Depresija

#193
QUOTE(Night13 @ 2015 03 29, 00:11)
Nesupyk, permečiau akim tavo senesnes žinutes.  blush2.gif Kaip suprantu, vis tik, buvo atsitikę. O draugų ar turi? Kaip su šeima sutari? Ar dirbi, ir ar patinka nors kiek, jei taip? Nežinau kaip paguost, o noriu.  verysad.gif Nors va, pati, kiek metų tik gilyn, gilyn...



QUOTE(Daniella @ 2015 03 29, 00:12)
Abo, čia tu dėl išsiskyrimo taip? Kažkada rašei čia kitose temose, labai neskaičiau, bet užkliuvo nikas.

Aciu mergaites, kad sureagavot 4u.gif Na taip, issiskyrimas buvo, bet sakyciau, kad tas skausmas uzsiteses kiek per ilgai ir beda gal kazkur giliau yra. Perdetam prieraisume? Nezinau. Taip, dabar atrodo, kad del to sunkiausia, bet kai pagalvoju, niekada ir nebuvo lengva, as visada tokia pesimiste ir pasyvi buvau, niekad nemaciau gyvenimo prasmes. Visada jauciausi nemylima, todel turbut ir prisirisu smarkiai prie zmogaus, kai ta jausma pajauciu, o kai jis iseina, nesugebu paleisti, nemoku issizadeti, pamirsti. Bet taip, viskas susieina i ta jausma, ne apart to, neturiu kuo skustis. Taip, turiu darba. Tik darbas mane palaiko dar gyva ir vercia judeti, man ten gera, patinka, padeda pabegti nuo juodu minciu. Draugu turiu, bet ju salinuosi, galeciau gyventi gan aktyvu gyvenima, bet tiesiog nenoriu. Kartais prisiverciu iseiti kazkur, bet po to taip bloga buna, kai grizus namo suvoki, kad niekas nelaukia ir niekam tu visgi nesi reikalinga. Ziuriu i draugus, kurie sukure seimas ir baltai jiems pavydziu, neatrodo jie idealiai, nenoriu uzimti ju vietos, bet tiesiog norisi irgi tureti kazka savo.... Tik tiek... Ir dar nesugebu atsiriboti, pas mane tik arba balta arba juoda... Nemoku dziaugtis tuo ka turiu, nes beprotiskai skauda del to, ko neturiu. Va tokia nenormali as esu. Sakysit eik, ieskok ir rasi, bet nenoriu eiti, nenoriu ieskoti, nenoriu rasti, kiek apsidairau aplinkui, manes niekas nebetraukia unsure.gif tai gaunasi kaip uzburtas ratas, noriu savo zmogaus, bet kad manes visiskai niekad netraukia, turbut perkaitau is po paskutiniu santykiu unsure.gif

Padrikai as cia kazkaip...
Atsakyti
#194
QUOTE(besidomintias @ 2015 03 29, 01:42)
Ado,nesi vienisa,ir niekam nereikalinga,nesvarbu,kad siuo momentu tau atrodo kitaip. As irgi taip jauciuosi gana daznai,kai buna labai blogai skambinu i jaunimo linija,kazkaip pokalbis su gyvu zmogum veikia kitaip negu siaip pasipasakojimas rasant...


Mes čia irgi gyvos dar biški, nors kartais ir menkai. Nesupyk, nesikabinėju, bajeruoju smile.gif tiesiog pati negaliu telefu kalbėtis... dabar jau truputį galiu, bet man vargas tikras, ir vengiu to visais būdais... Čia šiaip, pagalvojau, kad skirtingi visi...

