Paryžius, kokį jį pamačiau

Šis, mane nokautavęs vaizdas, yra visai šalia Bazilikos. Apėjus ją iš kairės, reikia sukti ne į kairę (link Monmartro aikštės, kur pats turistų tirštumas), bet į dešinę:




Pasirinkę ramesnes gatveles, mėgaujamės vaizdais:













Papildyta:
Prisėdame pasistiprinti lauko kavinukėje:


ir keliaujame toliau:



Pasitikrinam laiką pagal saulės laikrodį:


pasilabinam su Dalida:


ir palangės gyventojomis:


Nuo kalvos visos gatvelės leidžiasi žemyn:


Turbūt jomis žemyn leisdavosi ir Mulen ružo šokėjos:



Keliaujame toliau Kliši bulvaru. Tokia labai specifinė, sakyčiau "subalansuota" vyrams gatvė. Tipiškas vaidelis:


Iki pat Pigalio aikštės, kuri garsėja savo "merginomis":



Pavargome. Sėdam į metro.
O kur mus nuveš metro, pamatysim kitą dieną.

Oi kaip buvo įdomu net laiką pamiršau..... laukiu nesulaukiu kas bus toliau

Kviečiu į Žoržo Pompidu centrą, kuris išties yra šiuolaikinio (?) meno ekspozicijų centras, kuriame (jei gerai prisimenu) yra ir kino salės bei viešoji biblioteka.
Žymus ne tik eksponuojamais šedevrais (M.Šagalo, H.Matiso, P.Pikaso, S.Dali, V.Kandinskio, A.Sislėjaus ir kitų), bet ir tuo, kad yra pats pačiausiais Paryžiaus inkliuzas. Statinys, kurio visos komunikacijos yra išorėje (bent pagrindinės). Skirtingos paskirties vamzdžiai nudažyti skirtingomis spalvomis. Kadangi statinys ne iš žemųjų, matomas iš daugelio Paryžiaus vietų (bent poroje įkeltų nuotraukų jį turėjot matyti). Aikštė prieš jį verta atskiro dėmesio. Deja, neturiu nuotraukų.
Žoržo Pompidu centro "reversas" atrodo taip:


o štai taip - "aversas":

Tas "lankstinys" išorėje - eskalatorius.

Keli, akį patraukę, šiuolaikinio meno eksponatai.
Pvz., mumifikuota jaunoji


"barbinis" raganosis:


sunkiai apibūdinamas kūrinys iš darbinių pirštinių (gal simbolizuoja viso pasaulio proletariato vienybę????):


menas iš dujokaukių:


Didysis Melagis (aliuzija į "Šreko" personažą):


Keli vaizdai iš Pompidu balkono:



(kaminėliai!!! )

Per mažai Paryžiuje gali būti tik laiko. Net kai nuovargis priverčia atrodyti taip, kaip šis liūtas ant eilinės Paryžiaus arkos, norisi eiti ir gerti tą miestą į save..

Tad einame toliau.
Įkėlę koją į į Pompidu centrą, suaktyvinome Paris Museum Pass. Trumpai apie jį: Paryžiaus Muziejų pasas gali būti 2, 4 ir 6 dienoms. Su juo galima ptekti į daugiau, negu 60 objektų. Dienos skaičiuojamas nuo aktyvavimo dienos, t.y., kai pirmąkart juo pasinaudojama. www puslapyje pateikiama info šiek tiek prasilenkia su realybe. - Turiu omeny tai, kad, anot jų, galima patekti į muziejus be eilės. Prie lankomesnių objektų yra dvi eilės: viena M.paso turėtojams, kita - eiliniams mirtingiesiems. Gali tekti pastovėti ir turint M.pasą. Prie Oranžeri, prisimenu, stovėjom 5 min. Pvz., norint aplankyti Šv.Koplyčią, tenka stovėti bendroje bagažo tikrinimo eilėje, kuri tikrai netrumpa. Vienok, tikrai verta, nes įspūdis - nenusakomas. Įdėtos nuotraukos to, deja, neatspindi. Ten reikia apžiūrinėti viską, net durų į balkoną skląstis - neįtikėtino grožio. - Atsiprašau už "lyrinį" nukrypimą.
Pabrėšiu, kad tai - saugotinas dalykas, nes pats laikas vėl išsitraukti jį iš kišenės, dabar lankysimės Orsė (d‘Orsay) muziejuje.
Tik info. Dar vienas paryžiečių ginčų objektas – neilgai gyvavusi geležinkelio stotis Senos krantinėje galų gale buvo pritaikyta muziejui, kuris turėjo tapti tarpiniu variantu (ekspozicijos prasme) tarp Luvro ir Pompidu centro. Kaip rašoma šaltiniuose, Orsė turi didžiausią pasaulyje impresionizmo ir postimpresionizmo kūrinių kolekciją. Iš graudžios patirties sakau, kad, jei nurodytas muziejaus darbo laikas iki 17 val., salės uždaromos nuo 16.30 val. , kad 17 .00 būtų galima užrakinti patį muziejų. Taip į tai, ką labiausiai norėjau pamatyti, teko žiūrėti prabėgom, viena akimi. Arba reikėjo pradėti nuo kito galo..
Užtat jau turiu suplanuotą eksursiją kitam kartui.

