QUOTE(deraramos @ 2015 03 20, 13:34)
neturiu ką parašyti, o taip norisi.. Lyg ir normaliai jaučiuosi. Negalvoju apie tai, kad nerandu darbo. Kažkaip gyvenu ir dienos prabėga. Čia pirmadienis, čia penktadienis. Padarau ką reikia ir tiek. Neturiu planų, norų kažkokių. Plaukiu pasroviui.
Nu blyn. Turi praeiti tas periodas. Kiek galima. Nesąmonė gyventi dėl darbo, tuolab, jei finansai nespaudžia, bet labai suprantu tave.
Man darbo savaitės irgi greit pralekia, nors ten būdama jau nuo kokios 14tos val. skaičiuoju, kad dar 5 val ir galėsiu nešdintis.
Dirbu rimtai, nepažiopsosi ten prie jų. Ne visad pavyksta susiimt, bet stengiuos. Šiandien įpyliau riebią klaidą samatų skaičiavimuose. Niekaip negalėjau jos rast. Po to su direktoriene radom, bet klientui jau buvo pranešta, tas pakraupo, nes ta samata gerokai padidėjo, nei buvo pirminė. Tai ačiūdie, ji sako tik nesakyk dirikui, kad įpylei ten, man irgi taip būna. Po to vis tiek išryškėjo. Ana nuėjo su juo pakalbėti, kad čia taip atsitiko. Bet niekas neputojo kažkaip. Matyt, nes užsakymas vis tik bus ir aš jį padariau į didesnę pusę, ne mažesnę.
Bet žodžiu. Matau, kad kiosko savininkas sunkoko charakterio ir priekaištus žerti moka taip, kad ateis laikas, kai ir dėl to imsiu morališkai žlugti. Jau dabar po truputį tas vyksta.
Šiaip mėgstu žmones "su charakteriu", bet ne tada, kai esu kažkuo jiems pavaldi ar priklausoma.
QUOTE(Septynstygė @ 2015 03 20, 16:02)
registravaus prieš 5 dienas lyg, tai ir buvo artimiausias laikas, po mėnesio. Ir tai papildomas talonas, nenorėjo rašyti pradžioj.
Kokioj čia poliklinikoj taip.

Aš nebepirmoj lankaus, nes gyvenamą vietą keičiau, bet jau kai būna 2sav., o taip būna retai, tai nervinuos.