A, tai katukui ims gereti, jei vaistukus jau geria. Juk radai jegu I baznycia nueiti, jau gerai, jau reiskia, kad nesi tokia jau silpnute, saunuole
aš namų netvarkiau jau dvi savaites, daiktus aprenku, apšluoju gyvių šiukšles, šūdukus, narvą išvalau, bet nei siurbiau, nei dulkių valiau jau seniai. nėra kada ir nėra noro, vis tiek po dviejų dienužų viskas tas pats, vaikai sujaukia.....
QUOTE(Nidulia @ 2015 04 12, 20:28)
A, tai katukui ims gereti, jei vaistukus jau geria. Juk radai jegu I baznycia nueiti, jau gerai, jau reiskia, kad nesi tokia jau silpnute, saunuole
Nebūčiau prisivertusi. Vaikštau sekmadieniais, nes ruošiuosi Pirmai Komonijai ir Sutvirtinimui savo garbiame amžiuje. Renka tokius parašus, kad atlankyta... Buvo vėl sunku išstovėti tą laiką, kurį "reikia".
Jaučiuos kaip girta, žemės iš po kojų slydinėja... Žiūriu, ir fiziškai greit pavargstu. Rašinėti tik dar gan lengvai sekas.
Buna ir man, kad tingiu, nenoriu, bet tvarkausi ir isivaziuoju, po to patenkinta lieku ir rezultatu ir, kad prisiverciau.
QUOTE(Night13 @ 2015 04 12, 19:39)
Nebūčiau prisivertusi. Vaikštau sekmadieniais, nes ruošiuosi Pirmai Komonijai ir Sutvirtinimui savo garbiame amžiuje. Renka tokius parašus, kad atlankyta... Buvo vėl sunku išstovėti tą laiką, kurį "reikia". Jaučiuos kaip girta, žemės iš po kojų slydinėja... Žiūriu, ir fiziškai greit pavargstu. Rašinėti tik dar gan lengvai sekas.
Jaučiuos kaip girta, žemės iš po kojų slydinėja... Žiūriu, ir fiziškai greit pavargstu. Rašinėti tik dar gan lengvai sekas.man panašus jausmas dažnai.....kartais vakare iš nuovargio išvis , atrodo, mirsiu, nė u-migti neina, nors, atrodo, nebūna nuo ko taip pavargti....
QUOTE(Night13 @ 2015 04 12, 20:39)
Nebūčiau prisivertusi. Vaikštau sekmadieniais, nes ruošiuosi Pirmai Komonijai ir Sutvirtinimui savo garbiame amžiuje. Renka tokius parašus, kad atlankyta... Buvo vėl sunku išstovėti tą laiką, kurį "reikia". Jaučiuos kaip girta, žemės iš po kojų slydinėja... Žiūriu, ir fiziškai greit pavargstu. Rašinėti tik dar gan lengvai sekas.
Jaučiuos kaip girta, žemės iš po kojų slydinėja... Žiūriu, ir fiziškai greit pavargstu. Rašinėti tik dar gan lengvai sekas.Depresija atima ne tik dvasines jegas, bet ir fizines. Zinau ka reiskia nieko neveikti, bet jaustis fiziskai pavargusia ir neturincia jegu.
Septinstyge, mūsų situacijos nelyginamos sunkumu. Tu nori - nenori rūpinies šeima, vaikais. Aš tik savim. Tiksliau, nelabai rūpinuos.
Žinokit, manęs seniai nedžiugina, tvarka, drabužiai nauji, muzika ir pan. Kartais suprantu, kad va, tuo turėčiau džiaugtis. Teoriškai. Bet praktiškai to nėra. Kaip penktadienį darbe. Aš kaip kastruotas šuo. Suprantu, kad instinktas tarytum nedingęs, bet ką turėčiau daryt nesuprantu.
Nu. Darbas ryt šiek tiek padės užsimiršt, žinau. Jei tik kokio streso neapturėsiu. Nemoku nupasakot kas dabar daros. Bet labai sunku pakelt man tą jausmą
Žinokit, manęs seniai nedžiugina, tvarka, drabužiai nauji, muzika ir pan.
Kartais suprantu, kad va, tuo turėčiau džiaugtis. Teoriškai. Bet praktiškai to nėra. Kaip penktadienį darbe. Aš kaip kastruotas šuo. Suprantu, kad instinktas tarytum nedingęs, bet ką turėčiau daryt nesuprantu. Nu. Darbas ryt šiek tiek padės užsimiršt, žinau. Jei tik kokio streso neapturėsiu. Nemoku nupasakot kas dabar daros. Bet labai sunku pakelt man tą jausmą
QUOTE(Night13 @ 2015 04 12, 19:55)
Septinstyge, mūsų situacijos nelyginamos sunkumu. Tu nori - nenori rūpinies šeima, vaikais. Aš tik savim. Tiksliau, nelabai rūpinuos.
