Dievas ar Ateizmas- kas racionaliau?

Aciu nors uz kazka grazaus
Malonu, kad kazkas tokio yra
Gal kitamet kai busiu Lietuvoje, uzsuksiu Ir nereikia tam tiketi kazkuria religija? Tiks paprasciausiai tikintis Dievu zmogus? Net nesiruosiu del to tapti religinga

Cia tokiu istaigu daug, remia daugiavaikes seimas, vienisas mamas, emigrantams padeda , bet pagrinde atvykusiems is Afrikos, jiems ir valstybe nemazai padeda. Yra geru zmoniu visur

Mano drauge kiekviena vasara praleidzia vasara savanoriaudama ( skrenda i LT savanoriauti)

Jūs iš tos operos, kad visi vagys ir niekšai: medikai, policininkai, mokytojai, kunigai. Visi blogi, visi tik žiūri kaip apgauti, kaip prisigerti darbo vietoje ir išnaudoti nepilnamečius. Aš kitokią situaciją matau, visose bendruomenėse pasitaiko niekšų, įlindusių ten, kur jiems ne vieta. Bet iš atsitiktinio radinio nereikia daryti visa apibendrinančių išvadų.
Gerų kunigų kaip ir bet kokių kitų specialistų, pašauktųjų, talentų yra nedidelis procentas. Kaip ir visų kitų. Savo darbovietėje apsižiūrėkite, draugų darbovietėse- talentų nebūna didžiausias procentas, liūto dalį visur sudaro vidutinybės. Bet ir nereikia norėti, kad kunigas atstotų Dievą. Jis yra tik Dievo tarnas. Ir jei nesame kažkokioje išskirtinėje situacijoje, per akis pakanka eilinio kunigo.
Bažnyčia, tikėjimas padėjo žmonėms nepalūžti ir išsaugoti viltį, kad jei gyvenimas ne toks kokio norisi, vis tiek gali būti prasmingas. Tikėjimas padėjo Lietuvai ištverti okupaciją, deja, per ją buvo nukraujuota kunigais, supratimu, kas yra atsidavimas visa siela kitų išganymui, teks mums visiems po truputį stumtis pirmyn auginantis jaunąją kartą.



Tikėjimas tai nėra tapatu sveikas protas. Tuo labiau, kad sveikas protas- sąvoka labai paini ir nuolatos kintanti. Seniau sveikas protas sakė, kad saulė sukasi apie žemę. Kai tiki, pamažu supranti, kad žmogaus proto galimybės yra be galo ribotos, kad aukštesnioji galia yra ne žmogaus proto galioms suprasti.


Ar kalbate iš nuogirdų ar iš realios patirties? Kiek pažįstate išvarytų jaunų žmonių iš bažnyčios? Aš esu girdėjusi skundų , kai prieš santuoką būsimieji jaunavedžiai piktinosi pamokėlėmis, kunigo skatinimu priimti šį sakramentą pasiruošus. Bet tai todėl, kad santuoka bažnyčioje kai kam paprastas mados reikalas, kad iškilmės gražesnės. Jei nėra vidinio postūmio rūpintis ne vien fiziniu kūnu, o ir dvasios reikalais, visi kunigų reikalavimai tampa nepriimtini.
O dėl bažnyčių juk puikiai žinote, kas su jomis buvo daroma okupacijos metais. Tik dabar po truputį atstatomos. Čia ne parduotuvė, šventovė yra kitokio lygio pastatas, neapkalsi plastikinėm lentelėm, ypač, kaip prastovėjusi keletą šimtmečių. O aukos yra perskirstomos, gausiai jų surenkančios bažnyčios dalį atiduoda menkoms parapijoms, reikia ir senus kunigus išlaikyti ir seminaristus išmokyti.
Tas aiškinimas kad Dievas ir materializmas nesuderinama yra keistokas. Kaip ir aiškinimas, kad jei esi gydytojas, vadinasi visą parą privalai būti pasiekiamas, o atlyginimo gali gauti ir labai mažai, dirbti vien altruizmo vedamas. yra altruistų, bet eiliniai žmonės turi suvokti, kad negalima visą gautą pelną sunaudoti tik egoistiškai savo reikmėws, reikia dalį skirti paramai vargstantiems, dalį aukoms išlaikant savo bažnyčią. Dejuoja ne tie, kurie turi mažai, jie ir aukoja visada, o dejuoja tie, kuriems amžinai neužtenka, kurie įpratę nuolatos skaičiuoti kitų pinigus, o ne savas nuodėmes.


