Depresija

#217
QUOTE(besidomintias @ 2015 03 29, 15:51)
Taip,problemu tai neissprendzia,bet argi ne geriau lygiuotis i kazka,kam pavyko,negu sedet ir gailet saves,kokia esu nevykele,kaip man nesiseka tas anas ir pan. Nedaryt nieko visada yra lengviau negu daryt...deja...

Siaip visos musu visu bedos is vaikystes ir jas issprest gali padet tik geras psichoterapeutas. Maciau yra supermamuose kazkokia tema apie tai,pasiskaityk,gal rasi kazkokiu izvalgu sau....

P.S.nepykit,jei mano pasisakymai atrodo griezti ar pan. gal cia ir ne ta tema,kur gali but labai kategoriskas,juk zmones tikisi palaikymo ir supratimo,bet kartais atrodo,kad butu gerai paimt zmogu ir gerai papurtyt,best nosim i tai,ka jis turi,tik siuo metu nemato,nes jei visa tai is jo atimt,va tada jis suprastu kame cia visos problemos ir kaip is tikruju yra blogai. (na bent jau man tas padeda...papurtimas...)

Ir kaip man lygiuotis i ta, kuriam pavyko? Jei tik galeciau, taip, issioperuociau minntis, issioperuociau sirdi ir tada sekciau paskui minia. Bet negaliu. Nieks sitokiu operaciju nedaro.

QUOTE(Night13 @ 2015 03 29, 15:58)
Būtent taip aš ir suprantu magiją dėl visokių "energetinių ryšių". O ir ne veltui šie straipsniai ŠIUOSE puslapiuose.  cool.gif Atsiprašau, kad kabinėjuos, bet man jautri tema, ir, mano nuomone, yra saviapgaulė. Tekstai kaip iš sektantų lankstinukų. Suprantu, kad norėjai padėt, ir, prašau, nepriimk asmeniškai, kad nesu tolerantiška kai kuriems dalykams.  cool.gif
Ko gero, niekam nepadeda žinojimas, kad kitiems blogiau, kai pats nyri į dugną.  verysad.gif
Su miegais man tas pats. Be to, darbo dienomis rytais be proto sunku. Aš va, ir darbe jau negebu nuslėpt, pastebi be žodžių, nors artimai nepažįsta.  verysad.gif
Nežinau kaip tau padėt, nei ką pasakyt. Aš tavo vietoj stengčiaus bent raminamųjų gauti.  verysad.gif

Nerimas mane suės.

Prigeriu valerijono, kai jau visai sienom lipti pradedu. Raminamuju kazkaip nenoriu. Kai buna visiskai blogai, aisku, ryciau, saujom, bet tuo momentu ju neturiu ir neturiu galimybes gauti. Kai buna geriau ir galeciau jais apsirupinti juodai dienai, tada sveikas protas grista, ir manau, kad geriau nereikia, nes neaisku, ka pikui uzejus pridarysiu. Buvau jau karta prisirijus unsure.gif bet tada buvau ne viena ir atpumpavo, dabar esu viena, truputi rizikinga butu.
Atsakyti
#218
[quote=Night13,2015 03 29, 16:58]
Būtent taip aš ir suprantu magiją dėl visokių "energetinių ryšių". O ir ne veltui šie straipsniai ŠIUOSE puslapiuose. cool.gif Atsiprašau, kad kabinėjuos, bet man jautri tema, ir, mano nuomone, yra saviapgaulė. Tekstai kaip iš sektantų lankstinukų. Suprantu, kad norėjai padėt, ir, prašau, nepriimk asmeniškai, kad nesu tolerantiška kai kuriems dalykams. cool.gif

Ne ne,viskas gerai,tikrai nepriimu. Kiekvienam savo...smile.gif tiesiog kazkada Buudraityte apie tai kalbejo,tai ir pamaniau,kad gali but geras atsikratyt nepageidaujamu rysiu voskiu..(as bandziau kitka,tai nepablogejo man tikrai,ar pagerejo butent del to nzn,nes juk ir gydymas visad geriau kompleksinis,nepakanka vienos priemones dazniausiai).
Atsakyti
#219
QUOTE(Daniella @ 2015 03 29, 17:11)
O tu pati sergi dabar?