Ir dar, vėl tik nesupyk, tiesiog diskutuoju... pagalvojau, kad gali būti gyvenime tam tikri momentai, kai žmogus iš tiesų niekam nereikalingas. Tai gali būti ir užtemimas, kai nematai kitų rūpesčio, bet gali būti ir taip... Ne visi turi artimųjų, vaikų. O jei ir turi, kartais tie artimieji nusisuka, tuo metu, kai pats nepajėgi į juos gręžtis, o pajėgi gręžtis tik į sieną. Atsimenu, kai žiūrėdavau į to paties nekenčiamo telefono adresų sąrašą suprasdama, kad nėra NĖ VIENO žmogaus, kuriam galėčiau paskambint. Pasakyt, žinai, šakės man, jau tikros šakės. Gal paprašyt galiausiai, kad nueitų į parduotuvę ir atneštų maisto, nes nepajėgiu nueit. Arba vaistų, nes guliu su temperatūra ir į vaistinę nenusivelku. Ir tai tam tikra prasme prablaivina. Tampa kažkokiu dugnu, atspirties tašku. Kai daug ką pervertini naujai. Ir kartais nuo to dugno atsispiri. Jau su kita nuostata. Kaip Night rašė neseniai - imi pamatyti kitus. Kurie irgi tokie patys arba panašiai vieniši ir slegiami. Man tai viena iš labiausiai teigiamų patirčių, kurias išsinešiau iš duobės.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Daniella: 29 kovo 2015 - 01:01
#195
QUOTE(besidomintias @ 2015 03 29, 00:42)
Man atrodo,kad visi vyvenantys vieni gaminimui labai mazai skyria laiko...(as irgi kai vyras isvaziuoja menesiui gal du kartus virykle ijungiu),paprasciau kazka paruosto nusipirkt...apskritai,vienisiai net ir tvarkytis tingi dazniausiai...(o ypac,jei viskas nuo nuotaikos priklauso tai isvis..) beje,del islaidu rubams,as paziurejau kokius dalykus mergaites sugeba atknist sh parduotuvese,tai tikrai galima nebrangiai ir stilingai apsirengt ten...
Ado,nesi vienisa,ir niekam nereikalinga,nesvarbu,kad siuo momentu tau atrodo kitaip. As irgi taip jauciuosi gana daznai,kai buna labai blogai skambinu i jaunimo linija,kazkaip pokalbis su gyvu zmogum veikia kitaip negu siaip pasipasakojimas rasant...dar miegas padeda... iltis,kad nubudus kazkas pasikeis,bent jau mintys prasvesies...o siaip kiekvienas ta isgyvena savaip ir jaucisi visi skirtingai,nors apraso busena panasiai...viskas individualu...

Zinau, kad visada prireikus galiu rasti zmogu, kuris pabus, pades, isklausys, supras, nuramins, bet is kitos puses ir suprantu, kad nereikia zmonem uzkrauti savo bedu, niekam tai neidomu ir nerupi, o galiausia, niekas nepades islipti is tos busenos, tai kam varginti tuos zmones? Kalbejau, labai daug kalbejau cia, bet nepadejo. Skausmas liko toks, koks buvo.

dar Night klause del seimos, ten irgi viskas gerai, labai daug nebendraujam, bet mylim ir rupim vienas kitam. Vaikystej, gal kazkiek nemylima jauciausi, nes tas nebuvo pasakoma zodziais, bet dabar viskas gerai.
Atsakyti
#196
QUOTE(Daniella @ 2015 03 29, 01:58)
Mes čia irgi gyvos dar biški, nors kartais ir menkai. Nesupyk, nesikabinėju, bajeruoju smile.gif tiesiog pati negaliu telefu kalbėtis... dabar jau truputį galiu, bet man vargas tikras, ir vengiu to visais būdais... Čia šiaip, pagalvojau, kad skirtingi visi...

Ir dar, vėl tik nesupyk, tiesiog diskutuoju... pagalvojau, kad gali būti gyvenime tam tikri momentai, kai žmogus iš tiesų niekam nereikalingas. Tai gali būti ir užtemimas, kai nematai kitų rūpesčio, bet gali būti ir taip... Ne visi turi artimųjų, vaikų. O jei ir turi, kartais tie artimieji nusisuka, tuo metu, kai pats nepajėgi į juos gręžtis, o pajėgi gręžtis tik į sieną. Atsimenu, kai žiūrėdavau į to paties nekenčiamo telefono adresų sąrašą suprasdama, kad nėra NĖ VIENO žmogaus, kuriam galėčiau paskambint. Pasakyt, žinai, šakės man, jau tikros šakės. Gal paprašyt galiausiai, kad nueitų į parduotuvę ir atneštų maisto, nes nepajėgiu nueit. Arba vaistų, nes guliu su temperatūra ir į vaistinę nenusivelku. Ir tai tam tikra prasme prablaivina. Tampa kažkokiu dugnu, atspirties tašku. Kai daug ką pervertini naujai. Ir kartais nuo to dugno atsispiri. Jau su kita nuostata. Kaip Night rašė neseniai - imi pamatyti kitus. Kurie irgi tokie patys arba panašiai vieniši ir slegiami. Man tai viena iš labiausiai teigiamų patirčių, kurias išsinešiau iš duobės.