ar jūs susitikusi su žmogumi galite nuspręsti kiek jis įtakotas tikėjimo. Manau nelabai, ne visada tai aiškiai išreiškiama verbališkai ir neverbališkai. Tikintis nėra tapatu šventasis. Tai tokie patys žmonės, iš tos pačios visuomenės, jie nebūtinai jums turi atrodyti geresni ar blogesni. Tikėjimas duoda tiek, kiek žmogus nori tai priimti. Ir patikėkite manimi , nemėgstu duoti blogų patarimų, pabandykite pavaikščioti į mišias, išklausykite pamokslų, paklausykite Dievo žodžio be priešiško nusiteikimo. Tiesiog pabandykite pajausti, kad ne vien kūnas yra jumyse, kad yra dar ir dvasia, užkišta kamputyje, gal pritilusi, bet ji yra ir laukia, kol jūs ją atsiminsite ir duosite peno.

Ar teigiate, kad žmogus nejaučia savo sielos, jei neina į bažnyčią? Ar religinis pastatas - vienintelė vieta susilieti su Dievu, jį atrasti? Man asmeniškai kai kurios gamtos vietos yra sakralesnės ir arčiau aukštesnės jėgos nei kai kurios bažnyčios. Jos labiau jaudina kaip architektūriniai pastatai, nors atvirai tariant, dažniau ten būna nejauku dėl jose tvyrumo niūrumo

Gal ne visai tinkamą palyginimą duosiu. Žmogus yra ribotas, jis vienoje srityje gali pasiekti šiokių tokių rezultatų, bet visame kame negali būti pats pačiausias. Jei nesi medikas, eini pas gydytoją, net jei esi medikas, koks okulistas, o reikia chirurgo, keliauji pas chirurgą. Kunigai irgi yra ruošiami ir ne taip trumpai trunka jų studijos, o patirties jie bando įgyti visą savo gyvenimą, nuolatos diskutuodami ir tardamiesi su kitais kunigais. Kunigas yra tarpininkas, jis PADEDA žmogui pajausti sielos poreikius. Padeda tikinčiajam rasti poreikį pabendrauti su Dievu Dievo namuose. Nėra blogai įsiklausyti į savo sielą būnant vienumoje ar gamtoje. Bet kaip per skaipą virtualiai bendrauti yra viena, o gyvai susitikti visai kas kita, taip ir čia. Kam kaktomuša viską išrasti per savo klaidas, kai gali gauti vedlį ir keliauti per gyvenimą ne apgraibom.

O aš manau, kad tai labai individualu ir netaktiška visų ant vieno kurpaliaus mauti. Jei vienas atranda ramybę ir ryšį būtent bažnyčioje - valio, bet kitas gal Dievą geriausiai pajaus kurdamas ar kažkaip kitaip praktikuodamas/ireiškdamas savo jausmus bei tikėjimą. Kaip ir minėjau, religija, bažnyčia tik vienas būdas iš daugybių daugybės priartėti prie Dievo, tačiau toli gražu ne vienintelis, nes tikėjimas yra intymus, asmeninis ryšys ir kiekvienas iš mūsų patys geriausiai jaučiame, kaip gyvendami esame arčiau Dievo.

Savo nuomonę pagrindžiau keletu argumentų, kodėl geriau bendrauti su Dievu Dievo namuose, o ne tik gulint pievoje ar tapant vienatvėje. Neturiu tiek išminties, kad geriau pagrįsčiau mintis, bet takto stokos taipogi neįžvelgiu. Aš neverčiu jūsų eiti ten, kur jums nesinori. Jūsų valia su savu gyvenimu pasielgti taip, kaip jums geriausiai atrodo. Bažnyčioje atrandama gerokai daugiau nei vien ramybė.
Bet tai anaiptol nereiškia, kad kiekvienas tikrai žino tai, kas jam geriausia. Taip kaip išmintingi tėvai gyvenimo kelyje nukreipia vaiką , kliaudamiesi sava patirtimi, taip ir Dievas tarpininkaudamas per kunigus padeda žmogui teisingai pasirinkti. Vaikas gali manyti, kad yra protingiausias, vertindamas pasaulį per savo pažinimo prizmę, bet tėvai mato žymiai plačiau.