Atkreipiau dėmesį į tai  4u.gif ... į tokį gal kitokį požiūrį. Bet va, žiū, pvz., smile.gif, kai man yra blogai taip, kad noris tik nudvėst, kai niekur nepasivelku ar kai dar kažkas panašaus vyksta, manęs visai neguodžia, kad, pvz., dar turiu fiziškai kojas ar kad nelėkiu laukais kirvį pasiėmus, ar kad nesu lėktuvo pilotė, ar kad gyvenu nuomojamam bute, o ne nakvynės namuose... Man blogai čia ir dabar, ir tai tikras, neišsigalvotas blogumas ir skausmas, tai ir yra depresija - liga. Ir galiausiai nėra taip svarbu, ar tai nulemta išorinių priežasčių, ar vidinių (endogeninė depresija), ar vaikystės traumų, ar jų visų derinio. Čia panačiai kaip skausmas, ar nuo ligos, ar nuo traumos - vistiek jei jau skauda, tai skauda. Todėl labai sunku ir ko gero neįmanoma lygint, kam blogiau ar geriau, ar tam negrui po palme, kuris gal nieko neturi, bet nelabai jam ir reikia, nes gamta daug kuo aprūpina, ar kokiam persitempusiam ar persisotinusiam įmonės vadovui ar Night, ar Septinstygei, ar man. Nes viskas yra individualu, bet, pasikartosiu, tai, ką jaučiam, mums yra TIKRA.

O jeigu atimt dar tai, kas kol kas nėra atimta, pasekmės gali būti ir lemtingos.  4u.gif

Aš diskutuoju tikrai, vis kiekvieną kartą noriu pasiteisint, kad nesikabinu biggrin.gif biggrin.gif biggrin.gif paskui gal nustosiu.

Night labai gražu tavo naujatikės įkarštis. Aš irgi labai kategoriška tokiais klausimais, man rodos, kad apskritai dabar kažkaip bažnyčiose gal nepakankamai akcentuojamas ezoterikos pavojus, be, kita vertus, suprantu, kad daugeliui žmonių tokia pozicija nėra priimtina.


