QUOTE(_una_ @ 2015 07 07, 18:14)
Moont, nu bet kaip diskutuoti, jei
loja5 rašo: " Kristus moko - svarbu ne rezultatas o pastangos. Tik pastangos turi vertę nes rezultatas labai dažnai yra ne mūsų rankose.", o jūs va kaip išvartot
?
Mano galva auka turi buti duodama is sirdies, o ne istresta.
Sutinku galimai per daug prirasiau bet iki galo mities neisdesciau ka norejau. Tad trumpai, jei kam prie dusio Sizifo darbas, jei ka kalba eina apie zmogu kursai rideno akmenuka i kalna, tokia bausme jam skyre dievai. Jei kam tai prasminga OK. As linkusi daryti apciuopiamus darbus, nesancius nauda ne tik man, o ir aplinkiniams. Bej jei norite skaiciuoti smilteles pajuryje, pirmyn.
QUOTE(mementoo @ 2015 07 07, 21:37)
Ar kalbate iš nuogirdų ar iš realios patirties? Kiek pažįstate išvarytų jaunų žmonių iš bažnyčios? Aš esu girdėjusi skundų , kai prieš santuoką būsimieji jaunavedžiai piktinosi pamokėlėmis, kunigo skatinimu priimti šį sakramentą pasiruošus. Bet tai todėl, kad santuoka bažnyčioje kai kam paprastas mados reikalas, kad iškilmės gražesnės. Jei nėra vidinio postūmio rūpintis ne vien fiziniu kūnu, o ir dvasios reikalais, visi kunigų reikalavimai tampa nepriimtini.
O dėl bažnyčių juk puikiai žinote, kas su jomis buvo daroma okupacijos metais. Tik dabar po truputį atstatomos. Čia ne parduotuvė, šventovė yra kitokio lygio pastatas, neapkalsi plastikinėm lentelėm, ypač, kaip prastovėjusi keletą šimtmečių. O aukos yra perskirstomos, gausiai jų surenkančios bažnyčios dalį atiduoda menkoms parapijoms, reikia ir senus kunigus išlaikyti ir seminaristus išmokyti.
Tas aiškinimas kad Dievas ir materializmas nesuderinama yra keistokas. Kaip ir aiškinimas, kad jei esi gydytojas, vadinasi visą parą privalai būti pasiekiamas, o atlyginimo gali gauti ir labai mažai, dirbti vien altruizmo vedamas. yra altruistų, bet eiliniai žmonės turi suvokti, kad negalima visą gautą pelną sunaudoti tik egoistiškai savo reikmėws, reikia dalį skirti paramai vargstantiems, dalį aukoms išlaikant savo bažnyčią. Dejuoja ne tie, kurie turi mažai, jie ir aukoja visada, o dejuoja tie, kuriems amžinai neužtenka, kurie įpratę nuolatos skaičiuoti kitų pinigus, o ne savas nuodėmes.
ar jūs susitikusi su žmogumi galite nuspręsti kiek jis įtakotas tikėjimo. Manau nelabai, ne visada tai aiškiai išreiškiama verbališkai ir neverbališkai. Tikintis nėra tapatu šventasis. Tai tokie patys žmonės, iš tos pačios visuomenės, jie nebūtinai jums turi atrodyti geresni ar blogesni. Tikėjimas duoda tiek, kiek žmogus nori tai priimti. Ir patikėkite manimi
, nemėgstu duoti blogų patarimų, pabandykite pavaikščioti į mišias, išklausykite pamokslų, paklausykite Dievo žodžio be priešiško nusiteikimo. Tiesiog pabandykite pajausti, kad ne vien kūnas yra jumyse, kad yra dar ir dvasia, užkišta kamputyje, gal pritilusi, bet ji yra ir laukia, kol jūs ją atsiminsite ir duosite peno.
Dalyvavau tokiose vestuvese, ne be mano idnelio t.y. liezuvio krikstyti katalikai virto liuteronais. Nuvaziavom i liuteronu banzycia, puikiausiai susitare, lanke kursus ir viskas kas su tuo susije. Dabar si pora turi du mazus vaikiukus kurie pakrykstyti liuteronu tikejime
O reikejo tiek nedaug, tik paprasto zmogiskumo, supratimo, isminties...
Gal nereikia dabar manipuliaciju, dangstytis okupacijos padariniais. Pagaliau jus labai nedekingoje situacijoje, nes mano profesija suteikia daugiau informacijos sia tema
Per 25 laisves metus Lietuvos vyriausybe skire nemazas lesas restauracijai, o lesos kieno, musu mokesciu moketoju. Tai elementaru, nes didzioji dalis baznytinio turto yra aplinkosaugos registre. Ir tai labai puiku, nes tai yra tautos turtas. Bet mane glumina kai kai kurie asmenys apie tai pamirsta pamineti, vaizduojasi labai nuskurusiais vargseliais. Nors Lietuvos oficialios religijos yra tikslingai remiamios valstybes vienkartinem ismokom, kunigam mokamos rentos - altaristas islaiko valstybe, kai banzycia net vykdydama komercine veikla (laidojimo saliu nuoma, seneliu globos namai ir t.t.) nemoka mokesciu. Taigi, nereikia lupikavimo dangstyti nepritekliumi. Nemanau kad moralu banzycios namuose tureti kaininka, nes kiekvieno aukotojo galimybes yra skirtingos, pagaliau "taksa" subanalina pati tikejima, nes ne viskas sioje zemeje perkama ir parduodama, jau tikrai ne Dievas, jo palaiminimas. Galimai tai mano vertinimo problema, nes man neprimtina barteriniai mainai banzycioje, viskas kas siejama su Dievu, mano galva pinigine israiska tai menkina ir banalina, nes barteriniai mainai negali buti Dievo namuose ypac kai kalba eina apie zmogu, kuris atejo i Dievo namus ieskodamas Dievo. Niekas negali is musu paskyti kokiais kelias zmogus eina link Dievo. Galimai jis ateis tik del graziu vestuviu, itakotas snobizmo, bet pajautes Dievo didybe pasiliks amziams Dievo namuose... Todel ne veltui sakoma Dievo keliai nezinomi...
O kai as sutinku zmogu man isvis neidomu tikintis jis ar ne, tikejimas, santikis su Dievu tai asmenine, intymi zmogaus teise, tad nebutinai privalomai afisuojama, O ir afisavimas nevsidada numano, jog tas garsiausiai tai demonstruojantis istiesu yra tikintis Dievu.
Bet va jei asmuo pradeda deklaruoti Dievo Tiesas, ypac vertinti kitu asmenu santiki su Dievu, va tuomet as atkreipiu demesi, ypac kai deklaracijos neatitinka tikroves.
O is kur jus nusprendete, kad as nesilankiau Dievo namuose? Galimai as net neapsiribojusi vienos konfesijos Dievo namais, net galiu palyginti
Ir paskutinis siai dienai mano pasvarstymas. Manau, kad didziausia itaka zmogaus gyvenime turi mokytojas - kuris ugdo zmogu, seja jame zingeidumo gruda. Medikas - kuris gydo zmogaus kuna ir kunigas - kuris puoseleja zmogaus siela. Visu tu profesiju zmoniu klaidos, itakoja zmogu visa jo gyvenima. Va del to mokytojas, gydytojas, kunigas yra 24 val per para, tad tai ne profesija, o pasaukimas. O jei atejai i sia profesija kaip amatininkas tai bent jau stenkis nedaryti klaidas, neluosink zmonems gyvenimo.
