QUOTE(maskatukas @ 2015 07 19, 10:13)
Po gydymo as pajutau kad netinka zali vaisiai-obuoliai, braskes, vysnios. Jautrumas yra. Lyg ir neskauda, bet nesmagu skrandyje. Man lb tinka metu arbata. Vieninteliai seimoje, kiti nuo jis bega kaip mat i tualeta. As nebevalgau rukytu, keptu, astriu valgiu. Zinoma prr sventes leidziu sau megautis. Kada atkutau , kaledoms savo vyniotinius dariausi is mesos. Dievinu sriubas. Seimai ja nors kepu, tai sau sriubyte is slaunytes. O gal zinote kaip svorio priaugti , kad nors 55 kg sverciau. Endokrinologe sake pas dietologe sius, asmenini valgiarasti darys.
Aš bandau save apgaut.

Pasiėmiau pieno ir einu kapot vyšnių ir serbentų. Gurkšnis šito pieno, kelios uogos, vėl gurkšnis, vėl uogos. Bet pasibaigė pienas ir vis vien prisikapojau uogų.
Anąsyk į burokėlių mišrainę prisidėjau raudonų serbentų. Derinu kažkaip. Nes labai tų uogų norisi. Bėda, kad pas mus viskas prasideda nuo rūgščių uogų. Pirmieji obuoliukai irgi rūgštūs. Reikės, jaučiu pereiti prie šilauogių ir mėlynių. Bet kad tos raudonos uogos ir savo gerumų turi, kažkaip visai išmest jų nesinori.

Su rūkytais, keptais ir aštriais aš irgi atsargiai, tik retkarčiais. Sriubas ir aš mėgstu, bet jei valgau sriubą, kad ir nedaug, tai jau antram skrandy vietos nebeužtenka. Todėl dažnai valgau arba viena, arba kita. Tada sriubą darau sotesnę. Mėtos ir ne mano maistas. Vaikystėj net populiariųjų mėtinių žirnelių nevalgydavau, kažkaip metalo skonis burnoj likdavo, turėdavau kuo nuvalgyt.

O melisos tinka.
Vat dėl svorio priauginimo teigiamos patirties neturiu. Kai jaunystėj buvau šakalys (laukdavau pusryčių, kad pilvas kiek išsipūstų, nes vos atsikėlus šonkauliai tik būdavo išlindę), niekas nepadėdavo. Rinkdavausi visokias dietas storinimuisi, bet be rezultato. Atsimenu, pirkdavau pyragą riebesnį su riešutais, tai jau trečią dieną man nuo jo bloga būdavo dėl riebumo.
O kai nuo kokių keturiasdešimties pradėjo svoris augti, tai dietinkis nesidietink, niekas nepadėjo. Vis stengdavausi neišlipt ir papildomų dviejų kilogramų, bet paskui tekdavo dar du pridėt, nes nėr kas daryt, ir vėl du, ir t. t.
Tiesa, kai susidomėjau sveikuoliais, ir ta jų teorija, kad negalima gerti, kai valgai, tai tada tikrai sublogau. Nes negaliu gert, jei neužkandu, o jei valgau kad ir su vandeningiausiomis daržovėmis, man sprangu. Čia tokios dietos tik tiems, kuriems geras seilėtekis, ir kurie kad ir sausą batoną gali vieną valgyt neužgerdami.
Žinau, kad prieš daug metų mamai, kad sublogtų, daktaras liepė ribot skysčius, tai manau, kad gal skysčių pagausinimas kiek ląstelę išpūstų?

Man svoris pernai krito ryškėjant ligai. Ne tai, kad valgiau ir lieknėjau

, o tiesiog pradėjau nebenorėt valgyt. Net dažnai po pusdienį pamiršdavau. O anksčiau vis užkandžiaudavau.
Bet dėl kepenų žinau, kad reikia dažnai valgyt, o skrandininkams ir negerai peralkt, nes skrandis tada pats save virškina.

Taigi maitinkitės dažniau, ir bus tvarka.
Nuostabu, kad mokate darytis vynuotinius, nors ir kartą per metus. Aš kartais nusiperku greitam užkandžiui, bet, deja, tai ne pats geriausias maistas su visokiais skonio stiprikliais ir koncervatais.

Reikėtų mokytis, bet pačiai taip skaniai neišeina. Kažkaip per sausa.
Papildyta:
QUOTE(rimulėėė @ 2015 07 19, 13:36)
Tai va pagal save žinau,kad man svoris krenta tik tada ,kai griežytai pasvriu kavalgau... susirašau irsuskaičiuoju kalorijas. jei tik viršiju 1500 ne krenta..
gaunasi, kad valgau per daug.
keletą dienu tiesiog surašyt visos dienos menių, su gramais... tai duotų naudos..
Kalorijų skaičiavimas ne man kol kas. Neįsivaizduoju, kaip reikėtų matematinius skaičiavimus valgant atlikt.
Man paprasčiau, jei po mažiau ir kiek truputį rečiau valgau.