Vaikas nekalba, 18 tema

Na, aš nemenkinu metodikos. Pasiūliau Extraordinary priemonę, kuri tinkama sakinių darybai ir konkretaus vaiko gebėjimų lygiui.

P.s.
Tą pačią priemonę/metodą galima labai įvairiai išnaudoti pagal vaiko galimybes.

supratau anas metodas reikalauja nemazai pastangu, pasiruosimo ir fantazijos - galbut todel jam ryztis geriausia krastutiniu atveju, visa kita isbandzius Namie as ji truputi taikiau, darbe neisivaizduoju isvis kaip reiktu...

Taip, labai sunkiais atvejais.
Bet mes jau krypstam į dalykinę diskusiją.

nebesipleciam

nu kaip dukra "uzveze" abecele, dabar vis klauso, zaidzia ir dekoja, kad parsiunciau aciuuuuuuu

Nera uz ka maniskis labai megsta tokias daineles, anglisku ir rusisku pilnas internetas, o lietuvisku beveik nera. Galetu daugiau tokiu paremti valstybe

Tai va visa beda ir yra, kad angliskai ji ismokusi abecele, ir paskui raides ivardina angliskai, A kaip ei I kaip ai

Jūs kalbat apie tai ko reikia mūsų vaikui

Jis atskirus žodžius moka,atskirus kelių žodžių sakinukus pasako ir pritaiko pagal situaciją,tik va trūksta rišlios kalbos...

Sveikos, mamos,

Rašau jums, nes neradau temos dėl rūpimos problemos..Žodžiu auginam sūnelį, kuriam už poros mėn jau trys metai...Vaiko elgesys niekuomet nekėlė jokių abejonių ar susirūpinimo, priešingai, iki metukų amžiaus raida ėjo pora mėn į priekį...Viskas gerai ir su sveikata, ir maitinimu, ir puodo klausimais ir tt. tik bėda buvo su vėluojančia kalba...2m vaikas praktiškai nekalbėjo, poreikius išsakydavo gestais, kūno kalba , na aš jį suprasdavau iš pasižiūrėjimo tik...Na, viską darė ir daro: piešia, lipdo, groja, žaidžia, veikla įvairiapusė...na galvoju ateis ir kalbai eilė...ir jau nors prieš porą mėn ėmė prasilaužt ledai, bet kalba dar toli gražu iki normalios, nusprendžiau ieškot pagalbos iš šalies...gaut ar tai darželio logopedą ar ką...ir nuvykom mes į Vilnius VRC...pokalbis, pirma konsultacija, 1 val gal kažkur...ir man diagnozė, kad mišrus raidos sutrikimas, vaikas turi autistinės asmenybės bruožų ...Va ir mąstau, kokie dabar tie bruožai....Mat jai užkliuvo kad nepasakė labas, nepasisveikino, nes nemoka; sako tik labai nelabai jos klausė paliepimų, o darė daugiausia ką pats norėjo ir na, konsultacijos laikas kai dažniausiai miegama pietų miego, na ir nauja vieta...Tai išrašas dar neparengtas, betgi betgi ramybę praradau ...Nes visa esmė, kad ir suprantu, kad po tokios diagnozės prasideda neigimas, aš vis tiek tokia diagnoze nu netikiu....nes..kas būdinga autistukams...nerandu kad būtų būdinga ir mano vaikui: socialus, reaguojantis į šypseną, vardą, akių kontaktas yra, man ką nors parodo per langą, paduoda, prašosi ant puodo, valgo pats, eina į kontaktą su kitais vaikais, reaguoja į vardą, empatiškas, rodo jausmus, neturi kokų tai išreikštų baimių ar reakcijų , yra vaizduotės žaidimai....na atlikau testus įvairius ir visi rodo low risk....tai dabar nebesuprantu....skaičiuojam ir pažįstam skaičius iki 10, žino pagrindines spalvas, gerai rūšiuoja, pažįsta naminius gyvūnus ir moka jų garsus...sakiniais nekalba, ....ką man galvot , nes pergalvojus tos mane konsultavusios moters pastabas, imu susivokt, kad jos ne apie vaiko asmenybę, bet apie elgesio kultūrą, kad nemokam pasisveikint; nemoka dalintis žaisliuku, nes vaikas savanaudiškas dar, nemoka ir nenori dalintis, yra palepintas..bet jis šeimoje vienturtis ir tikrai mes jokių ribų jam nestatėm, tai gal kažko ir nemokam....Tai va....diagnoze aš nelinkus tikėt ir noriu kažkaip ....persitikrint, vaiką dar kam nors galima parodyt....nežinau, galvoju gal čia mano aklumas ar nenoras ko nors pamatyt, kas akivaizdu...bet kai eini ieškot pagalbos kalbai labiau vystyt...o gauni ką kita...gal ką patartumėt? suprantu kad gyd daug vaikų mačius...bet aš tą vaiką matau visą jo gyvenimą...tai dabar netgi gailiuos ėjus į vrc...nes žinoma, ramybės nebeturiu....o niekada nieko panašaus net nebūčiau pagalvojus.