Na taip,as truputi ne taip issireiskiau apie ta gyvuma...bet tu supratai:)
Ir tavo aprasyta situacija pazistama. Apskritai,kai pagalvoju,afrikoj vaikai badauja,kiek mazyliu mirsta nuo vezio,o as cia sedziu ir virkauju,kokia as nelaiminga,taip blogai,laikas kesit mastyma ir bandai keist...nes tikrai,gailejimasis saves niekuo nepades...svarbiausia nesiknist giliai savo smegenyse,maziau analizuot,tada bus paprasciau gyvent...
Papildyta:
QUOTE(Abo @ 2015 03 29, 02:03)
Zinau, kad visada prireikus galiu rasti zmogu, kuris pabus, pades, isklausys, supras, nuramins, bet is kitos puses ir suprantu, kad nereikia zmonem uzkrauti savo bedu, niekam tai neidomu ir nerupi, o galiausia, niekas nepades islipti is tos busenos, tai kam varginti tuos zmones? Kalbejau, labai daug kalbejau cia, bet nepadejo. Skausmas liko toks, koks buvo.

dar Night klause del seimos, ten irgi viskas gerai, labai daug nebendraujam, bet mylim ir rupim vienas kitam. Vaikystej, gal kazkiek nemylima jauciausi, nes tas nebuvo pasakoma zodziais, bet dabar viskas gerai.


Siaip yra praeties rysiu "nukirtimo"metodika,tad gal pabandyk ja,tada gal susitvarkys viskas,juolab kad yra,kas gali palaikyt....e visi gali pasigirst draugais,mylincia seima...suprantu,ta poziuri,kad niekam neidomu kaip tau sekas is.tikruju ir be taves zmones savo rupesciu turi,bet jei jau labai prispirs tai vis yra i ka atsiremt...
Atsakyti
#197
QUOTE(besidomintias @ 2015 03 29, 02:28)
Apskritai,kai pagalvoju,afrikoj vaikai badauja,kiek mazyliu mirsta nuo vezio,o as cia sedziu ir virkauju,kokia as nelaiminga,taip blogai,laikas kesit mastyma ir bandai keist...nes tikrai,gailejimasis saves niekuo nepades...svarbiausia nesiknist giliai savo smegenyse,maziau analizuot,tada bus paprasciau gyvent...


Laukiu vaikų iš kelionės grįžtant, reiks parsivežti nuo mokyklos, tai jau galiu ir nusikalbėt pradėt, nes miegas ima. smile.gif

Na, man dar kažkaip dzin vaikai Afrikoj... gal čia nelabai krikščioniška, bet dzin. (Nepagerinsiu jų gyvenimo. Nors viena draugė va bendradarbiauja su kunigu misionierium, tai jie vykdo kažkokią kampaniją, kad galima įsipareigot ir aukot kas menesį po tam tikrą sumą, kad vienas vaikas Afrikoj galėtų baigti pradinę mokyklą. Bet neprisijungiu). Vėžiu sergantys mažiau dzin, bet nelabai ką galiu jiems padėt, nebent kartais ką paaukot... Seku kai kurias istorijas, skaudu būna... Labiau gal turėjau galvoj žmones, kurie daugiau ar mažiau yra šalia, ir kurie irgi išgyvena netektis, depresiją, įvairius sunkumus, kuriems realiai reikia kažko, gal pakalbinimo, gal gero žodžio, gal kokios praktinės pagalbos... Nors ir gyvenu labai uždarai, bet kažkaip atsiranda vienas ar kitas toks žmogus...

O dėl galvojimo... irgi kaip ir suprantu ką nori pasakyt, ale tuoj viduj sukyla prieštaravimas... Suprantu, kad turi turbūt omeny, neuždavinėt begalinių klausimų "O kodėl man taip", "O kodėl aš tokia", bet mąstymas, tokia didelė Dievo dovana (čia taip Puaro sakė) biggrin.gif... Jau geriau su mąstymu ir depresija, negu be abiejų. 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#198
QUOTE(besidomintias @ 2015 03 29, 01:28)
Siaip yra praeties rysiu "nukirtimo"metodika,tad gal pabandyk ja,tada gal susitvarkys viskas,juolab kad yra,kas gali palaikyt....e visi gali pasigirst draugais,mylincia seima...suprantu,ta poziuri,kad niekam neidomu kaip tau sekas is.tikruju ir be taves zmones savo rupesciu turi,bet jei jau labai prispirs tai vis yra i ka atsiremt...

