Reumatoidinis artritas - VIII tema

Na, man jau ta RA išlindo. Nebereikės laukt dar dviejų metų. O jei bus lengvai, tai džiaugsiuos. Kol kas ėjo nelengvai, tik šiomis dienos kažkaip per gerai jaučiuosi. Nebeįsivaizdavau, kad taip gerai gali būt. Kad galėsiu viską daryt, ką tik noriu, net galvoju langus išsivalyt, nes pavasarį per skausmus taip ir liko. O jau maniau, kad man čia visam laikui. Žinoma, geriu medrolį, ir po geros savaitės, kai mažinsiu, jau taip gali nebebūt, bet visgi norisi pasidžiaugr nors kiek, kaip „jaučiasi sveiki“, nes jau maniau, kad nebeteks niekada patirt to jausmo.
Buvo, tiesa, odos problemų, bet čia jau nežinau, ką tirtis. Buvę gyvenime ant rankų, paskui kitokių ant kojų dėmių, veido nuolatinis nedidelis pabėrimas. Bet kai ėjau pas gydytojus, nerasdavo nieko. O dabar ir visai nėra, kai pradėjau gydymą nuo RA, veidas švarus. Esu „išplėtusi akis ir ištempusi ausis“, jei ką neįprasta pastebėčiau, bet kol kas be RA požymių nieko nepastebiu.
Nežinau, kodėl čia su tais artroziniais pakitimais man taip yra (gal amžius, bet juk ne visiems mano bendraamžiams taip būna), bet ne tik kraujas, bet ir liežuvis mano jau daug metų buvo švarus. Tik dabar, kai pradėjau vartot vaistus, kiek pabalo, bet gal tai ir natūralu.

Dėl mikoplazmų reumatologės klausiau. Bet sakė, kad man darė žarnyno tyrimą, tai jeigu kas būtų (čia, rodos, žarnyno bakterija), tai echoskopuotojas būtų pamatęs, kad gleivinė nors kiek paburkusi. Bet viskas buvo taip švaru, o ir aš viską mačiau ekrane, sienelės lyg parodinės, tai nebuvo jokio reikalo, sakė, dar kažką atskirai dėl to tirtis. Tai net nežinau, ką dar galėčiau padaryt. Nebent pabandyt paeksperimentuot. Ir palygint. Bet streptokokams sumelė, manau, išeis.
Ir dėl moterų, ne sykį esu klaususi, gal ne viskas tvarkoj, sako, viskas puiku, gleivinė turėtų rodyt.
O peršalimo ligomis kasmet kokia virusine slogele po sykį du pasergu, o šįmet pasirodo, irgi sykį pavasarį sirgau, bet taip lengvai praėjo, kad neseniai net neprisiminiau. Bet šįsyk jau vartojau tuo metu movalį, tai jis gal kiek palengvino. O anksčiau tai net neprisimenu, kada paskutinį kartą kokiu gripu ar rimtesne peršalimo liga sirgau. Jau daug metų kai to nebuvo.
Žodžiu, galvosūkis. Kaip ir kiekvienai dėl savo ligos turbūt.

Galvosūkis
iš tikro peršalusi paskutini syk buvau prieš 17 metų kai nesčia su mergaitėm vaiksčiojau....bet vitaminasc ir arbatos išgelbėjo reikala.. o paskui kaip ir nepamenu kad sirgčiau, kad būčiau nuo vaikų užsikrėtusi....... net kai vaikai gripu sirgo, tuo kiaulių ar pauksčių,kuris prieš gera penketa metų daug aukų nusinešė...

Gydytoijai tikrai neturi teisės duoti siuntimo vien tik dėl to, kad žmogus nori. Tam yra privati medicina, užsimokėjai ir tau padarys ką tik nori, kad tik klientas.
O tam, kad parašytų siuntimą, turi visgi koks pagrindas būt, koks aiškesnis uždegimas. Ir gydytojas dažnai vertina (o tam jis mokėsi nemažai metų, kad kuo tiksliau įvertintų), ar reikia, gal diagnozė ir taip aiški iš kitų nusikundimų.
Tai, kad kažkam nedarė tyrimo, aišku, pasitaiko, ir gydytojai suklysta, kartais ne į viską ir laiku sureaguoja, juk ligonių tai konvejeris, juo labiau, kad nežinome, kaip ten dar baigėsi. Gal pasigydžius labai niekas nepasikeitė. Bet šiais laikais gal ir gerai, kad yra ir privati medicina, tikrai prireikus galima ir pasitikrint. Taigi nepataisomos problemos nebelieka. Tik daugiau kainuoja.

