi leliuka,tai viskas tvarkoje,
sekmes jums mamytes
Labai užjaučiu,žinau kad labai sunku.Laikykis,gyvent reikia toliau,gyvent dėl savo sūnaus,šeimos ir tikėti,jei norėsit,sekančio sveiko kūdykėlio.Stiprybės
Laikykis, tu stipri Tavo pirmagimiui labai reikia mamytes. Buk stipri jam. O laikas begdamas gal padovanos dar siurprizu, juk niekad negali zinoti
aciu
QUOTE(geruta @ 2006 11 14, 12:14)
aciu
labas
tavo istorija man primena(tiksliau priminti nereikia,viskas vis dar akyse stovi) mano pacios, tik mano mergyte mire manyje 30 savaiciu ir mano pirmagime... stoga plesia tikrai...patikek,suprantu tave ir uzjauciu nors tai ne ka padeda.ateik i paramos skyreli"kudykelio mirtis.kaip isgyventi?" mes ten visos snekames tokio pat likimo merginos.jei ne sitas skyrelis as turbut jau buciau senai pasikorus...
geruta
jei noresi kada issikalbet rasyk man drasiai i asmenines zinutes.pati zinau kad su artimaisiais kai jie to nepatyre labai sunku kalbetis.atrodo klauso taves bet nieko nesupranta kaip jautiesi...tik jiems be proto gaila taves.o man nuo to gailescio tik pyktis ima.todel sedu prie kompiuterio ir rasau toms kas tai patyre.ir pataria jos geriau nei bet kas kitas. tavo atveju kaip suprantu jau metai praejo ir tu vis dar taip skaudziai apie tai kalbi, o gal tik dabar isdrisai prabilti?mano mergyte mire siu metu liepos menesi.dar visai nedaug laiko...zinoma,apie tokius dalykus su sypsena niekada nekalbesi,bet as dabar kalbedama jau nebeverkiu...jau galiu kalbeti.taigi kreipkis jei tik ko prireiks.
jei noresi kada issikalbet rasyk man drasiai i asmenines zinutes.pati zinau kad su artimaisiais kai jie to nepatyre labai sunku kalbetis.atrodo klauso taves bet nieko nesupranta kaip jautiesi...tik jiems be proto gaila taves.o man nuo to gailescio tik pyktis ima.todel sedu prie kompiuterio ir rasau toms kas tai patyre.ir pataria jos geriau nei bet kas kitas. tavo atveju kaip suprantu jau metai praejo ir tu vis dar taip skaudziai apie tai kalbi, o gal tik dabar isdrisai prabilti?mano mergyte mire siu metu liepos menesi.dar visai nedaug laiko...zinoma,apie tokius dalykus su sypsena niekada nekalbesi,bet as dabar kalbedama jau nebeverkiu...jau galiu kalbeti.taigi kreipkis jei tik ko prireiks.
Kokios moterys visdelto turi buti stiprios. Istikro kai laukiausi pirmagimio man buvo 22m kazkaip perdaug nepergyvenau del galimo persileidimo. O kai laukiausi antro tai jau kelis kartus buvau supanikavusi.
Na tik noriu palinketi visoms susilaukti leliuku ir po tokios nelaimes. Na manau kai jau laikysite ant ranku issisiepusi savo mazyli ir skausmas patirtas praeityje bus lengvesnis. Stiprybes!!! Nepaluskite!!!
Na tik noriu palinketi visoms susilaukti leliuku ir po tokios nelaimes. Na manau kai jau laikysite ant ranku issisiepusi savo mazyli ir skausmas patirtas praeityje bus lengvesnis. Stiprybes!!! Nepaluskite!!!
Nuosirdi uzuojauta,nesuprantu kaip jus MAMYTES tai istveret?Tokiu tvirtu zmoiu,tikrai retai sutiksi
Nekeista, kad verki pasakodama tokią istoriją - aš beskaitydama apsiverkiau... Nors man pačiai to neteko patirti, bet puikiai suprantu, kaip skaudu - man vien pagalvojus kad mano dukrytėms galėtų kas nors atsitikti, akys prisipildo ašarų... Stiprybės Tau.
Apsiverkiau del tavo skaudaus praradimo, Geruta. Laikykis, buk stipri ir tikek, kad dziaugsmingi gandrai jus dar aplankys! Saugok save ir savo pirmagimi.
QUOTE(-Lauryte- @ 2006 11 06, 00:54)
.... Paskui pasakė tą baisų nuosprendį:"Jūsų dukrelė negyva... Labai užjaučiame... Ruoškitės operacijai...". Tiesa, cezario operacijos aš griežtai atsisakiau.
... o aš atvirkščiai nenorėjau gimdyti savo 24 savaičių kūdikėlio, norėjau cezario operacijos, bet jau nebebuvo galima. Labai bijojau, kad jis gali gimti negyvas... Nenorėjau to matyt. Bet visgi pagimdžiau, gyvą, tik deja išgyveno tik 5 dieneles...