Nezinau tokios metodikos ir guglas nelabai ka patare siuo klausimu....

Taip, kai prispiria, remiuosi ir nebunu atstumta, bet nuo to man geriau nepatampa (kalbant apie ta ilgalaiki pagerejima). Zmogus pabuna, isklauso, bet jam isejus as vel lieku viena, su neisspresta problema.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Abo: 29 kovo 2015 - 01:56
#199
QUOTE(Night13 @ 2015 03 28, 19:22)
Prisiminiau, kad šiandien užsidėjau batus, kuriuos pirkau, dar kai intensyviau su ja bendravau, tik tada pastebėjau, kokie jie matos, kad nenauji. Kad nuomuojuos skylę, kad grįšiu į sujauktą kambarį ir kad rūpiu tik mamai, kad katytė serga, kad per depresijas prarandu draugus, kad viskas kaip juodu šydu dengta. Sumaniau grįžti. Per porą valandų pavargau tarp žmonių ir pykau ant savęs, kaip man niekas neįdomu, kaip nejaučiu niekam aistros. NEGANA TO, DAR IR IŠEITI NORMALIAI NEPATAIKIAU! Prie išėjimo apsauginis sako, ko jūs norite, išeiti? Taip, atsakau. Sako, eikit per ten. Parodo. Einu. Nepraeinu. Ne ten sako, o šalia. Iš trečio karto, per trečią išėjimą išėjau. Visi žinom, kad aš nenormali, bet gerai, kad lyja.
Ir dar. Prie tos pažįstamos priėjau sąžinės graužiama, kad pati noriu iš žmonių, kad tarytum mane gerbtų ir mylėtų, o pati jų vengiu. Prie dar vieno pažįstamo nėjau, nors žinau, kad nei pasigedo, nei ką, bet sąžinės graužatį jaučiu. Tikrai. Ko aš noriu iš žmonių? Pati nieko nesugebu nešti jiems tik liūdesį.  verysad.gif Buvo taip žmogiškai liūdna, dabar jau irgi neramu.



QUOTE(Night13 @ 2015 03 28, 22:03)
-Rašiau vos nežliumdama. Bet šįkart supratau pati, kad iš šono gali atrodyti juokingai. smile.gif
--Visai mane ji neramina. Miega dieną ir naktį, kas jai nebūdinga, vis dar pasikaso, valgyti išlenda tik kartą per dieną (irgi nebūdinga), be to, man atrodo, kad ji nesysioja.  verysad.gif

Nu ir man atrodo, kad čia net ne pesimizmas, pagrįsta ta savikritika. Man jau per 30, o ką, kuo, kur ir kam aš gyvenu...  verysad.gif Net batų nusipirkti nesugebu. Drabužiai irgi jau visi nudrengti.

Night,tau per30,bet tu turi normalu darba,turi kur gyvent.tai tikrai DAUG pagal mane.turi laisve kazkuria prasme.man net pavydu to ja tu turi-darbo,gyvenimo vienai,gyvuno,kuris gyvena su tavim.ir nesvarbu,kad tau blogai,bet tu gyveni normalu gyvenima.man virs 30ir as neturiu nei vieno is tu dalyku.
Del kates suprantu,mano suniui guzas atsirado ant pilvo,prisiskaiciau internete ir nieko gero...jau geriau pati sirgciau nei ji.

QUOTE(Daniella @ 2015 03 29, 00:12)

Na, vieną patiekalą pagaminu smile.gif. Su vaikais čia atskira istorija biggrin.gif panašiai jie maitinas, NORS TIKRAI STENGIAUS KAI MAŽI BUVO, prisiversdavau gamint įvairų apysveikį maistą, ale... Dabar patys moka pora mėgstamų patiekalų pasigamint, pvz., blynus, paprastą sriubą, su mano nedidele pagalba...

