Įkraunama...
Įkraunama...

Dievas ar Ateizmas- kas racionaliau?

QUOTE(TrysKapeikos @ 2015 06 29, 16:09)
Gincymasis reiskia savo tiesos arsus gynimas. Man tikrai nieko nereikia, tiesiog argumentuotos diskusijos (jauciu, kad jos cia nepavyks pasiekti) skatina mastymo lankstuma. As pati esu susipazinusi su religija bei kruopsciai issianalizavus tiek tekstus, tiek apeibas, tiek prasmes ir t.t., del to jauciuosi gebanti diskutuoti ir apsikeisti protingomis mintimis. Man butu idomu ir su islama ispazistanciu zmogumi ar su budistu pasikalbeti apie gyvenima, apie Dieva, ne del kazkokiu pasigincijimu, o del nuomoniu pasikeitimo, del kulturos supratimo, del kitaip mastancio zmogaus supratimo, zmogaus pazinimo, del elementaraus noro diskutuoti, aptarti ta pacia savoka (pvz Dieva) is ivairiu pusiu, susipazinti su ivairiais argumentais:) del to ir smagu stebeti si foruma, nes retkarciais pasirodo idomiai rasanciu zmoniu:)
Papildyta:
Bet tai nera pati esme, tai yra tuometinio laikmecio suformuota pasaulevoka. Kiek dabartiniai vokietijos pilieciai siejasi su tuo, kas vyko hitlerio valdymo metais? Ar jie dabar turi buti atsakingi bei jausti vidine kalte del to, kas buvo tuo metu, valdant tam zmogui?

Jei zvelgtume i pacius tekstus, juose visada akcentuojama meile artimam ir, na turbut pati zinote - desimt dievo isakymu ir dar daug visko, tad pacios saknys, kurios kruopsciai saugomos, puoselejamos ir dabar, skleidziant butent istaku suformuluotas vertybes ir tradicijas, nera blogos, netinkamos ir t.t. As jus uztikrinu, kad net tas argumentas apie gejus bei konkreti citata is senojo testamento, jog "guleti su vyru" yra nuodeme, yra netikinciu zmoniu prisidengimas religija, kad surastu bent kokius nors argumentus. Rimtoje egzegezeje tie tekstai absoliuciai nieko bendro neturi su, tarkim, gejais, ir analizuojami apskritai net ne is tos puses.

Kas nutiko amziu begyje, kad viskas pakrypo kitaip? Ar tai, jog as su peiliu nuzudau kita, daro pati peili blogu? Ne, tai tiesiog piktavalio zmogaus rankose tapes irankis, kuris panaudojamas netinkamai.

Pagonybe, kaip ikikrikscioniska bendruomene, man taip pat idomi, tik galbut samanizmas zavi labiau - gal del to misticizmo, visgi. Man rodos zmogus tiesiog is prigimties linkes i garbinima, kieno nors. Kazkur skaiciau straipsni, kuris evoliuciskai bande paaiskinti, kodel visgi isliko religija, tai paaiskinimas buvo toks, jog visu pirma tai nuramina ir sumazina itampa, visu antra - religines bendruomenes skatina bendruomeniskuma, grupiu islikima, o grupese gyventi visada lengviau, nei vienam. Ir kad zmogus tiesiog linkes negyvuose objektuose matyti gyvybe, nes tai padeda apsisaugoti. Buna, kartais, eini pro nama ir langai atrodo kaip akys, o durys - kaip burna/ noris (zaismingai, turiu omeny, ne realistiskai), arba jei krumuose kas nors snara nakties metu - mes visad galvojam, kad ten kazkas gyvo, nes to reikia islikimui, savisaugai. Tad lyg yra aiskinimas, kad zmogus tiesiog linkes matyti gyvybe nebutinai ten, kur ji yra, ir galbut tai taip pat prisideda prie religijos islikimo iki siu dienu.

Hitleris buvo psichinių sutrikimų turintis žmogus, kuris sunaikinti žydus sugalvojo dėl jam vienam (ir jam prijaučiantiems) suprantamų priežasčių, nei krikščionybe, nei Islamu jis neprisidenginėjo. Tuo tarpu kryžiaus žygiai, buvo vykdomi dėl dvasinių lyderių nurodymų, kurie tiesiogiai tai traktavo, kaip "Dievo" paliepimus. Jūsų pavyzdys su peiliu geras ir aš taipogi nesakau, kad Dievas blogas, bet religija ir Dievas nėra tapatu, todėl aš tai ir atskiriu, kad pati krikščionybė ir jos skelbiamos tiesos yra tarpusavy prieštaraujančios.