Mes nesam tokie jau skirtingi, kai sergam ta pačia liga. Ligos sukėlėjas, sergant RA, kai jį atras, greičiausiai bus tas pats.

Pasižiūrėjau tą filmuką. Įdomus tas bakterijų ir virusų pasaulis. Bet čia jau specialistų ir mokslinikų sritis, nes mes, mėgėjai, galim bet ko prisimąstyt. Belieka nusipirkt taupyklę, ir tirtis, jei kažkas aktyviai pasireiškia. Bet tirtis taip sau, tik pamėginimui, tai tiek nesutaupysim per gyvenimą. Na, nebent dėl „sąžinės nuraminimo“ galima išsitirt keletą populiarių, kad jei kokį ras, kad galėtume išsigydę pasižiūrėt, ar padėjo ir mūsų ligai, o jei neras, kad suprastume, kad nuo milijono „svečių“ tyrimų nepasidarysi.
Juk kaip žmogus, turėdamas RF, nebūtinai serga, taip nebūtinai serga ir radus kokią bakteriją, arba bent jau serga ne nuo to.
Papildyta:

Na va, „pasitaupėm“ ir išlindo. Galėjo organizmas valytis per ligas periodiškai. Tai dabar nemirktume mes čia internete su savo RA.

Niu gėda. ale tuos 17 metų tikrai sveikai negyvenau... nu ne ne rūkau ir kitko šeip nevartoju, ale per vaikų ligas praktiškai pajėgiau rūpintis tik tuo ką valgom, kad vaikai šlamšto nevalgytų.Amžinai nedamiegojusi ir tt... bet jaučiu kad liga tai ne dėl to išlindo, o išlindo kad pilinki s buvo į reumatinius susirgimus. Sanarių reumatą (dabar neatrenku kas čia per diagnozė) turėjau vaikystėj iki 18 metų/ paskui paskelbė sveika.
tai va vienintelis dalykas ka galėjau pakeist, gal grt daugiau vandens ir nedirbt drėgnose patalpose.....
ale kajau čia
šiuo mtu turim ka turim ir tuom džiaugiamės.
visgi pagal mano senos daktarės teorija ms sirgdamos Ra galim pasidžiaugt ,kad liga ne mirtina ir šiuo metu gan neblogai gydoma.Menka paguoda, bet kas belieka.

Bet juk aš tai gėriau vandens pakankamai ir drėgnose patalpose nedirbau. Vargu ar nuo to čia mums tas RA. Čia tas pats, kas save kaltint, jog susirgai gripu.
Papildyta:

Na taip, pati liga gal nemirtina. Jei nenusigaluosim nuo kokios širdies, plaučių ar dar ko...
Papildyta:

Zadeika, ir kaip jums kaip sekėsi? Juk jau turbūt kažką susižinojote iš gydytojos? Gal ką naudingo?

niu jo.. ale vistiek sveiki gi nemirsim, jokio čia skirtumo nuo ko. svarbu nors apsitarnaut save.. o tai perspektyvos tai liūdinančios. bet kai palygini jas su išsėtineskleroze, tai galima irsveiku jaustis...

Visos ligos baisu,bet man baisiausia būti aklam.

Buvau įlindus į kitą forumą, tai radau ten apie reaktyvųjį artritą. Pasiskaitinėjau, o pasirodo, kad jis niekuo beveik ne geresnis, ir ne taip jau retai jis tampa lėtiniu, taigi iš esmės tokiu pačiu, kaip ir RA. O infekcijos židinio tai galima ir niekuomet nerasti.

Labos! Grįžtu, sveika ir laiminga iš kalnų. Na ir prirašėte!!!
Kalnuose yra nerealiai gera, išbandžiau save tiek fiziškai, tiek emociškai, ir galiu pasakyti - esu tvirta kaip plienas ir, veikiausiai, apsimetu kad sergu Nes 15 val. kopimo per kiek daugiau nei 2 dienas neatlaikytų joks artritas, manau jis manęs išsigandęs pats pabėgs

