

prasigydžiau 4 metus ir nė karto.... kartą rebilitacija žadėjo bet ir ta nuplaukė kažkaip....
Pirmas pusmetis buvo kraupus. Tiesiog 2 mėnesius kankinausi , vadovavau vaikams, bet supratau,kad greit nepasveiksiu, o kad pavalge visi būtų dukrom nišeina net i treniruotes eit... tada atsivežiau mama...
Nesman enišeitis ligoniėnj mantai gerai valgyt paduotų, o šeimynamano gi badu mirtu.. vyras net kaiušinio nišverda. mergaitės jau pramoko, bet namie beturiu 1 ir tajau kitamet studijuot išvažiuos... o šiemet mama jau suseno, dar uošvis vos kruta, tai net nežinau ,kaip verstusi 10 dienu vieni...
Na mano pajėgumu nežtenka ir ledu maišiukui praplėšti.. dujine nors ir moderni uždeginėju degtukais.

o kas leičialigoninetainesuprantu vieno,kada i ja patenkama, nu tarkim aš dabar naujoj gydimo įstaigoj, susuks. užeis pablogėjimas nu talonai tai juk tik po 1,5 mėn geriausiu atveju...kažkaip nesuprantu ar tipo važiuot be talono ar ten kas priims, nes jaučiu neregistruos gi nieks.. nežinau tas neaiškumas mane labiausiai sergant ir knisa.