Geriausiai Orsė matosi, plaukiant batobusu. Bet visas netelpa į kadrą:




Pernai ten vyko Van Gogo darbų paroda:


Labai netikėtas muziejaus vidus. - Toks nemuziejiškas, nes jaučiama išlikusi stoties dvasia:


gal tą stoties dvasią įkūnija laikrodis? - Atributas, be kurio normali stotis neįsivaizduojama, ir kurio dizainas vertas atskiros nuotraukos:


"3in1" ekspozicijos, sienos ir lubų fragmentas:


Keli eksponuojami kūriniai, patraukę akį ir pritraukę objektyvą:
bemaž tobulas "šešėlių menas":


marmure įamžintas Miegas:


o medyje - Meilė:


Kadangi Orsė eksponuojami ir baldai, pademonstruosiu vieną iš įdomiausių (man) eksponatų:


Ekspozicija tikrai labai didelė ir daugialypė, įdomi ir įtraukianti. Modernistų kūrinių nedemonstruosiu, nes muziejus uždaromas, ir mums tenka su juo atsisveikinti iki kito karto.


Papildyta:
Perspėju - išmesti muziejų pasą dar anksti, nes iš Konkordo aikštės pusės įžengiame į Tiuilri sodus:


Ir iškart sukame į dešinę, kur ir mus priims įžymiąsias Klodo Mone "Vandens lelijas" "priglaudęs" Oranžeri muziejus:


Iš pirmo žvilgsnio nedidelis pastatas ekspozicijų sales turi ir rūsyje, tad verta nusiteikti nemažai dozei modernizmo šedevrų.
K.Mone "Vandens lelijoms" skirta atskira užapvalinta patalpa su minkštasuoliais vidury, nes tai didelės apimties paveikslai (man į kadrą netilpę), kuriems reikia skirti laiko. Vieno iš paveikslų dalis:


tokia poilsio oazė, kurioje laikas praslinktų nepastebimai.
Vėlgi - nekelsiu eksponuojamų kūrinių, nes jų tikrai daug ir sunku atrinkti verčiausius. Išskyrus vieną - Pjero Ogiusto Renuaro puokštę tobulai parinktuose rėmuose (skaitytojų nuomonė gali ir nesuptapti su mano ):


Manyčiau, nereikėtų per dieną eiti daugiau, negu į vieną muziejų. Nes po to viskas persipina ir gaunasi taip, kad ties konkrečia "kelionės plano" pozicija uždedamas "+", tik kad džiaugsmo iš to mažai. Arba, iš anksto susipažinus su ekspozicijos turiniu, atsirinkti labiausiai vertus dėmesio darbus ir dėmesį skirti tik jiems..
Pastaba. Muziejų paso dar prireiks.

su nekantrumu laukiu tęsinio, be galo gražu ir įdomu!
Harienė o sakykite ta Musem Pass kur galima įsigyti? Mes birželį savaitei laiko skrendame, tai paskaičiavau kad galime sutaupyti, laiko nežinau ar pavyks sutaupyti bet pinigėlių tai tikrai

Ačiū.

Info čia:
http://en.parismuseu...s-of-sale-3.htm
Mes pirkom, berods, turizmo informacijos centre prie Paryžiaus katedros.