Kalbėjau prieš kalnus apie holistinį požiūrį į sveikatą, ir ten buvo toks klausimas Rojos berods, ką ji kalba apie sąnarius. Aš neturiu laiko (o gal ir noro) labai gilintis į visus šiuos procesus, bet šio požiūrio esmė - kad organizmas veikia kaip laikroduko mechanizmas (čia aš savais žodžiais apibūdinu pagal savo supratimą), ir jei kokia detalė neveikia - laikrodis taipogi nebeveikia. Ir ten daugiausia dėmesio skiriama emocinei būklei.
Įmanoma priimti ligą, žmogus geba priimti bet kokią žinią (kas galėtų paneigti, jog šitai patyriau savo kailiu), tereikia žvelgti šiek tiek iš šalies. Kadaise sėdėjau prie reumatologės kabineto Santariškėse ir klausiau jų sveikatos radijo, kur kalbėjo apie ligas, ir apie tai kiek žmonių serga. Niekada nesusimąstome kas darosi aplinkui, kol susikoncentruojame tik į save. Kai paimame save kaip visos visumos dalelę - suvokiame, kad praktiškai nėra sveikų žmonių, o jei ir yra, tai nereiškia kad jie bus sveiki rytoj ir poryt.
Į savo ligą pradėjau žiūrėti ne tai "o dieve, aš mirsiu, tapsiu neįgalia, o mano neįgalus vaikas gimė man būtent todėl, kad po 20 metų mane pačią slaugytų", o taip "ok, čia išbandymas, bet būna geresnių dienų, kai aš sugebu pati nusivalyti užpakalį, todėl dar ne viskas prarasta. Ir niekas man nesakė, kad privalo būti tik blogiau". Kasdien kelti sau nosį nėra labai paprasta, bet tai ilgainiui tampa įpročiu, ir aš, prigąsdinta ligos pradžios, gana greitai pradėjau dėkoti likimui už tai, kad aš aplamai gyva, kad mama, kad būna dienų, kai skauda mažiau. Ir pagerėjimas (kartu su vaistais ir liaudies medicina) atėjo gana greitai. Kasdien pastebint kad vis lengviau. O nutraukusi vaistus po kokio mėnesio suprantu, kad jau kelias dienas nejaučiu skausmų. Ir nors jaučiu, kad tas kažkas manyje vis dar tūno, bandau su šiuo dalyku susitarti, ir tikiu ir tikiuosi pavyks.

Kalbėjote apie gydytojų nekompetenciją, tai man teko apsilankyti būtent pas tokią. Atėjau nevaldydama rankų, tiesą sakant vos atslinkau, o ji skyrė mėnesiui homeopatinių čiulpinukų! Po savaitės mane jau beveik įnešė pas ją, reikalavau tyrimų (RF), kurių atsakymai jau dešimteriopai normas viršijo. Savo ligos dėka, ir savo vaiko būklės, supratau, kad išreikalauti ne tik kad įmanoma, bet ir reikia, svarbu žinoti ko reikalauti, nes yra medikai, kuriems įdomu dirbti ir gilintis į tavo sveikatą, o yra tokių futbolistų.

O dar apie žarnyną norėjau pasiklausti, valėtės žolėmis ar kokiam sveikatingumo centre? Mano liežuvis visada su apnašu, net nelabai nuvalomu, aplamai jo išvaizda nieko gero apie mano vidų nebyloja. Turėjau tik kartą švarų liežuvį, kai beveik savaitę valgiau vien grikius

Metus laiko gydžiausi pas gastro. Patekau pas puikią gydytoją. rezultatas puikus, liko čiut apnašų, susitvarkė visas virškinimo procesas, kuris neveikė bent 30 metų. Pradejo nuo to kad rado skrandyje bakteriją. Taip metus ir pravaikščiojau nuo stiprių antibijotikų iki žolinių, pilno mitybos pakeitimo. Jau mėnesį gyvenu kaip žmogus, tuštinuosi kaip laikrodukas kasdien tuo pat metu, jokių pykinimų,jokių pilvų pūtimų.

Šaunuolinis požiūris, pritariu 100% , nes ir pati taip einu per gyvenimą
Ašaros ir nusivylimai nieko neprikels ir nepadės.

O kokiu būdu randa tą bakteriją? Daro išmatų pasėlį ar iš paties skrandžio suveikia? Mokyklos ir studijų laikais turėjau labai daug bėdų su pilvo pūtimu ir viduriavimu (bet manau tai įtakojo labiau stresai), bet įsidarbinusi kažkaip išsikapsčiau, gėriau kažkokių papildų, gerųjų bakterijų. Su tuštinimusi neturiu problemų, su pūtimu irgi, bet liežuvis tragiškas. O gydytojai vargu ar imsis kažko ieškoti vien dėl liežuvio apnašo... Kai ieškojau artrito priežasčių, dariausi išmatų pasėlį, nieko nerado irgi. Gal ne žarnynas čia..