Tai, kad tie 10 Mozės paskelbtų įsakymų yra copy-paste nuo Antikos filosofų ir išminčių tekstų. Apie visas tas tiesas šnekėjo ir Sokratas, ir Platonas, ir Aristotelis ir t.t. Be to esu įsitikinusi, kad skaitėte ST ir puikiai žinote, koks Dievo įvaizdis ten yra piešiamas. Atjautos ir gerumo ten nei kruopelytės, o tai visgi krikščionybės dalis.

Manyčiau, geriausiai funkcionuojantys dalykai remiasi demokratija smile.gif Ten, kur yra stabų, garbinimo, nusižeminimo - teisingumas jau yra abejotinas, nes atsiranda lygesnių tarp lygių, piktnaudžiavimo, nesantaikos. Manau, žmones labiausiai suvienija bendrumo, lygybės jausmas. Juk netgi skirtingų socialinių klasių atstovams yra sudėtingiau bendrauti nei tos pačios grupės žmonėms. Išskirtinis kažkieno garbinimas, man iš esmės,atrodo ydingas dalykas.

P.S. Norėčiau užduoti asmenišką klausimą (jei nenorite, žinoma, neatsakykite). Esate gerai išstudijavusi krikščionybę, tačiau dėl kokių priežasčių savęs nelaikote krikščione? kas jums šioje religijoje nepriimtina? smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Nura: 29 birželio 2015 - 15:29
O man atrodo, gal as ir klystu, kad nesusikalbejimas ivyko todel, kad savaip interpretuojamas tekstas "be Dievo valios..." Vieni traktuoja, kad Dievas per padidinimo stikla stebi kiekviena, ir kad zemeje be Dievo valios nenukris plaukas nuo galvos. Suprask Dievas tiesiogiai kontroliuoja visus procesus. Kai kitam, Dievo VALIA aoscijuojasi su Dekalogu-10 Dievo isakymu. Mano galva, butent antras variantas yra arciau tiesos - Nesilaikai DIEVO VALIOS tave istinka atliktu veiksmu pasekmes. O tos pasekmes turi ir salutinius efektus, kurie itakoja aplinkinius. Todel pries darant zinant kad kertant miska skiedros lekia, turi pagalvoti, kad skiedros gali pataikyti ir nekaltam, vien todel kad jis salimais buvo. Is esmes gi DEKALOGAS-DIEVO VALIA yra saugaus gyvenimo instrukcija.

O ieskoti ZEMEJE teisybes, bergzdzias reikalas. Zeme ir yra Zeme, ne Rojus, teisybe tik Rojuje, o Zemeje teisybe tik siekiamybe, nes jei tiketi, tad Zeme yra tik tarpine stotele link amzinybes, kurioje mes laikome egzaminus, bet ne gyvename mirksiukas.gif

O siaip, gerai pagalvojus koks skirtumas, kaip Dekalogas pavadintas, Dievo isakymu, ar zmonijos per amziu surinkta iismintis... Juk svarbu, kad Dekalogas jei juo zmones vadovautusi, suteiktu jiems, visuomenei sauguma.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 29 birželio 2015 - 15:30
O man neišeina tikėti pomirtiniu gyvenimu ir rojumi, nes nei vienas gyvasis, kol nėra numiręs, nei matė, nei patyrė, kas IŠ TIESŲ nutinka, gyvybei užgesus. Visa tik prasimanymai ir tikimybės, kaip galbūt yra ar nėra.
Atsakyti
QUOTE(Nura @ 2015 06 29, 16:33)
O man neišeina tikėti pomirtiniu gyvenimu ir rojumi,  nes nei vienas gyvasis, kol nėra numiręs, nei matė, nei patyrė, kas IŠ TIESŲ nutinka, gyvybei užgesus. Visa tik prasimanymai ir tikimybės, kaip galbūt yra ar nėra.