Aš irgi nekenčiu gaminti, net kai gerai būna, baisiai laiko gaila, jeigu yra galimybė negamint. biggrin.gif  Bet kai gerai būna, tai dar kartais retais atvejais ką nors įdomesnio pasigaminu. smile.gif


O man lb patinka gamint,atsipalaiduoji,issikrauni smile.gif
Dar knygu skaitymas tam lb padeda.
Atsakyti
#200
QUOTE(Daniella @ 2015 03 29, 02:52)
Laukiu vaikų iš kelionės grįžtant, reiks parsivežti nuo mokyklos, tai jau galiu ir nusikalbėt pradėt, nes miegas ima. smile.gif

Na, man dar kažkaip dzin vaikai Afrikoj... gal čia nelabai krikščioniška, bet dzin. (Nepagerinsiu jų gyvenimo. Nors viena draugė va bendradarbiauja su kunigu misionierium, tai jie vykdo kažkokią kampaniją, kad galima įsipareigot ir aukot kas menesį po tam tikrą sumą, kad vienas vaikas Afrikoj galėtų baigti pradinę mokyklą. Bet neprisijungiu). Vėžiu sergantys mažiau dzin, bet nelabai ką galiu jiems padėt, nebent kartais ką paaukot... Seku kai kurias istorijas, skaudu būna... Labiau gal turėjau galvoj žmones, kurie daugiau ar mažiau yra šalia, ir kurie irgi išgyvena netektis, depresiją, įvairius sunkumus, kuriems realiai reikia kažko, gal pakalbinimo, gal gero žodžio, gal kokios praktinės pagalbos... Nors ir gyvenu labai uždarai, bet kažkaip atsiranda vienas ar kitas toks žmogus... 

O dėl galvojimo... irgi kaip ir suprantu ką nori pasakyt, ale tuoj viduj sukyla prieštaravimas...  Suprantu, kad turi turbūt omeny, neuždavinėt begalinių klausimų "O kodėl man taip", "O kodėl aš tokia", bet mąstymas, tokia didelė Dievo dovana (čia taip Puaro sakė) biggrin.gif... Jau geriau su mąstymu ir depresija, negu be abiejų.  4u.gif  4u.gif  4u.gif


Tai as iri tiesa pasakius labai nesusimastau apie tuos vaikus,tiesiog turejau omeny,kad yra zmoniu,kuriem buna zymiai sunkiau ir jie bando kazkaip tvarkytis,kabintis i gyvenima ir sugeba sypsotis,dziaugtis mazais pasiekimais ir smulkmenom,kuriu paprasti zmones, gal net nepastebi...Kazkaip taip...
Aisku geriau su mastymu, bet kaip pagalvoju ,kad mano didziausia problema gali but nuluzes nagas ar pan.tai net pavydet nekuriem zmonem pradedu...smile.gif
Papildyta:
QUOTE(Abo @ 2015 03 29, 02:55)
Nezinau tokios metodikos ir guglas nelabai ka patare siuo klausimu....

Taip, kai prispiria, remiuosi ir nebunu atstumta, bet nuo to man geriau nepatampa (kalbant apie ta ilgalaiki pagerejima). Zmogus pabuna, isklauso, bet jam isejus as vel lieku viena, su neisspresta problema.


Na imesiu kelias nuorodas pasiskaitymui (nekreipk demesio i tinklapius,pavadinimus ar pan.ai ne taip svarbu)
http://www.praktinemagija.lt/energetiniai-rysiai/
http://www.praktinem...iu-nutraukimas/
http://www.andrianas...andines-48.html
Rusu tinklapiuose daug metodiku visokiu(be lyrikos),tad galima ir ten pasiziuret. Aisku,nebent zmogui tas svetima ir tuo netiki tada jau kazkaip kitaip reiks su tuo kovot. As irgi maniau,kad tai nesamone,paskui pasiskaiciau,pasibandziau...visai nieko...smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo besidomintias: 29 kovo 2015 - 09:25
#201
Abo console.gif Suprantu tave. Mano visa laimė, kad mėgstu laisvę, nuo nieko nepriklausyt. Bet žmonėms prieraišumas irgi nesveikas, nors to ir neparodau. Ir užsitęsęs gedulas, va irgi. Man atrodo, net neteisinga pamiršti kai kuriuos žmones.
O tu pas kokį gydytoją buvai? Ar vaistus gėrei, ar psichoterapiją? Man vaistai tegu ir nedaug, bet apšvelnina kančią, kad ir kaip tai paviršutiniška.

