Nesulaukusi mėnesiniu per daug nepergyvenu.Yra taip jau buvę kad vėluodavo.Pirmi praktikos mėnesiai.Nei vienos laisvos minutės prisiminti apie mėnesinės,kurios jau savaitei vėluoja.Nuo ryto iki vakaro sėdi universitete ir vien tik apie mokslą galvoji.Pamirštu apie save,pamirštu kad egzistuoju kaip linksmas žmogus.Praktika,mokslai non stop.Aaa,nusibodo taip.Noriu atostogų,noriu poilsio!Viskas.Užtenka darbo.Šiandien man laisvadienis -pasakiau pati sau viena gražu ryta.Iki pietų studentei pagulėti lovoje ir niekur neskubėti yra pasaka.Ta diena man buvo rojus.Ėjau po parduotuvės,vaikščiojau prie jūros,šypsojausi ir pagaliau gyvenau siela.Jokiu minčių apie mokymąsi.Laiminga grįžau namo,atsisėdau prie televizoriaus ir pradėjau traškučius kimšti.Kaip staiga man pasidaro bloga,bėgte bėgu į tualetą.Išvemiu.Pasižiūriu į veidrodi ir prieš save matau balta mėsos gabalą.Laiminga mergina dingo lik į ugnį.Atsiguliu į lovytė ir saldžiai užmiegu valandai.Likusia diena pragulėjau lovoje,nes savijauta buvo labai prasta...Grįžus vyrui iš darbo papasakojau kaip man nuo traškučiu bloga pasidarė.Vyras pasiūlė arbatos,o aš atsisakiau ir atsiguliau vėl i lova.Užmigau.Rytė atsikėliau labai irzli.Nesinorėjo į mokslus-bet turėjau eiti,turėjau mokytis.Universitete susitikus su draugėmis irzlumas dingo ir veide buvo gili šypsena.Bet tik iki to momento kol neužėjau į operacine kur moteriai buvo atliekamas CP.(studijuoju medicina)Vėl į tualetą paskubėjau,vėl vemiu.Keikiu traškučius.Vėliau grupiokė sako ar nenorėčiau NT atlikti.Sakau -A baik tu juokus.Taigi kontraceptikus vartoju.Taip mūsų pokalbis ir pasibaigė.Grįžtant namo ėjau pro vaistine.Nesusilaikiau užsukau ir nusipirkau NT.Grįžusi namo pavalgiau,parašiau referatą ir nusprendžiau atlikti NT.Žinau kad geriausiai ji gadinti ryte,bet gi jeigu laukiuosi turi parodyti ir dabar.Na ka gi,gadinu tęsta ir man akyste auga antra ryškiai raudona linija.Ašaros nurėdą lyg pupos.Skabutis vyrui su šauksmu-laukiuosi!!! Vyras iš darbo dviem valandom ankščiau atvažioja,puokštė geliu atveža ir maža plušini žaisliuką.Visos mintys apie mokslus dingsta dabar galvoje tik lėlius,tik šeima.Iki vasaros atostogų pora mėnesiu liko,nusprendžiu ši kursą puikiai baigti ir nuvažiuoti į Lietuva pasisvečiuoti pas tėvus.Mokausi taip pat puikiai kaip ir anksčiau,neštumas nekiek nedaro įplaukos mokslams.Niekas net neįtarę kad esu nėščia.Pilvuko kaip nebuvo taip nėra.Nuotaika per visa laika pliki.Džiaugiuosi kad turiu dabar apie ka galvoti,ne vien tik mokslais užimti.Kaip ir planavau antra kursą baigiu puikiai ir ruošiuosi liepa keliauti atostogų į Lietuva.
Birželi tinginiauju namie.Džiaugiuosi kad jau vos vos yra matomas pilvukas.Vyrelis lepina mane kas dieną saldumynais ir gėlytėmis.Pasivaikščiojimai prie jūros tampa relaksu.Kiekviena vakarą pasiėmusi savo užrašu knygutė,tušinuką ir vyro padovanota meškiuką ėjau prie jūros svajoti ir pildyti savo sąsiuvinuką šiandienos nuotykiais.Glosčiau auganti pilvuką ir žiurėjau į jūra,jos gražias spalvas.Taip greitai ir tingiai prabėgo birželis.
Į Lietuva!
Štai jau Lietuvoje.Bijau lipti iš mašinos.Tėvai gi dar nežino apie lėliu...'Kaip čia pasakyti reikęs?'Na gerai,tiek to.Susikaupiam.Pranešam busimiems seneliams žinia.Laimingi.Vuolia! Liepos mėnesi Šedžiu sodelyje ir mėgaujuosi uogytėmis.Vaikščioju po mišką.Padėtu mamytės ir močiutei namu ruošoje.Laikas grįžti namo į Lenkija,prie jūros.Reikia,o nesinori...
