Sveikos damos, bandau jungtis į jūsų draugišką būrelį. Rašau romaną, tikiuosi jūs nieko prieš

Skaitau temą turbūt nuo pat pradžių (bet su didelėm pertraukom, nes buvo šiokių tokių permainų gyvenime ir planuose) ir labai sergu už visas ir su visom. Ypač džiaugiuosi mergaitėm, kurių kelionę sekiau ilgai ir joms pagaliau pasisekė (Kitty ir Afrodite

), ir žinoma džiaugiuosi dėl visu puikių hcg skaičiukų ir liūdžiu su tom, kuriom nepasiseka.
Su brangiuoju kviečiam gandrus 4,5 metų, iš pat pradžių kliuvo jo tragiškas turtas, o pas mane buvo viskas super (10 iš 10, kaip sakė ginė). Turtas kažkiek pagerėjo, bet vis dar turim problemų su judrumu ir morfologija, o man kiekvienas naujas gydytojas vis kažką naujo atranda

neypatingai rimto, bet kiekvieną kartą atrodo, kad naują vinį į mano vilties karstą įvaro. Taigi šiai dienai atrodo II stadijos endo, padidėjęs prolaktinas ir vakar pareiškė, kad turiu policistines (po tiek metų ir kokių 6 gydytojų pirmas... ).
Po 6 IUI ir 2 IVF Lietuvoje, prieš beveik metus buvom nulėkę į Turkiją pirmai konsultacijai. Viskas nesisekė nuo pat pradžių, niekas neatrašinėjo į laiškus (gal trim žmonėm išsiunčiau prieš užpildant tą jų formą), bet pagaliau užregistravo. Nusipirkom bilietus už brangiai ir nulėkėm. Pralaukėm begalybę valandų, vyras ant manęs siuto, kad aš kažko nepadariau, ir pagaliau atėjo koordinatorė Kristina ir mus nuvedė pas dr Hande. Pasirodo man ieškojo rusakalbės koordinatorės, nes as niekaip nesupratau laužytos anglų, kuria kalbėjo registratūroje, t.y. ji pagalvojo, kad čia mano anglų per prasta

Su dr Hande bendravom angliškai, o Kristina kampe pratupėjo. Po HSG gavau antibų, nuo kurių kelias dienas iš lovos negalėjau atsikelti ir pravėmiau. Vyrui turkai nesuper įspūdį paliko po visų šitų reikalų, bet aš buvau pasiryžus tęsti kelionę stebuklo link.
Kaip tik tuo metu kai jau ruošėmės į Turkiją, atsirado galimybė kraustytis gyventi į Aziją ir teko rinktis. Kadangi tokios progos nepasitaiko kasdien, išvažiavom. Kelis mėnesius pragyvenom sau, tyrinėdami naują aplinką ir vildamiesi, kad kadangi didelių problemų lyg ir nėra, galbūt įvykus tokiems stipriems pokyčiams, įvyks stebuklas. Praėjus pusmečiui stebuklas dar neįvyko. Perskaičius viską ką radau angliškai apie IVF čia, ir radusi kliniką, kuri daro IMSI, kreipiausi ten. Grįždama iš konsultacijos vakar apsižliumbiau. Ir manau, kad visgi skrisim į Turkiją, kad ir kaip toli, brangu ir žiauriai nepatogu.
Pasakykit man, gal aš per jautriai sureagavau... Paskutinį kartą mano LH ir FSH tirti prieš metus, abu apie 8 (nors prieš 5 mėn, prieš 2 IVF, jie buvo apie 4-5, t.y. po IVF padvigubėjo). Man paklausus ar jį tirs, jis pasakė, kad GAL po gydymo GnRH. Aš aišku ne specialistė, bet kaip jis man dozes parinks? Pagal nepavykusius buvusius IVF? Ir dar, ar kam nors iš jūsų skyrė GnRH injekcijas endo gydyti prieš IVF? Šitam šiaip nesipriešinčiau, jei kitkas nekliūtų... Ir dar tos naujos policistinės, kurių niekas nematė? Eisiu skaityt apie jas, nes man visiškai nauja, bet ar gali būti policistinės kai KMI < 22 ir gliukozė apie 5? Aš aišku ne kažkokia atletė, visiškai raumenų neturiu, tai gal ne rodiklis tas KMI... Bet kažkaip maniau, kad moterim su policistinėm skiria metforminą, nes su insulino jautrumu susiję? Aišku man čia visai tamsus miškas, nes niekad niekas apie tai neužsiminė... Bet baisiausia pasidarė, kai pasakė, kad IMSI labai kontraversiška ir nauja, ir kad man ICSI užteks (kai aš pas jį tik dėl IMSI ir ėjau!).
Tiek mano istorijos, labai norėčiau, kad pasidalintumėt mintimis, jei tokių turit, ir atsiprašau, jei per daug eterio užėmiau.