Smaugtuka yra gerai tam tikrom situacijom, nereikia taip jau visai jų nurašyti. Tik niekada nereiktų su jais pakirtinėti.
Nepalikinėkit laisvų žaislų namie, motyvaciniai objektai turėtų ateiti už įtikimą šeimininkui, o ne būti laisvais prieinami. O jūsų atveju tai ir išvengsit to žaislų kišimo ir grūdimo. Ir į narvą nebijokit šuns nusiųst, koks čia dar neigiamas suvokimas. Yra vieta, yra šeimininko sąžiningas noras ir tiek. Jei jau taip bijot, kad visai nebemylės narvo - šerkit jame.
ir dar yra toks dalykas, kaip rimtas ir griežtas šeimininko NEGALIMA. Meilės ir seilės - labai gerai, jų reikia, būtinai, pagyrimų, žaidimų ir visa kita. Bet taip pat reikia ir pagarbos šeimininkui ir rimtesnio jo suvokimo, ne tik kaip draugelio, ai-kada-norėsiu-tada-reaguosiu personos iš šuns pusės, bet rimto, nuoseklaus ir adekvataus vedlio. Yra linksmybės, yra darbas ir paklusnumas, ir yra ramybė.
Jei jūs pliauškėsit jam per snukį ar dar kur, aišku, kad šuo užsives, tai yra aktyvinanti elgsena (sąmoningai nerašau korekcija, nes dažnai iki korekcijos tokiais atvejais toli toli), čia kaip plekšnojimas per petį skanduojant "Už Lietuvą!". O jeigu šuo lenda ir strikinėja, ir to nesinori, ne aktyvinti jį reikia, o raminti. Nebent tuo metu dėti paklusnumo komandas ar jų serija, tada taip, aktyvinkit ir paskatinkit maistu ar tuo pačiu kongu jo narve. O kitaip - supykit vieną kartą, taip, kad visa išaugtumėt ir padidėtumėt, taip, kad šuo suprastų, kad jūs pykstat ir jo elgsena jūsų netenkina, taip, kad tuo metu pamirštų svečius ar žaislą ir tematytų tik jus. O kai šuo apsiramins, švelniai ir labai ramiai pagirkit ir liepkit kažkur atsigulti, ar eiti į narvą.
Jeigu nepatinka - paaiškinat ir neleidžiat. Simple.
Labai labai ačiū, šiandien pat surinksiu žaislus. Ir būtinai supyksiu. Šiaip jau seniai pradėjau įtart, kad esu per skysta šeimininkė, bet nu labai labai noriu išmokt padaryr taip, kaip parašėt. Bandysiu.
O šiaip - ignoras ką, neveikia? jei lenda ir jūs absoliučiai nereaguojat - kaip į sieną? Maniškė po 3 min pasiduoda 