Rugpjūti sužinojau kad laukiamės mergytės.Bus Amelytė -pasakę vyras.Na ka gi ruošiam kambarį Amelijai.Perkam kraiteli.Nekantriai laukiam kada sūpuosim savo pupytė ant ranku.Vėl kas vakar aplankau jūra.O manę aplanko labai malonios mintis.Vėl reikia čiuptis po mažu į mokslus.Vėl mokslu rutina prasideda.Nenoriu mokytis,noriu liūliuoti savo dar negimusi vaiką.Pati su savimi susitariau kad viena diena mokslu-vienas gražus drabužėlis Amelijai.Taip ir priverčiau savę mokytis.
Pilvuko didėlio neturėjau todėl kuoptis iš/į penkta aukšta nebuvo labai sunku.Batukus užsirišti,striuke užsekti buvo vienas niekas.Per keturius mėnesius susirinko visa spinta drabužėliu,mažesniu ir didesniu dydžiu...
Paskutiniai mėnesiai-patys ilgiausi ir patys liūdniausi.Lauki termino dienos o ji vis neartėja.
Štai gruodis,didysis gruodis.Sėdžių namie ir nežinau kur nuo liūdesio dėtis.Pasižiūri pro langą,visi kažkur skuba,bėga.O mano Amelitė sėdi pilvukė ir nenori lipti iš ten.O galėtu ir paskubėti...Gruodžio vienuolikta diena ryte nusprendžiau nukeliauti prie jūros.Supratau kad noriu kažką parašyti savo sąsiuviny.Atėjau į ta pačia vieta kaip ir visada.Atsisėdau ant akmens ir pradėjau rašyti "Žmonės nori turto,pinigu -suvogdami kad tai yra laime,o laime ne pinigai,o gyvybė kuria sukuria du mylintis žmonės,maža gyvybė kuri gyvena po moters šerdimi- Ir staiga mano Amelytė pradėjo spardytis taip stipriai kad net čiupau už pilvo.Pradėjo nugara skaudėti,kojos sunkios pasidarė,nepakelti.Pradėjau ieškoti telefono,bet prabėgus po kišenes supratau kad palikau ji namie.Nežinojau kaip grįžti namo.Bijojau kad tik gimdymas neprasidėtu.Kalbėjausi su Amelija kad dar truputėli palauktu.Skausmai sumažėjo ir aš po mažu pradėjau eiti link namu.Prie laiptines vėl skausmas pasikartojo.Pastovėjau pora minučių ir bandau eiti į viršų.Žiūriu kad per mažai laiko kuopti į viršų.Tuoj tuoj prasidės gimdymas.Pradedu belstis į kaimynu durys.Susirenka kaimynu būrys.Visi bando kaip nors padėti.O aš tik prašau vyrui paskambinti...Vyro nesulaukiam ir i GM veža manę kaimynas.Pažįstami gydytojai šypsosi ir ramina.O aš guliu ir nejaučiu skausmu.Mintysią supu jau savo mergytė.Matau bėganti vyra.Negirdžiu nieko,tiesiog nenoriu nieko girdėti.Vyro bučinis lyg pažadina manę ir vėl suskauda pilvą ir nugara.Dingo gražios mintis.Dabar galvoju apie gimdymą.Kad tik viskas be komplikacijų butu,kad tik sklandus gimdymas.Šaukia stumk,stumk!!O aš negaliu.Man silpna,man bloga.Prieš akys matau jūra,maža lakstančia mergytė.Vyro balsas vėl mane pažadina.Susikaupiu ir stumiu,stumiu,stumiu.Verkia!Pravirko mano Amelytė.Maža lėlytė.Paguldo ant krutinės.Žiūriu ir atsigrožėti negaliu.Guliu ir nesuprantu,kaip toks mažas lėliukas galėjo man didėliai moteriai toki skausmą sukelti.Apkabinu savo dukrytė,užmerkiu akys ir jaučiu kaip kvėpuoja ji.Nenorėjau jos paleisti...
Dievinu savo dukrytė,kiekviena diena bučiuoju ja po šimpa kartu,apkabinu.Nežinau ar čia sutapymas ar ne,bet mano dukrytė pirmus žingsnius žengę prie jūros,to pačio akmens kur ir prasidėjo jos kelias į ši pasauli.Pirma dantuką taip pat pamačiau šia vasara prie tos pačios jūros...
Labai ilga istorija gavosi,kažko išmesti tiesiog negalėjau,nes visos akimirkos man yra labai brangios.
Ačiū už dėmėsi