Oi,tai as ir nesakau,kad jus cia issidirbinejat ir visa tai suvaidinta,netikra,isgalvota ar pan. Pvz.kodel as cia uzsireginau-nes praetas iseigines man vaziavo stogelis,o supermamas skaitau seniai,radau dar ir sia tema ir pagalvojau,kad ne viena tokia,o pasidalint patirtim naudinga..tik as pvz nemoku reikst minciu,kai man negera,as tada visai savy uzsisklendziu,nes pasakyti man db liudna,bloga, ar pan.tai nepasakyti nieko. Tai tik zodziai,ir jie tikrai neperteikia to vidinio jausmo,kuris uzklumpa tokiais momentais. Ir manau ne man vienai taip,tik kiti bando,o as ne. Zodziu,viskas tikrai individualu. O del sirgimo...as uzpernai prisiverciau nueit pas gyd.palankaiu ja apie metus,pamaciau,kad nieko gero(ir dar kaip jau sakiau ant jos supykau uz nesupratinguma ir atmestina poziuri) ir db nzn ar eisiu. Nes karts nuo karto pagalvoju apie leliuka,o kaip ji pradet geriant vaistus neisivaziduoju...(ty isnesiot,juk kenkia vaisiui). Todel ir bandau "gydytis"poziurio pakeitimu...kazka veikt...nes man sunkausia per laisvadienius,o kai reikia i darba susiimu,o kol dirbu tai buna atsiranda kokiu prosvaisciu,mazu mielu sirdziai dalyku(pvz pakvietimas i kito darbo pokalbi),tada pagalvoju,ne taip viskas blogai,dar turiu ka duot kitiems...na ir taip tipo kapanojuos...ir kitiem ta siulau:)smile.gifsmile.gif (juk kiekvienas kalba is savo varpines) Va...
P.S.as pati irgi nueinu i Dievo namus,tad nesu kokia monstre-sektante kaip gal pasirode cia:)
Atsakyti
#220
Man visad atrodė keista, kaip šeimos nariai ar draugai atsipalaiduoja, o aš negaliu ir viskas. Kaip būna, palaidoja vaiką, tėvus, praranda namus, bankrutuoja, išsiskiria ne po kartą, bet tai nepalaužia. Mane palaužia daug menkesni dalykai (nežinau kelintąkart šitoj temoj tai kartoju). Pamenu, kai mirė tėtis, sesė vežė mane ir kitą sesę pas mamą. Žinojom kurį laiką, kad greit taip atsitiks, buvom pavargę visi. Man buvo labai keista, kad mašinoj grojo radijas. Negaliu sakyti, kad tada labai skaudėjo, nes visiems labiau skaudėjo, kai tėtis kankinos, negaliu sakyti, kad ta muzika nederėjo. Bet po to labai ilgai negalėjau jokios muzikos klausytis, nei žiūrėti filmų, ir dabar darau tai saikingai. Dabar galvoju, tėtis juk nenorėtų, kad mes metų metais pergyventume, kad jis išėjo iš kur negrįžtama. Ir tikrai nebūtų prieštaravęs, jei ir per laidotuves būtų grojusi linksmesnė muzika. Tikiu, kad nori matyti mus visas laimingas, ir aš noriu, kad jis būtų laimingas TEN. Pasiilgau jo. Keista, kad ilgėtis ėmiau neseniai. Nors šįmet pirmąkart neprisiminiau jo gimtadienio (nors žinau, kad išėjusiojo gimtadienio minėti nedera).
Greičiausiai man ta nesveika nostalgija, nes kitas žmogus, kad ir nemirė, bet išeina iš mano gyvenimo ir man dėl to skaudoka.
Nu psichinė ligonė. verysad.gif Kankina memuarai, ateities nėra. Nors man jos seniai nėra.
Papildyta:
Einu bandyt migdomuosius, jei užveš, nebekankinsiu jūsų paklodėm.
Atsakyti
#221
QUOTE(Night13 @ 2015 03 29, 22:25)
Man visad atrodė keista, kaip šeimos nariai ar draugai atsipalaiduoja, o aš negaliu ir viskas. Kaip būna, palaidoja vaiką, tėvus, praranda namus, bankrutuoja, išsiskiria ne po kartą, bet tai nepalaužia. Mane palaužia daug menkesni dalykai (nežinau kelintąkart šitoj temoj tai kartoju). Pamenu, kai mirė tėtis, sesė vežė mane ir kitą sesę pas mamą. Žinojom kurį laiką, kad greit taip atsitiks, buvom pavargę visi. Man buvo labai keista, kad mašinoj grojo radijas. Negaliu sakyti, kad tada labai skaudėjo, nes visiems labiau skaudėjo, kai tėtis kankinos, negaliu sakyti, kad ta muzika nederėjo. Bet po to labai ilgai negalėjau jokios muzikos klausytis, nei žiūrėti filmų, ir dabar darau tai saikingai. Dabar galvoju, tėtis juk nenorėtų, kad mes metų metais pergyventume, kad jis išėjo iš kur negrįžtama. Ir tikrai nebūtų prieštaravęs, jei ir per laidotuves būtų grojusi linksmesnė muzika. Tikiu, kad nori matyti mus visas laimingas, ir aš noriu, kad jis būtų laimingas TEN. Pasiilgau jo. Keista, kad ilgėtis ėmiau neseniai. Nors šįmet pirmąkart neprisiminiau jo gimtadienio (nors žinau, kad išėjusiojo gimtadienio minėti nedera).
Greičiausiai man ta nesveika nostalgija, nes kitas žmogus, kad ir nemirė, bet išeina iš mano gyvenimo ir man dėl to skaudoka.
Nu psichinė ligonė.  verysad.gif Kankina memuarai, ateities nėra. Nors man jos seniai nėra.
Papildyta:
Einu bandyt migdomuosius, jei užveš, nebekankinsiu jūsų paklodėm.

console.gif

Kiek laiko jo jau nebera?

Zmones sako, kad ateitis yra, ir gyvenimo prasme yra, reiskia tikrai yra, tik mes to nematome. Bet jei kazkas matos, tai gal tikrai yra, kazkaip imanoma tai pamatyti, atrasti, tik as nezinau kaip.