Oho, kokia tolerancija ir taktas. Įvyniojote į gražų popierėlį ir vis tiek išvartėte taip, kad neinantis į bažnyčią yra "per mažai suprantantis". Kito požiūrio priimti taip ir nesugebate.

pagrįskite kitą požiūrį ne vien emocijomis, gal ir suprasiu. Nes kol kas manau, kad kai nežinai, tai svarbiausia tai, jog net nežinai, kad nežinai. Tada ir manai, jog pats esi išmintingiausias ir vedlio nereikia, nes net nežinai, ko jo klausti.

Pritariu , as aplankiau tiek daug baznyciu LT, beveik visos saltos, niurios net sauleta diena. Tik vienoje , Anyksciu Sv.Mato baznycioje buvo sauleta ir jauku O ir dangus buvo tikrai ipatingas ta diena Gamta tikresni Dievo namai


Baznyciose nevyktu tiek blogio, jei ten butu nors kiek tikru tarnu Kunigams irgi reikalingi gydytojai. Anksciau rasiau apie gera kuniga, kuris vede, ji baznycia persekiojo ir saipesi daug smarkiau, negu is kunigu -pedofilu Nesakau, kad visi tokie, tik pavardemis mineti negaliu Apie tai labai daug zinau, nes gimineje buvo norinciu tapti kunigu, bet persigalvojo, vienuolis giminaitis yra labai daug gero nuveikes, jie tikrai tai daro be jokios naudos , o va musu buta nupirko kunigas sesei is baznycios pinigeliu Pavardziu vel gi nerasysiu, bet rasau is patirties, o ne is nuogirdu, labai daug galeciau ta tema rasyti Man tikrai tokiu vedliu nereikia


Kunigai turbut turi daugiausiai patirties kaip auginti vaikus

Jei mes apie katalikus, tai katalikui bendruomene yra vienas is top triju dalyku:) t.y. tu tiki ir perduodi dievo zodi kitam tikinciam. neimanoma katalikybe be bendruomeniskumo.

jei zmogus prijaucia katalikybei, bet neina i baznycia ar kitaip nepriima bent vienos is kataliku tiesu, tai jis tiesiog krikscionis, bet ne katalikas:)
Papildyta:


Tokie argumentai yra delfio lygio, del to kad niekas ju niekada negales patikrinti gal tam kunigui mama numirus paliko turto, o tas pardave ir nupiko sesei buta, savaja dali pardaves ar t.t. Kad baznycia persekioja ir saiposi kazka.. na jei bent metus parasytumet (desimtmeciu), tai butu aiskiau:) bet beveik galiu garantuoti, kad niekas nieko nepersekioja, masinos neraizo, namu langu nedauzo ir pan:))

Trys kapeikos, tokia isvada pirma karta regiu, jei ne katalikas, tai krikscionis, o kodel ne dar kazkas kitas Idomi isvada

As kazkaip labai stengiausi rasti kazka ipatingo tikejimuose ar baznyciose, kad galeciau tai priimti, kaip kazka Dievisko , dvasisko, nepaprasto, deja..........Dieva labiau jauciu savo namuose, savo sode, parke, miske, kalnuose, prie juros ar vandenyno, ar prie ezero....Tiek daug gero ir grazaus pamatau, ko jokiose pamaldose neteko isgirsti Jei buciau visai tuo nesidomejusi ir neieskojusi, negaleciau palyginti, dabar galiu Domejausi tikrai nemazai Jei kas tada butu stebejes mano kompiuterio istorija, galvotu, kad religijos fanate O va kaip is tikruju yra
Papildyta:

mama ju iki siol gyva

Kur dar galima gauti tai, ką gauname Mišių metu? Aš ne apie grožį (jį matyti ir juom džiaugtis ir praktikuojančiam katalikui neuždrausta, tai nėra kažkokia kažkieno alternatyva :]), ne ape emocines pajautas, bet apie to kas vyksta Bažnyčioje turinį - kas yra Eucharistijos atitikmuo namuose, sode, kalnuose? Tokios pat reikšmės?