Vėdinimas 7

Tai be abejo istraukiama dregme is patalpu daro didele itaka parinkimui. Didejant dregmei gereja efektyvumad.

tai ir paaiskina kodel skaiciuoklej mazejant lauko T dideja efektyvumas - nes dideja kondensato kiekis. jei pazetum i systemair skaiciuokles, tai ten ir kondensato kiekis per laiko vieneta suskaiciuojamas. ir pateikiami du nvk, standartinis ir "sausas' (dry).

Šoninis pajungimas užima labai daug vietos. Bent jau pirmos kartos Air Pohoda su šoniniu pajungimu į šonus išsiplečia (vamzdynai ir rekupas) iki 1,50-1,60 m (mačiau gyvai ir labai nepatiko, tokio sau nenoriu). Nematau prasmės montuoti rekūpą į šoną, jei galima į viršų. Ypač mano katilinėje - sutaupysiu erdvės ir vietos.

O kriterijus aš žinau:
1. NK - 92 proc. ir daugiau. Realus, o ne popierinis.
2. Drėgmės atstatymas.
3. Kvapų nemaišymas.
4. Mažos elektros sąnaudos. Žiemą iki 100 kWh per mėnesį, vasarą iki 50 kWh per mėnesį.

Kaip matote pusę dalykų geriau daro rotaciniai, kitą pusę - plokšteliniai. Bet nei vienas rekūpas bent jau man žinomas nedaro visko, ką išvardinau. Sukurkite tokį ir šiandien pat paklosiu už jį kad ir 12 000 Lt. Ir dar šimtais klientų stovės.

Papildyta:

Tai mes apie tuos realius skaičius ir kalbame. Būtent mane jie ir domina. Rotacinių jau maždaug žinau. Realiai žiemą prie -5 ar -10 į namus pūs apie +14 ar +12. Žinau vieną plokštelinį. Jeigu jie ne manipuliuoja skaičiais, tai prie -6 putė +19. Geresnis rezultatas nei rotacinių. Tačiau mes matėme įtartinų dalykų, kurie verčia abejoti Paul aparato patikimumu ar monitoringo patikimumu. Kažkaip labai dažnai tenai skaičiai nesueina. Jie aiškina, kad filtrai užsikiša, termometrai parūkyti išeina ir dar bala žino, kas darosi. Koridos pavyzdys rodo, kad per ŽŠ galima gauti ir dar daugiau apie +20.

Bet man taip pat reikia ir gerų popierinių skaičių, nes namą žadu sertifikuoti pagal STR standartus. Su mielu noru norėčiau gauti A++ efektyvą. Tokio namo Lietuvoje dar nėra nei vieno. Gal ir nepavyks, bet norėčiau. O viena iš sąlygų yra rekūpas. Ten jau reikia labai efektyvaus ir nepriklausomų laboratorijų popierių. Nemanau, kad tiks gamintojų išrašomi marketinginiai lankstinukai.

Raitūzai, papasakokite kaip yra testuojamas būtent jūsų rekuperatorių naudingumas? Be jokių nuorodų, savo žodžiais. Ar turite dar kažkokių kitų laboratorijų sertifikatų be PHI?

Keistai truputį atrodo modeliavimo rezultatas. Plokštelinis šilumokaitis efektyvesnis, tai prie vidaus +22C lauko -20C, tarpe tikėčiausi minuso.
Bet jei kas pamėgintų, aišku būtų
Aš pats jau kai jau išsprendęs oro pašildymą per ŽŠ, tai nebematau tikslo pas save bandytis tokias gudrybes kaip dvigubi šilumokaičiai. Net aplamai dėl rekuperatoriaus poreikio abejoju. Pas save tikiuosi netgi šiltesnio paduodamo oro nei koridos +8C dėl šildomo grunto.

Rotociniai šilumokaičiai testuojami labai rimtai, turime "TUV RLT" ir "Eurovent" sertifikatus. Būtent "Eurovent" sertifikatas ir parodo, kad tai, ką suskaičiuoji su parinkimo programa atitinka realybę (be jokių Jūsų minimų 5% pažeminimo)
Amalva turi modernią laboratoriją, kurioje yra šalčio kambarys. Ten galime ištisus metus simuliuoti žiemos sąlygas ir taip testuoti įrangą, kaip ji elgiasi žiemos metu.
Be to, rekuperatoriai testuojami ir nepriklausomoje Šveicarijos laboratorijoje, kurioje matuojamas ir srautų pasimaišymas leidžiant dujas ir įvairus efektyvumai.
Plačiau manau galės papasakoti, jei kreipsitės tiesiogiai į bendrovės vadybininkus.

Laboratorijos gerai, be jų nebūtų progreso. Bet aš klausiau, kokius realiai sertifikatus turite, kurie įrodo, kad gaminiai pučia tiek ar tiek. Ką reiškia "TUV RLT" ir "Eurovent" sertifikatai? Čia tik atskirom dalims ar kiekvienam modeliui galioja? Ar kiekvienas modelis turi bandymus, sertifikatus kaip pavyzdžiui šis. Kokius būtent Domekt Rego 400 ir Rego 450 turi sertifikatus? Kas juose rašoma? Kodėl nesertifikuojate kitų įrenginių PHI. Ar turite nors vieną įrenginį, kurio NK būtų didesnis nei 90 proc. Koks tai modelis?