Ramaus miego. Jei uzmigsi.
Atsakyti
#222
QUOTE(Abo @ 2015 03 29, 23:34)
console.gif

Kiek laiko jo jau nebera?

Zmones sako, kad ateitis yra, ir gyvenimo prasme yra, reiskia tikrai yra, tik mes to nematome. Bet jei kazkas matos, tai gal tikrai yra, kazkaip imanoma tai pamatyti, atrasti, tik as nezinau kaip.

Ramaus miego. Jei uzmigsi.

6,5. Iš tikro tą gedulą priminė dabartinė situacija dėl žmogaus, kuris GYVENA. Noriu nusipjauti galvą.
Atsakyti
#223
QUOTE(Night13 @ 2015 03 29, 22:43)
6,5. Iš tikro tą gedulą priminė dabartinė situacija dėl žmogaus, kuris GYVENA. Noriu nusipjauti galvą.

Suprantu. As noriu issipjauti sirdi. verysad.gif Bet norai ir lieka, tik norais verysad.gif
Atsakyti
#224
Night, aš apskritai supratau, kad nei atleidau mamai, nei susitaikiau. Būna - skaitau knygą, žiūriu filmą ir staiga - driokst, taip užkabina. Buvau kinoteatre senokai filme "Violeta".....ir vieni aktorės išrėkti žodžiai taip" pramušė" many žaizdą dėl mamos, kad aš pradėjau žliumbti, vos ne kūkčioti, tramdžiau,kad kiti neišgiestų, gerai, akd tamsu buvo. Jei būčiau buvusi viena, būčiau kūkčiojusi ir raudojusi balsu.....

Ir būtent man kaip ir tau ne iškart prasidėjo tas ilgesys. Apskritai man su jausmais sudėtinga šitame atvejyje, nes tai yra taip sunku.....viskas iškreipta buvo.
Atsakyti
#225
QUOTE(besidomintias @ 2015 03 29, 21:33)
Oi,tai as ir nesakau,kad jus cia issidirbinejat ir visa tai suvaidinta,netikra,isgalvota ar pan. Pvz.kodel as cia uzsireginau-nes praetas iseigines man vaziavo stogelis,o supermamas skaitau seniai,radau dar ir sia tema ir pagalvojau,kad ne viena tokia,o pasidalint patirtim naudinga..tik as pvz nemoku reikst minciu,kai man negera,as tada visai savy uzsisklendziu,nes pasakyti man db liudna,bloga, ar pan.tai nepasakyti nieko. Tai tik zodziai,ir jie tikrai neperteikia to vidinio jausmo,kuris uzklumpa tokiais momentais. Ir manau ne man vienai taip,tik kiti bando,o as ne. Zodziu,viskas tikrai individualu. O del sirgimo...as uzpernai prisiverciau nueit pas gyd.palankaiu ja apie metus,pamaciau,kad nieko gero(ir dar kaip jau sakiau ant jos supykau uz nesupratinguma ir atmestina poziuri) ir db nzn ar eisiu. Nes karts nuo karto pagalvoju apie leliuka,o kaip ji pradet geriant vaistus neisivaziduoju...(ty isnesiot,juk kenkia vaisiui). Todel ir bandau "gydytis"poziurio pakeitimu...kazka veikt...nes man sunkausia per laisvadienius,o kai reikia i darba susiimu,o kol dirbu tai buna atsiranda kokiu prosvaisciu,mazu mielu sirdziai dalyku(pvz pakvietimas i kito darbo pokalbi),tada pagalvoju,ne taip viskas blogai,dar turiu ka duot kitiems...na ir taip tipo kapanojuos...ir kitiem ta siulau:)smile.gifsmile.gif (juk kiekvienas kalba is savo varpines) Va...
P.S.as pati irgi nueinu i Dievo namus,tad nesu kokia monstre-sektante kaip gal pasirode cia:)


Oj ne ne smile.gif mes čia su Night šiaip pasikalbam apie tikėjimą smile.gif čia kas galvoj, tas ir ant liežuvio... tikrai ne, kad diktuot kažką ar spaudimą daryt smile.gif smile.gif temoje yra ir rimtų ateisčių.

Dėl lėliuko nu tai žinok, ne viena senbuvė temą paliko pagimdžius smile.gif... tikiu, kad pasveiko ar bent apsveiko...