Kai karšta, vanduo vienareikšmiškai yra gėris. Tad šiandien pakviesiu pasiplaukiot Sena ir žvilgterėt į jos krantines. Taip jau gavosi, kad pernai praplaukėm tik dalį maršruto, o iš praeito karto nuotraukų irgi ne marios. Tačiau Tiek Šiek vaizdų - žyyymiai geriau, negu nieko.
Abu kartus plaukėme "Batobus", nors yra ir kitų variantų. Pirmąkart todėl, kad jis tiesiog pasitaikė pirmas, antrąkart todėl, kad jis visas "permatomas" (skaidrios lubos). Yra "Musė" ("La Mouche"). Gal ji ir geriau karštą dieną, nes turi suolelius atvirame ir uždarame deniuose. Yra siūlantys plaukimą suderinti su maitinimusi. Ir t.t.
Taigi, batobusas, suteikiantis galimybę dienos (ar kelių - nelygu, kuriam laikui įsigytas bilietas) bėgyje įlipti ir išlipti vienoje iš 8 stotelių ("hop on, hop off"), atrodo taip:


Plaukiant galima ne tik pailsinti kojas, bet ir ramiai pasižvalgyti aplink į jau aplankytas ir dar nepažįstamas vietas:
Konsjeržeri


Aleksandro III tiltas su Eifelio bokštu antrame plane


Paryžiaus botanikos sodo (šis objektas taip pat liko kitam kartui) kraštelis, puošiantis krantinę .

Kuplus gluosnis man labai patiko..

Prie krantinės prisišvartavę ir gyvenamieji laivai, primenantys "Kalnietį"




fotoaparato pagalba galima vogčiomis žvilgterėti ir iš arčiau


Liko nenufotorgafuota improvizuota stovyklavietė po vienu iš platesnių Paryžiaus tiltų (buvo įsikūrę, matyt, kelios šeimos su vaikais, nes stovėjo bent 2 vežimėliai). Liko nenufotografuota gan daug (ypač iš pirmo plaukiojimo), nes buvo karšta ir norėjosi tiesiog dairytis aplink ir "gerti" Paryžių..

Sena kursuoja ne tik pramoginiai laivai, bet ir tokios "pervežimo paslaugas teikiančios" baržos

Papildyta:
Dar viena nuotrauka iš batobuso, kad neužsimirštume besą didmiestyje (automobiliai šen, automobiliai ten...). Netrukus lipsime ant kranto, nes laukia dar neaplankytos įžymybės.


Paskutinis žvilgsnis į krantinę


ir "hop off" iš bato. Abu kartus išlipome Eliziejaus laukų stotelėje šalia Aleksandro III tilto, kad "pašlifuotume" vienos iš brangiausių pasaulio gatvių šaligatvius.
Papildyta:


Žvilgterim į Aleksandro III tiltą iš priekio, mintimis nusiųsdami žinutę Napoleonui: „Iki greito!!”


Pakeliui į Eliziejaus laukus reikia praeiti pro Didžiuosius ir Mažuosius rūmus (jau rašiau, kad jie buvo pastatyti Pasaulinei parodai, ir juose pastoviai vyksta visokios parodos). Didžiųjų rūmų fasadas


ir Mažųjų - prabangiosios durys (šįkart be inkliuzo )




Taip pat turime progą pasisveikinti su skubančiu V.Čerčiliu


ir į tolį žvelgiančiu Š.de Goliu

Pagaliau prieiname Eliziejaus laukus. „O, Eliziejaus laukai!!” – mano vaikystės laikais dainavo Džo Dasenas. – Kupini judėjimo, besitęsiantys nuo Triumfo arkos iki Konkordo (Santarvės) aikštės. Triumfo arka ir Liuksoro obeliskas tarsi šios garsios gatvės riboženkliai. Gatvės, kurioje shopoholikai gali likti be kojų (vien gatvės ilgis – beveik 2 km, ką bekalbėti apie parduotuvių "kilometražą" )…
Pažiūrime į kairę:


po to į dešinę:


Pereiti į kitą pusę nesudėtinga, bet pasiduodu pagundai stabtelėti saloje ir nufotografuoti Eliziejaus laukų „alfa ir omega“ (Triumfo arką ir Liuksoro obeliską):
sąlyginai geresnės kokybės nuotrauka:


ir prastesnė, bet su "razinka" (ar pastebėsit??):

Už Triumfo arkos matosi La Defense Didžioji arka. Pastebėti reikėjo – Komisarą Megre (ant šviesoforo korpuso) stebintį, kad jo mieste būtų tvarka.



Visus tuos beveik 2 km kasmet „atmatuoja“ parado, skirto Nepriklausomybės dienai, dalyviai. Šioje gatvėje baigiasi ir Tour de France lenktynės.