Cibuli, kad jus neskaitote ka as jums parasiau, mano paskutiniam poste parasyta ka reiskia "Eurovent" sertifikatas, o jus vet ta pati klausiate, ka sie sertifikatai reiskia...
Visus Amalvos turimus sertifikatus rasite cia:http://www.komfovent.lt/sertifikatai
Daugiau nebeturiu ka komentuoti...

Galite ir kategoriškai atsakinėti, jūsų teisė. Šiaip tai į daugybę mano klausimų neatsakėte, pvz., kodėl giriatės, kad Rego 450 pučia 83 proc., kai PHI nurodo, kad pučia tik 78 proc.

Aš taip pat galvoju, kad tikrai yra puikus būdas pagal vieną matą pamatuoti daugybės rekuperatorių naudingumą. Vienas tokių yra pasyvų namų institutas. Štai čia yra visi rekuperatoriai nuo mažiausiai efektyvių iki pačių efektyviausių. Jūsų plokštelinis yra 10 nuo galo, o rotacinis - 17 vietoje nuo galo (iš viso yra sertifikuoti 128 įrenginiai). Jūsų įrenginių NK siekia 76-78 proc. Pačių efektyviausių NK yra 92-93 proc., o pūsdamas 144 kubus šis rekuperatorius išspaudžia net 94 proc. efektyvumą. Tai reiškia, kad jūsų įrenginiai nuo pačių efektyviausių atsilieka 16-18 proc., t.y. vos ne penktadaliu. Tai tikrai didelis skirtumas. Kaip tai galite paaiškinti?

Jei tikrai turite efektyvesnių įrenginių už tuos, kuriuos sertifikavote, tai būtų pats laikas sertifikuoti juos. Ar turite tokių įrenginių, kurie yra daug efektyvesni už sertifikuotus? Kodėl jų nesertifikuojate?
Papildyta:

Kadangi nieko nesuprantu, tai norėčiau dar paklausti. Jūsų pateiktoje nuorodoje matau tik bendrinius sertifikatus. Vos du įrenginiai turi konkrečius PHI sertifikatus, šioje vietoje viskas aišku: jūs nurodote vieną šių įrenginių NK, PHI nurodo kitą, ašį bent jau kažkaip galiu išsirinkti vidurkį, palyginti. O kaip su kitais įrenginiais, kurių turite daugybę?

Aš norėjau sužinoti, kaip testuojate kiekvieną konkretų įrenginį, kokiomis sąlygomis nustatomi jų NK. Ar kažkokia kita nepriklausoma laboratorija tai patvirtina, pertestuoja?

ir taip bet kurioje sityje, net ir vaistu pramoneje

Šeip tai keista, nes impulsuose yra baseinai ir pirtys ir į tokius objektus net tie, kurie per visus galus tik rotorių giria, stato plokštelinius rekuperatorius.

Taigi, didžiausia tikimybė kad ten plokštelinis rekuperatorius, o kvapai vis tiek maišomi
Papildyta:


Tai buvo pirmas rotorinis rekuperatorius, kuris jei gerai pamenu resto 2012m parodoje buvo reklamuojamas kaip 90% našumo. Tada ant jo ir užsikabinau, nes 90% kaip ir pakankamas procentas net labai skrupulingai žiūrint į energijos išsaugojimą. Ir iš plokštelinių nesitikėjau nieko geriau, supratau, kad gausiu plokštelinio rekuperatoriaus NVK, plius dar drėgmė bus išsaugota. Stabadė tik kaina virš 6000 Lt +PVM. Vėliau Raituzas užvedė ant Domekt serijos Rego 400VE modeliuko, ir kai pasižiūrėjau kreivę, jame taipogi aptikau 90% našumą, tokį pat, kaip ir reklamuoto kompakt serijos su XL rotorium. Nuo to laiko daugiau į kompaktą ir nežiūrėjau, nes Domekt serijos rekuperatorius kainuoja apie 1000 Lt pigiau. Bet kokiu atveju, orientavausi į ~120m3/h oro srautą.

Dabartinis ~80% NVK tiesa pasakius nedžiugina, tikėjausi šiek tiek geresnio, nors plokštelinio vis tiek nepirkčiau, nes elektrinio teno neplanuočiau naudoti, tad būčiau priverstas investuoti į ŽŠ, o čia vien kaloriferis pakankamai brangiai kainuoja, plius reikės cirkuliacinio, bei valdymo automatikos, tad bendra vėdinimo sistemos kaina išaugtų iki man nepriimtinų dydžių.

Dabar vėdinimo sistemos dar nebaigiau įrenginėti, bet kaip ir viską susipirkęs, tad jau žinau, kad su savo vėdinimo sistema sutilpau į 10000 Lt. Tiksliau dar negaliu pasakyti, skaičiuoti reiks. Turint omenį, kad panašiai kainuotų natūralaus vėdinimo sistema, ar net brangiau, jei kalba eitų apie aereco firmos komplektujančias natūralaus vėdinimo sistemai, manau, kad mano vėdinimo sistemos kainos/kokybės santykis yra labai, labai geras.

"Impuls" sporto klubuose montuojami įvarių tipų rekuperatoriai t.y. ir rotaciniai ir plokšteliniai ir specialus baseininiai rekuperatoriai su sausinimo režimu. Rekuperatoriaus tipas priklauso nuo patalpos paskirties.
Jei kažkas juto virtuvės kvapus tikėtina, kad blogai buvo sureguliuoti oro srautai, arba nesuveikė kokia nors automatika, todėl ir persimesdavo iš virtuvės kvapai į kitas patalpas.