O jus netikekite, jus gyvenkite, pilnaja ta zodzio prasme. Gyvenkite savo ir kitu dziaugsmui. Mylekite ir bukite mylima, klyskite ir atgailaukite, dirbkite, savo mintim, darbais t.y. indeliu, praturtinkite artimus ir aplinkinius (nekalbu apie materialu turta, nors ir i ji nespjaunu mirksiukas.gif ), is esmes gi tam gyvenimas ir skirtas. Zmogus yra kurejas. O jei ateityje, po mirties, vis del to gyvenimas prasites, tad siulau priimti tai kaip dovana. O jei ne, tai bent gerai pagyvensite Zemeje 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 29 birželio 2015 - 15:45
QUOTE(Moonte @ 2015 06 29, 16:42)
O jus netikekite, jus gyvenkite, pilnaja ta zodzio prasme. Gyvenkite savo ir kitu dziaugsmui. Mylekite ir bukite mylima, klyskite ir atgailaukite, dirbkite ir savo mintim, darbais t.y. indeliu praturtinkite artimus ir aplinkinius (nekalbu apie materialu turta, nors ir i ji nespjaunu  mirksiukas.gif ), is esmes gi tam gyvenimas ir skirtas. O jei, ateityje, po mirties vis del to gyvenimas prasites, tad siulau priimti tai kaip dovana. O jei ne, tai bent gerai pagyvensite Zemeje  4u.gif

Ačiū, Moonte, už gražius palinkėjimus - jums to paties 4u.gif O mirti visai nesinori, bijau pagalvoti, kad teks gulėti karste, o paskui būti užkastai giliai į žemę, brr unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(Nura @ 2015 06 29, 16:43)
Ačiū, Moonte, už gražius palinkėjimus - jums to paties 4u.gif O mirti visai nesinori, bijau pagalvoti, kad teks gulėti karste, o paskui būti užkastai giliai į žemę, brr unsure.gif


O as mirties nebijau, labiau bijau skausmo, kuris is manes gali atimti zmogiskuma, pavers mane skausmo kanciose besiblaskanciu kunu.
Atsakyti
QUOTE(Moonte @ 2015 06 29, 16:48)
O as mirties nebijau, labiau bijau skausmo, kuris is manes gali atimti zmogiskuma, pavers mane skausmo kanciose besiblaskanciu kunu.

Skausmas irgi labai labai baisu.
Atsakyti
QUOTE(Nura @ 2015 06 29, 15:25)
Hitleris buvo psichinių sutrikimų turintis žmogus, kuris sunaikinti žydus sugalvojo dėl jam vienam (ir jam prijaučiantiems) suprantamų priežasčių, nei krikščionybe, nei Islamu jis neprisidenginėjo. Tuo tarpu kryžiaus žygiai, buvo vykdomi dėl dvasinių lyderių nurodymų, kurie tiesiogiai tai traktavo, kaip "Dievo" paliepimus. Jūsų pavyzdys su peiliu geras ir aš taipogi nesakau, kad Dievas blogas, bet religija ir Dievas nėra tapatu, todėl aš tai ir atskiriu, kad pati krikščionybė ir jos skelbiamos tiesos yra tarpusavy prieštaraujančios.

Tai, kad tie 10 Mozės paskelbtų įsakymų yra copy-paste nuo Antikos filosofų ir išminčių tekstų. Apie visas tas tiesas šnekėjo ir Sokratas, ir Platonas, ir Aristotelis ir t.t. Be to esu įsitikinusi, kad skaitėte ST ir puikiai žinote, koks Dievo įvaizdis ten yra piešiamas. Atjautos ir gerumo ten nei kruopelytės, o tai visgi krikščionybės dalis.

Manyčiau, geriausiai funkcionuojantys dalykai remiasi demokratija smile.gif Ten, kur yra stabų, garbinimo, nusižeminimo - teisingumas jau yra abejotinas, nes atsiranda lygesnių tarp lygių, piktnaudžiavimo, nesantaikos. Manau, žmones labiausiai suvienija bendrumo, lygybės jausmas. Juk netgi skirtingų socialinių klasių atstovams yra sudėtingiau bendrauti nei tos pačios grupės žmonėms. Išskirtinis kažkieno garbinimas, man iš esmės,atrodo ydingas dalykas.