Beveik 2-uose Eliziejaus laukų kilometruose galima rasti nemažai fotografuotinų dalykų, nes tai ne tik parduotuvės, bet ir parkeliai, ne tik kavinukės ir suvenyrų kioskai, bet ir visokie akį patraukiantys lyg ir nereikšmingi objektai.
Stulpo fragmentas


rožiniai kaštonai

Papildyta:
spalvota panda. Matyt, "uždarbiaujanti" modeliu pradedantiems vizažistams


Ir netgi - Bananų respublika


Visų "parduotuvių parduotuvė" - vaikų džiaugsmas - Disney Store, kur galima pasiklausyti peliuko Mikio dainelės ir paspausti ranką Mikei Pūkuotukui, itin mažo protelio meškiukui, apie gyvenimo tiesas dažnai išmanančiam geriau, negu tūli proto bokštai… Jau ko verta Mikės Pūkuotuko frazė: „Protas arba yra, arba jo nėra. Ir viskas.“



jis toks - juodai baltas ir yra.

čia galima įsigyti ne tik žaislų, bet ir įvairių gaminių (indų, mokyklinių reikmenų, tekstilės gaminių ir pan.) su vaikų numylėtais herojais.

Dar galima rasti parkelį su neveikiančiu fontanu ir labai aiškiom taisyklėm šunų šeimininkams (bet kiek supratau, jie (šunų šeimininkai) dažniausiai tokių lentelių nepastebi)…


arba parkelį be fontano


Taip, besidairydami (ir befotografuodami) prieiname Triumfo arką, pastatyta pagerbti kariams, kovojusiems už Prancūziją

"pozityvas". Ir - "negatyvas"


Triumfo arkos viršuje yra apžvalginė aikštelė, tačiau į ją taip ir neužlipom. - Juk reikia pasilikti Šį Bei Tą ir kitiems kartams. Bet kad ji lankoma, matyti iš nuotraukų. Ten - viršuje - ne samanos, o turistai..
Kadangi ėjome "prieš srovę", mums Eliziejaus laukai baigiasi ten, kur išties jie tik prasideda. Sėdame į metro ir vykstame ten, kur dar nebuvome.
Papildyta:
Jei liko kažkas nenupirkta Eliziejaus laukuose, galime "pataisyti padėtį" Rivoli gatvėje. - Pačios pačiausios Luvro prieigos. Nenusakomo ilgumo gatvė akims paganyti ir visokio storio piniginėms patuštinti:


2008-aisiais ir 2014-aisiais:


viena iš didžiųjų Paryžiaus parduotuvių


Netgi nusukus iš Rivoli, galima užtaikyti prekybos centrą, pasislėpusį...po žeme. Les Halles - dar vienas paryžiečių ginčų objektas. Statinys - visas po žeme, jo nesimato. Matyt, ginčytasi vien dėl paties proceso.. Antžeminė Les Halles dalis turėtų atrodyti maždaug taip - 2008 m. nuotrauka


2014 m. ten radome visą statybinį miestelį (iš objekto "vizitinės kortelės" supratau, kad virš dalies teritorijos montuojamas stogas - kad būtų aiškiau - Vingio parko estrados tipo, tik žemesnis ir daugiau dengs)



Papildyta:
Šv.Eustachijaus bažnyčia iš bemaž to paties taško anksčiau atrodė taip


o taip - iš kito taško


Bet žalios zonos virš Les Halles dar likę. Galima netgi sužaisti stalo teniso partiją

ojei kaip patinka tai skaityti ir matyti
Laukiu nesulaukiu kad pati bent dalelę viso to savo akimis pamatysiu

juki ir varliuska


Labai už palaikymą. Ir pačių geriausių įspūdžių Paryžiuje..
Papildyta:
Užsiminus apie Luvrą, belieka nuspręsti, iš kurios pusės į jį įeisime..Sunki užduotis, nes visi įėjimai turi savų pliusų.
Luvras... Fotoaparatu neaprėpiamo dydžio XII a. Pylypo II pastatyti Karališkieji rūmai, kuriuose virė žemiškos aistros ir sprendėsi Europos likimas. Nūnai tai vienas didžiausių ir garsiausių pasaulio muziejų, kurio nuodugniam ekspozicijos tyrinėjimui reiktų ne vienos dienos. Bet tiek laiko mes neturime, tad parodysiu "gero pusdienio" trukmės įspūdžius.
Į Luvro teritoriją įžengiame per arką iš Rue de Louvre - Luvro gatvės pusės:

(nuotraukos dešiniajame kampe), kuri realybėje atrodo taip:



ir pakliūname į uždarą vidinį kiemelį (pagal dydį - visą kiemą)




su (bent 2014 balandį) dar neveikiančiu fontanu ir jo anaiptol ne karališkais
gyventojais


fasado fragmentas su laikrodžiu


Pereiname vidinį kiemą ir per kitą arką


žengiame į kitą - atvirą U raidės - rūmų kiemą, kuriame yra pats žymiausias įėjimas į muziejų - Piramidė

Papildyta:
Dar vienas ginčų objektas (prisipažinsiu, palaikau jos priešininkų pusę). Ir dar vienas inkliuzas istorinėje miesto dalyje.