Prisiminiau Deraramos retoriškai klausė dėl psichologės. Aš irgi taip ir nesupratau, ar reikėjo kažkokias išvadas pasidaryti, ar kančią turėtų lengvinti išsikalbėjimas. Išvadų nepasidariau, tiesą sakant, jaučiaus tokia buka, kad net neįsivaizdavau kokias turėčiau darytis, nors esu gan kūrybiška natūra. Kartais pramušdavo ant ašarų, bet ilgalaikio jokio poveikio neturėjo ir net nesuprantu kaip galėtų turėti. verysad.gif

QUOTE(meja82meja @ 2015 03 29, 05:20)
Night,tau per30,bet tu turi normalu darba,turi kur gyvent.tai tikrai DAUG pagal mane.turi laisve kazkuria prasme.man net pavydu to ja tu turi-darbo,gyvenimo vienai,gyvuno,kuris gyvena su tavim.ir nesvarbu,kad tau blogai,bet tu gyveni normalu gyvenima.man virs 30ir as neturiu nei vieno is tu dalyku.

Aš tą laisvę labai vertinu. Pagalvoju, kad galiu užsidaryti savo sukuistam urve, ir kaip gerai, kad niekas manęs tokios žlugusios nemato. Kaip jau rašiau, vaikystėj, kai man įklijuodavo prižiūrėt sesių vaikus, iki šiol prisimenu tai kaip kalėjimą. Todėl man tavo gyvenimo scenarijus labai baisus. Nors baisus ir mano, tik kitaip. Iš esmės, koks skirtumas dėl ko blogai, kai blogai.

Nežaiskit, vaikai, su magijom. NU nu nu. nono.gif

Atsakyti
#202
Naktis, naktis, naktis....be pabaigos...

atrodo, kad nei kūnui pagerės, nei dvasiai....visiška neviltis su momentiniais prašviesėjimais, kurie neguodžia. visiškas nuovargis ir nenorėjimas, nervų pakrikimas ir beprasmybės jausmas.

švientieji man tie, kurie blogai jausdamiesi fiziškai geba būti šviesųs ir optimistiški.

ir kokia kankynė senam žmogui kankintis metų metais, ryti vaistus ir merdėti.......

iš optimistės, sveikos, gyvenimu besidžiaugiančios tapau visad murmanti nelaiminga....

suskaičiau, kiek pajėgiau, galva kaip švininė. Night, aš visad plaukioju, nesiorientuoju erdvėje nuo vaikystės, tie tavo nuotykia tokie pažįstami. deja, aš dabar neturiu finių ir kiotkių jėgų nė susitikimams, niekam, atlieku tai, ką priovalau ir jau būnu leisgyvė. man reikia pagalbos, reikia......reikia susitikiti, net jei neturiu jėgų ir mirsiu po to fiziškai, nes sielai blogiau nei kūnui.
Papildyta:
Daniella, tu šauni moteris, puiki savo dalyko specialistė, niežiūrėk taip jautiriai į tas smulikas klaideles, nors pasakyti lengva, man kas taip patartų - nepadėtų, tik noriu pasakyti, kad bent pabandytum, o neišeina tau atsipalaiduoti nuo darbo, pertrauką padaryti, nes, kiek supratau, dirbi labai daug......nesvarbu, kad kurį laiką tų pinigų mažiau būtų, bet bent jau atsikvėptum.
Atsakyti
#203
QUOTE(Night13 @ 2015 03 29, 11:03)

Nežaiskit, vaikai, su magijom. NU nu nu.  nono.gif


Ten ne magija,tik tokiam puslapyje radau tai,paie ka kalbejau. Tu puslapiu yra ir daugiau ir normaliu,si pirma pasitaikiusi ismete,tad as tiesiog pailiustravau mergaitei,ka turiu omeny. Va....
Atsakyti
#204
Permečiau akimis abu - dar ir kokia magija. Antro tinklapio savininko "mokytojai" išvis komentarų nereikalaujantys. Nu bet kiekvienas teatsirenka. Į krikščionybę budistai, matyt, gal irgi kaip į magiją žiūri.
Atsakyti