QUOTE(Radmile @ 2016 01 19, 12:00)
Vakar su kaimyne kalbėjau, pasiguodė , kad sesuo susirgo krūties vėžiu

įgrūdau jai Campbelo knygą į rankas, sakiau , skaityt, o paskui ir sesei nupirk
Nežinau kaip jūs, bet aš negaliu patylėt tokiu atveju, ir tik palinkėt stiprybės, noriu dalintis tuo ką žinau, tegu kartais ir atsitrenkdama į abejingumo ir skeptiškumo sieną
Man su mano draugiu ratu ziauruma
Si menesi suznojau, jog dvi artimiausios drauges dasivare iki dideliu problemu. vienai ant antinksciu isauges darinys (nusimato operacija), kitai - miomos, kartotnes, plius viena didziule, gimdos kune, perspektyvoje salinti su visa gimda.) zodziu, abiems gresia po operacija.
tokiais atvejais, visad zinau, jog del visokiu augliu, dariniu reik tuoj pat mesti VISUS pieno produktus, bet musu liaudziai tai mission impossible.
nu ir ka.... pasakiau vienai is draugiu, ta kaip kriviu nukirto: "as vienam sakiau: kai mesi rukyti, as mesiu piena gerti." "cia genetika ir tiek, daktarai sake." vat, tiksliai, apie ka Monteverte ir kalba, zmones klauso daktaru.
o as ironiskai visiems sakau: lengviau rukyti mesti, nei pieno produktus, cia rimtas bajeris.
o kitas rimtas bajeris tas, jog tikrai manau, kad kai kurios mano drauges taip liudnai ir baigs gyvenima. pati atsimenu savo pradzia augalines mitybos link. tai tik dabar ketvirtuose metuose zinau ka valgyti

o ir tai kartais nezinau. (pvz, vakar vel nezinojau.) ta ka kalbet apie mano drauges? tai ilgas kelias ziniu link, nuolat turi dometis, ziureti, nes augaline mityba tikrai ne vien zoles, ir ne vien miltai, nuo kuriu gali vaiksciot isbales kaip lavonas.
maniskes drauges kukliau uz mane gyvena, joms atrodo prabanga kai kurie mano maistai, taip kad...
zodziu, ir nieko negaliu padaryti....nebent tyliai pamazu tapt rakstim subinej visoms savo mieloms draugems.
kitai is ju pasakiau: nepyk, kad taip sakau del pieno, jei nerupetu, nekalbeciau, bent jau nesakysi, kad given tau nesake, zodziu, as savo misija atlikau.
buvau jai vasara ir Campbella, Furhmana davus paskaityt - nebuvo joku komentaru, matyt, neskaite. einam kartu i pardas, tai perkasi reguliariai varsek 9proc, surius, (vienas ju su pelesu) ir tt. nieko naujo.
p.s. man dar kartais toks bejegiskumas ir pyktis ant save apima. forume, rodos, net geriau pakalbu, ar su savim mintyse, ar isivaizduodama, ka draugems sakysiu, taciau susitikus, mano pacios kalba atrodo man juokinga, arba drauges tiesiog mane nutraukia. bandziau pazvelgt i save is sono ir suvokiu, kad joms turbut atrodau kaip kazkokia sveikuole, kuriu pati nemegdavau budama 20+, kai maistas rodesi esas vieninteleis malonumas (juk nerukau, negeriu, sexo dar ner, tai kuom cia pasimegavus.

)
juokas juokais, bet jos ta pati ir galvoja: atimk is ju skanu maista, kuriuo nori pasimegauti po sunkios darbo dienos (butent "tam tikru" receptuku, tam tikru pelesiniu suriuku - juk ziniu, kaip pakeisti tuos produktus neturi), atimk miela maista, kuri galima doroti prie mezgino ar su knyga salia Tv - mirtis alyvose tartum.