P.S. Norėčiau užduoti asmenišką klausimą (jei nenorite, žinoma, neatsakykite). Esate gerai išstudijavusi krikščionybę, tačiau dėl kokių priežasčių savęs nelaikote krikščione? kas jums šioje religijoje nepriimtina? smile.gif


Kryziau zygiai vyko del Jeruzales. Nezinau net analogijos, kuria butu galima sugalvoti, taciau zydams Jeruzale yra ir viada bus Sventoji zeme, kuri buvo jiems pazadeta. Tai yra savasties dalis, identiteto dalis. Nera zemes - nera ir zydu. Tad tas, kas uzgrobe (pasisavino) ju sventaja zeme, su tuo ir kovojo, nepriklausomai nuo to, kokia zmoniu tautybe ar religija. Kaip musu tevams buvo svarbi lietuvos nepriklausomybe, taip jie visomis isgalemis kovojo uz savo saknis (atsiprasau uz palyginima, geresnio nesugalvojau). Tai nebuvo kazkoks vertimas tapti krikscionimis, svetimtikiu skerdynes ar pan - jie tiesiog kovojo del to, kas nuo seno buvo ju, del savo identiteto.

Kodel Dievas Senajame testamente vaizduojamas, is paziuros, visa griaunantis, grieztas, retkarciais rasoma "pavydus Dievas", ir koks jo ivaizdis Naujajame testamente, koks siu testamentu rysys, koks Kristau vaidmuio - viskas is esmes susije ir paaiskinama. ST (senajame test.) teigiama "akis uz aki" (kerstauk), o NT (naujajame test.) atsuk kita skrusta (atleisk), nors istorija ta pati - Dievas tas pats. Tiesiog niekad nereik pamesti konteksto, analizuojant senaji test apskritai be zydu istorines padeties negalima ne zingsnio, nes visa biblija apskritai yra vien prasmes, t.y. tieioginiai zodziai nieko nereiskia, nes buna kazkokia apibendrinanti prasme, "moralas", pamokymas ir pan.

Dekalogas.. Dekalogo isakymai yra itin universalus. Nezudyk, nemeluok, nepamylek savo dukters.. Tai nera kazkas specifisko, priesingai, tai labai paprasti ir bendrieji nurodymai. Tarkim Afrikoje istatymu draudziama zmogzudyste, bet ta pati zmogzudyste istatymu draudziama ir pas mus (skiriama bausme), bet tai nereiskia, jog Afrikiecia nusiziurejo nuo musu ar mes nuo afrikieciu - tai tiesiog "common sense", elementaru, nieko paprasciau uz nemeluok ir nezudyk nebeimanoma surasti. Man asmeniskai tai, jog vienoje visuomeneje apie tai kalbeta ar israsyta ant lenteliu, ir kad kitoje visuomeneje apie tai kalbeta, tikrai neirodo, kad kazkas kazka nusikopijavo.

Nesutikciau del to, jog kur yra garbinimo, ten atsiranda lygesniu uz lygius. Pvz toj pacioj katalikybej religija neatsiejama nuo bendruomeniskumo, niekaip. Ar gali katalikas savo noru neiti i baznycia ir laikyt save kataliku? Niekaip, nes katalikui vienas is pagrindiniu dalyku yra tradicija ir bendruomeniskumas, "garbinimas" drauge su kitais. Tai siuo atveju salia esantis tampa artimu, taip, kaip moke Kristus. Pacioje bendruomeneje nebus lygesniu uz lygius ta prasme, kad vienam galima daugiau, nei kitam. Visi yra lygus, tik vienu atsakomybes laipsnis didesnis, taciau galioja ta pati morale, tos pacios tikejimo tiesos, tos pacios "bausmes".
Atsakyti
QUOTE(TrysKapeikos @ 2015 06 29, 19:07)
Nesutikciau del to, jog kur yra garbinimo, ten atsiranda lygesniu uz lygius. Pvz toj pacioj katalikybej religija neatsiejama nuo bendruomeniskumo, niekaip. Ar gali katalikas savo noru neiti i baznycia ir laikyt save kataliku? Niekaip, nes katalikui vienas is pagrindiniu dalyku yra tradicija ir bendruomeniskumas, "garbinimas" drauge su kitais. Tai siuo atveju salia esantis tampa artimu, taip, kaip moke Kristus. Pacioje bendruomeneje nebus lygesniu uz lygius ta prasme, kad vienam galima daugiau, nei kitam. Visi yra lygus, tik vienu atsakomybes laipsnis didesnis, taciau galioja ta pati morale, tos pacios tikejimo tiesos, tos pacios "bausmes".