Kita arkos pusė atrodo puošniau. Su rožinio marmuro kolonomis


ir trumpu "istorijos kursu"




Pamatome ir Piramidę (ir susirandame Museum pass)
"reversas"


"aversas"


lubos iš vidaus


Tik info. Prie nufotografuoto įėjimo gali rikiuotis eilė. Įėję eskalatoriumileidžiamės žemyn, kur taip pat gali būti išsirikiavusios eilės. Susirandame, kur įleidžiama su Museum pass, ir pradedam savo "karališkąjį kelią". Veiksmas vyksta po žeme




Prieš pasukant link ekspozicijos, galima pasiimti muziejaus žemėlapį. Turbūt geriau taip ir padaryti, nes darbuotojai darbo metu turi kitą užsiėmimą. Gyvasis Luvro eksponatas - pagyvenusi Miegančioji gražuolė

Eksponavimui pritaikyti net buvę vidiniai kiemeliai, uždengus juos šviesai laidžiomis konstrukcijomis. Šioje "salėje" eksponuojami Marli kūriniai




Laipioti pirmyn-atgal teks nemažai, tačiau visas nuovargis dingsta, kai tenka lipti tokiais laiptais


prabangus laiptinės sietynas tarsi žada dar daugiau prabangos


Taip ir yra - pastarieji (paradiniai) "veda" į ypatingą - karališkojo interjero - ekspoziciją. Kelios nuotraukos pasigrožėjimui.


Šis sietynas - karališkosios svetainės puošmena


O lubų grožis...

Tos pat svetainės "oazė"


ir "tamsioji" pusė (juokauju, taip gavosi)


Praėjimas į kitą patalpą



Papildyta:
Valgomasis


kurio sietynas taip pat vertas atskiro dėmesio


Eidami toliau žvilgterim pro langą. Piramidės kiemas. Matyt, žvilgterėta daugiau, negu vieną kartą, nes nuotraukos kelios




Žemyn leidžiamės nebe tokiais puošniais, matyt, tarnams skirtais laiptais:


Tačiau minčių ir vaizdinių jie sukelia tiek pat..

Visos Luvro ekspozicijos tikrai neapžiūrėjome. Liko kitam kartui. Galbūt.
Tačiau "labiausiai nusipelniusiais" (mano nuomone) eksponatais pasidalinsiu.

Netikėtoje vietoje rastas vitražas


"Grupė Draugų", primenanti H.K.Anderseno pasaką "Nauji karaliaus drabužiai". - Iš priekio tokia rimta ir protinga trijulė


išties visiškai tuščia ir net be "užpakalinės sienelės"


Juk sakiau, kad mėgstu pasižiūrėti "iš kito taško".. Štai, ir prisižiūrėjau...

Papildyta:
"Tipiškas vaizdelis" - begalvės stelos ir kitos skulptūros


net ir sparnuotoji Nikė


Nemoku daug, ko. Dalies todėl, kad "neduota" ("nestovėjau tose eilėse, kai Dievulis gebėjimus dalino), dalies todėl, kad nesuprantu, kaip.
Intriguojantis eksponatas - egiptietiška mumija.


kaip TAI padaryta, nesuprantu


Netikėtai spalvingas ir ryškus eksponatas iš egiptietiškos kolekcijos. Nedidelis - gal 12-15 cm, bet su tokia traukos jėga... - Tiesiog negalėjau nenufotografuoti.


Vienas iš padidinto lankytojų dėmesio objektų. Milo Venera.


Nei ji man labai graži, nei ką. Ir dar su prastu pedikiūru (vėl pasižiūrėjau "kitur" l )


Atėjome iki bene pavojingiausios (kišenvagių prasme) Luvro vietos. Gal garsioji Mona Liza todėl taip paslaptingai ir šypsosi? - Pati juk apsaugota kelių lygių apsauga.
Nedidelių matmenų paveikslas pritraukia nesibaigiančias spūstis norinčiųjų jį pamatyti. Turiu nuvilti. - Geriau apžiūrėti paveikslą gali tie, kurie turi fotoaparatą su galimybe pritraukti vaizdą


arba "fotoaparatų tandemą"


Tik info. Paveikslas tikrai nedidelis, paslėptas minimum už vieno stiklo sluoksnio, atitvertas mediniu barjeru ir dar juostomis ant stovų. Atstumas sąlyginai nemažas, stiklo danga. Nei šis, nei tas. Užtat saugu.