Is to ka paraset, manau, kad tiesiog turekit sau tas isvadas. Autistiniu bruozu mes visi turim, klausimas, kiek jie riboja gyvenima, ar nebevalgai visu oranziniu, geltonu ir pan. maistu, ar negali nueiti i zinoma vieta kitu keliu, ar tiesiog naujoje vietoje uzsidarai..
Zinia, jei ribu nestatet, o tokiam amziuje, ypac jei vaikas nekalba, reiketu tas ribas isaiskinti, ivesti i savo gyvenima, ir buti vaikui pavyzdziu, kaip jus laikotes ribu, jus gi kalbat. pvz. as darau duodu tau banana ir man smagu, kai tu man paduodi banana ir pan. Taip dalinimasis, jei susidurtu su daugiau vaiku, butu ir toliau aktualus klasuimas, bet jis jo mokytusi.
VRC deja, bet dabar jau pagalbos mazai tokiam amziuje jums gali suteikti, nes jie perkrauti ir specai uzimti..jie jums israsys isvadas, o pagalbos..teks ieskoti. Siaip ramiai perskaitykit, nueikit gal dar pas koki speca, isgirsti is kitos puses, gal ramiai, ne miego metu, kai vaikas gal sueis i kontakta, bent jau atsipalaiduos su tuo zmogum, galiausiai, kaip Klopedija sake, irasykit, nufilmuokit, kaip vaikas zaidzia, ka daro, elgiasi jam artimoje aplinkoje ir tada matysit, kur link reikia dirbti ir ka daryti.
Manau, kad jam labai aktualu vaikai, t.y. buti kolektyve, nebutinai darzelyje, gali buti burelis, ale dailes terapija, bet, kad jis butu ir matytu kaip kiti vaikai elgiasi, veikia, zaidzia

Ačiū ..tų išvadų, žinoma, niekam nerodysiu, nes pirmiausia aš jom pati netikiu...Man neužtenka pasakyt kad yra taip ir taip, tegul pasako konkrečiai, kas per sutrikimas ir kodėl, kuo remiantis padaryta tokia išvada. Kita vertus, jaučiuos ir šokiruota... Nu sakau, netikim mes tom išvadomis, bet aišku, elgesio korekcijos reikia, ir kaip minimum, mokytis mandagumo, su visais žodeliais prašau, ačiū, labas ir panašiai..Bet visa esmė, kad kalba dar mažai išlavinta, operuot tokiom sąvokomis sunkoka...nes tik paskutiniu metu pradėjo tarti ašiū, labiai...(=ačiū, labas) ..ribas irgi jau nustatinėjame, dienotvarkė yra, jaučia mano autoritetą ir pan., moka susirinkt daiktus, susitvarkyti aplinką. Na bet vis tiek vaikas palepintas, įpratęs viską gauti ir tas matyt lėmė tokias išvadas. Darželį - paprastą irgi lanko, tiesa, daugiau serga ir namie sėdi, nes kiekviena sloga komplikuojasi, antibiotikai ir tada pora savaičių namie...Na daržiuke irgi..darbeliai kaip visų, tiesa, ten irgi pasistumdo, valgo pats...Bet kažkaip nurašiau tai 3 m krizei ir tiek....Dievaži, niekuomet man jo elgesys nepasirodė toks akivaizdžiai nenormalus ar keistas. O dėl veiksmų plano..na galvoju darželis, šalia pradėsimė lankyt yamahos muzikos mokyklą, 1 k/ į sav,. vartot eye q papildus, ir ieškosim gero logopedo....Tiesa, dar galvoju...jei jau man tiek įnešė nerimo, ar prašytis paguldomiems ir ištiriamiems detaliai...su pamokymais ir pan...Ten dar kažkokie kursai lankomi yra, ar tai užsiėmimai...eilė žinoma, bet ar verta? Ką dar galėčiau padaryt, be to kad visur einam ir panašiai? Neurologui esu vaiką rodžius, neturėjo prie ko prikibt, o va šiandieninei gyd užkliuvo, kad va sveikintis nemoka, o skaičiuoja iki 10, netolygi raida....

Cia tikrai yra daug labiau nusimananciu ir specialistu, o bet taciau, kadangi pati ieskau ir ieskojau savo vaiko nekalbejimo priezasciu, i autizma daug gilinaus, galiu tik pasidalinti, jog jei vaikas "apsestas" skaiciu, raidziu, spalvu, figuru ir pan., bet kitose srityse atsilieka, tai signalas autizmui, bet gi dauguma vaiku tokiam amziuje domisi ir skaiciais ir raidemis, o ir zaislai siais laikais i tai orientuoti, tai mes patys ir kisam tas akademines zinias.

Mano vaikas sveikinasi su zmogumi, jei jis patinka, ar tai mandagu ar ne tikrai jos sprendimas, o as galiu aiskint ir aiskint. Vaikas ne robotas, nenori ir nesneka, juk mato pirma karta, jis gi remiasi emocine busena, o ne logiskais argumentais (mandagu, reikia ir pan.) As asmeniskai su kai kuriais zmonemis irgi nesisveikinciau, jei nebutu butinybes.

Per paskutini loges uzsiemima, ji man pasake, kad mano vaikui akies tikas (trukcioja vokas), as uzsiemimo metu buvau kartu. Nei tada, nei per 3 vaiko gyvenimo metus nesu maciusi, kad jai kas trukciotu, galiu galva duoti nukirsti, kad netrukcioja, tai nezinau ka galima apie tai pasakyti - specialistas mato, o mama neigia?

Galvoju, kad tokiose situacijose, tevai beieskodami atsakymu, gali uztaikyti ant prasto specialisto. Juk jie nera neklystantys, gal netgi nera geranoriski ar isigilinantys, kaip ir visu sriciu specialistai buna geri ir nelabai, todel aklai niekuo nebetikiu.

Ir siaip nesuprantu kaip galima per valanda pirma karta matant vaika svetimoje aplinkoje kazka diagnozuoti, jei tas nera absoliuciai akivaizdu Cia sistema turbut tokia - atejo, tai reikia kazka pasakyti, o daugiau laiko gilintis neisskirta