Pazistu aibe nepraktikuojanciu kataliku, kurie per apkalusas save priskiria kataliku tikejimui, nes buvo suteiktas krisktas.

==========

Ir dar apie Dekaloga, priminis jo variantas ganetinai skiriasi nuo originalo. Ir mano galva dabartinis tikrai nera geresnis uz pirmini.

==========

O kaip su kryziaus zygiais XIIa pabaigoje i pabalti? mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 29 birželio 2015 - 18:50
QUOTE(Moonte @ 2015 06 29, 18:34)
Pazistu aibe nepraktikuojanciu kataliku, kurie per apkalusas save priskiria kataliku tikejimui, nes buvo suteiktas krisktas.

==========

Ir dar apie Dekaloga, priminis jo variantas ganetinai skiriasi nuo originalo. Ir mano galva dabartinis tikrai nera geresnis uz pirmini.

==========

O kaip su kryziaus zygiais XIIa pabaigoje i pabalti?  mirksiukas.gif


Is tikro musu visuomenej yra gana keista savoka, tas nepraktikuojantis katalikas. Cia turbut taip del to, kad musu tradicijos labai glaudziai susijusios su religingumu. As net matau zmones, save laikanciais netikinciaisiais, kurie vistiek svencia kaledas ir sako, jog tai nieko nereiskia, nes tai tradicija, arba kurie nori buti palaidoti su sarvojimu ir kunigu. Gal tiesiog per mazai laiko dar praejo, nes dabar tarp senuju zmoniu, kurie labai giliai tiki, ir treciosios kartos (ju anuku) yra labai didelis poziuriu i dvasinguma skirtumas, tad daznai mones jauciasi tiesiog uzauge seimoje, kurioje buvo tikima, o patys per daug nesigilo i religines tiesas, tad visos apeigos yra tiesiog is ipratimo, ir tada sunku save identifikuoti kaip netikinti arba kaip tikinti.

Kodel sakote, kad Dekalogas ganetinai skiriasi? Na taip, esminis skirtumas yra del to, kodel "svesk saba" pavirto i svesk sekmadieni (net ne ta savaites diena), kodel "neprisiek Dievo vardu" (originalo kalba lyg taip, nebepamenu tiksliai) pavirto i netark dievo vardo be reikalo, bet visa kita.. Cia jau baznycia pasikoregavo ta saba, tik nereikia apie tai garsiai sakyti:))

O Vokieciu ordinas.. nezinau. Reik labai nuosekliai viska zvelgti, turint omeny pati laikotarpi ir kas apskritai dejos, ir priimti kaip valdzios troskima? Zemiu troskima? Mastymo trukdzius? Tiesiog klaida? Man rodos tai tiesiog buvo ankstesniu konfliktu isdava, kai buvo tiesiog pratesti ekonominiai konfliktai. T.y. ne specialiai nauji uzmegsti, bet tasa senuju, i kuriuos isitrauke ir kryziuociai. Bet nelabai ka galiu komentuoti, nes nepamenu ir nenoriu prirasyt bet ko:)
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo TrysKapeikos: 29 birželio 2015 - 20:59
QUOTE(Nura @ 2015 06 29, 16:43)
Ačiū, Moonte, už gražius palinkėjimus - jums to paties 4u.gif O mirti visai nesinori, bijau pagalvoti, kad teks gulėti karste, o paskui būti užkastai giliai į žemę, brr unsure.gif

Jei būsite negyva - ko bijoti? Juk Jūsų nebebus. Ar nežinomybė?
Atsakyti
QUOTE(Night13 @ 2015 06 29, 22:11)
Jei būsite negyva - ko bijoti? Juk Jūsų nebebus. Ar nežinomybė?

Bijau, kad net būdama mirusi kažkaip suvoksiu, jog esu mirusi ir nebebūsiu su mylimais žmonėmis.
Atsakyti