Aš irgi be vaistų ir išsikapanojus iš tikrai sunkios formos. Bet man kaip tik padėjo galvojimas. Viena vertus (sukus apsukus vėl prie to paties smile.gif) - tikėjimas, kad nors daug kas mano gyvenime vyksta dėl mano klaidų ir nesąmonių, Dievas yra šalia ir leidžia tai, ir pasiekusi ribą, turėsiu galimybę jos neperžengt. Be to, visą laiką vis atsitinka tokių "mažų stebuklų", kurie tarsi liudija, kad suspaudime (depress) nesu viena. Atsigręžus į nueitą kelią matau tam tikrus išmoktus ar "išaugusius" dalykus, kurių gal nebūtų mano gyvenime be to, ką išgyvenau.

Kita vertus, paanalizavus kai kurių dalykų šaknis ne tai kad jie dingo, bet kažkaip gal lengviau su jais susitaikiau. Pvz., aš nepriimu savo kūno, nepajėgiu rūpintis išvaizda, eit pas gydytojus ir pan., ir tai su tikėjimu jau nieko bendro neturi - pvz., mano mama irgi buvo panaši, gal ne iki tokio kraštutinumo, bet ji visą gyvenimą gėdijosi savo išvaizdos (beje atrodė kur kas geriau už mane).

Tai va, bet kiekvienam savo. Man išvis mąstymas yra labai svarbu biggrin.gif biggrin.gif biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Daniella: 30 kovo 2015 - 12:25
#226
Tiek daug darbu prisikaupe, o rankos visiskai nekyla verysad.gif jokio stimulo nera.......
Atsakyti
#227
parašau-ištrinu...

žodžiai bejėgiai
Atsakyti
#228
QUOTE(Daniella @ 2015 03 30, 13:22)
Oj ne ne smile.gif mes čia su Night šiaip pasikalbam apie tikėjimą smile.gif čia kas galvoj, tas ir ant liežuvio... tikrai ne, kad diktuot kažką ar spaudimą daryt smile.gif smile.gif temoje yra ir rimtų ateisčių.

Dėl lėliuko nu tai žinok, ne viena senbuvė temą paliko pagimdžius smile.gif... tikiu, kad pasveiko ar bent apsveiko...

Aš irgi be vaistų ir išsikapanojus iš tikrai sunkios formos. Bet man kaip tik padėjo galvojimas. Viena vertus (sukus apsukus vėl prie to paties smile.gif) - tikėjimas, kad nors daug kas mano gyvenime vyksta dėl mano klaidų ir nesąmonių, Dievas yra šalia ir leidžia tai, ir pasiekusi ribą, turėsiu galimybę jos neperžengt. Be to, visą laiką vis atsitinka tokių "mažų stebuklų", kurie tarsi liudija, kad suspaudime (depress) nesu viena. Atsigręžus į nueitą kelią matau tam tikrus išmoktus ar "išaugusius" dalykus, kurių gal nebūtų mano gyvenime be to, ką išgyvenau.

Kita vertus, paanalizavus kai kurių dalykų šaknis ne tai kad jie dingo, bet kažkaip gal lengviau su jais susitaikiau. Pvz., aš nepriimu savo kūno, nepajėgiu rūpintis išvaizda, eit pas gydytojus ir pan., ir tai su tikėjimu jau nieko bendro neturi - pvz., mano mama irgi buvo panaši, gal ne iki tokio kraštutinumo, bet ji visą gyvenimą gėdijosi savo išvaizdos (beje atrodė kur kas geriau už mane).

Tai va, bet kiekvienam savo. Man išvis mąstymas yra labai svarbu biggrin.gif biggrin.gif biggrin.gif


Na bent tiek gerai,db galesiu ramiau reikstis:) (ty drasiau:)
Oi,tai aisku nesi viena ir apskritai,juk mums duota tiek,kiek sugebame pakelt,istvert ir isbandymai tie ne siaip sau...aisku,ir nuo paties zmogaus daug kas priklauso,yra gaires,o jau likima pats sau susikalk...
O del mastymo...mastau,vadinasi esu...tik nepasakyta apie ka mastyt,kad buvimas nebutu toks sunkus:)
Atsakyti