Žinokit, manęs seniai nedžiugina, tvarka, drabužiai nauji, muzika ir pan. Kartais suprantu, kad va, tuo turėčiau džiaugtis. Teoriškai. Bet praktiškai to nėra. Kaip penktadienį darbe. Aš kaip kastruotas šuo. Suprantu, kad instinktas tarytum nedingęs, bet ką turėčiau daryt nesuprantu.
Nu. Darbas ryt šiek tiek padės užsimiršt, žinau. Jei tik kokio streso neapturėsiu. Nemoku nupasakot kas dabar daros. Bet labai sunku pakelt man tą jausmą
Žinokit, manęs seniai nedžiugina, tvarka, drabužiai nauji, muzika ir pan.
Kartais suprantu, kad va, tuo turėčiau džiaugtis. Teoriškai. Bet praktiškai to nėra. Kaip penktadienį darbe. Aš kaip kastruotas šuo. Suprantu, kad instinktas tarytum nedingęs, bet ką turėčiau daryt nesuprantu. Nu. Darbas ryt šiek tiek padės užsimiršt, žinau. Jei tik kokio streso neapturėsiu. Nemoku nupasakot kas dabar daros. Bet labai sunku pakelt man tą jausmą
Nesvarbu, aš nežinau, ar aš sugebėčiau padirbti darbą kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro.....su tokia sveikata. todėl lyginu....nežinau, man atrodo, kad tas nerimas ir nuvarė mane iki tokios savijautos, kartais geriau, kartais blogiau, bet kuo toliau, tuo labiau suvokiu, kad aš vis mažiau darbinga, vis mažiau pakeliu.
Ir manęs nedžiugina, arba bandau apsimesti, akd džiugina....drabužių naujų apskritai neperku ir nepirkau.....ir šiaip, mane džiugina tik knygos....kelionės.....visokie daiktai man nelabai pakelia nuotaiką. labiausiai džiugina, kai kasdienybėje nejaučiu nerimo ar jaučiuos fiziškai normaliai.
Night - o yra kas tave džiugina gyvenime be miego. kas tave atitraukia nuo tavo minčių, užmaršina. nu kinas, knyga. nu kas nors ką tu žinai, kad padarius tam laikui bus lengviau.
man atrodo kad man reikėtų išmokti nesilyginti, nes aš vis lyginuosi ir visad jaučiuosi bloga mama, bloga žmona, bloga darbe ir visada žiūriu kokį reportžą ir gavoju...dievuliau, kiek pasaulyje daug protingų, nerealių, galvotų žmonių. ir mane ima nervas, kad nesugebu daugybės dalykų ką sugeba kiti, nu ne programuot, bet tokių elementarių, kaip susiorganizuot komandiruotę Kinijoj. man daug metų, o norisi visko eiti ir klausti - nu kaaiap jūs taip sugebat susiroganizuot, nu kaip nebijai dėstyti, nu kaip......, ir man labai patiktų tų pasakojimų klausytis. tik neišsiduodu. gėda. nemoku priimti savęs tokios kokios esu. ir aš tokia dvylypė, moku džiaugtis, kurti, stengtis, linksmintis ir mylėti gyvenimą, organizuoti ir kusinti kitus - davai varom, einam darom, tačiau tuo pačiu kažkur braidžioju patamsy.
man atrodo kad man reikėtų išmokti nesilyginti, nes aš vis lyginuosi ir visad jaučiuosi bloga mama, bloga žmona, bloga darbe ir visada žiūriu kokį reportžą ir gavoju...dievuliau, kiek pasaulyje daug protingų, nerealių, galvotų žmonių. ir mane ima nervas, kad nesugebu daugybės dalykų ką sugeba kiti, nu ne programuot, bet tokių elementarių, kaip susiorganizuot komandiruotę Kinijoj. man daug metų, o norisi visko eiti ir klausti - nu kaaiap jūs taip sugebat susiroganizuot, nu kaip nebijai dėstyti, nu kaip......, ir man labai patiktų tų pasakojimų klausytis. tik neišsiduodu. gėda. nemoku priimti savęs tokios kokios esu. ir aš tokia dvylypė, moku džiaugtis, kurti, stengtis, linksmintis ir mylėti gyvenimą, organizuoti ir kusinti kitus - davai varom, einam darom, tačiau tuo pačiu kažkur braidžioju patamsy.
Septinstyge, man taip pat.
Kai per pietus darbe būna ramiau ir pastebiu lauke aplinką. Kai mama nusijuokia (kad tik tau skaudžiai nenuskambėtų... ), gėda, bet kai parašo šmaikštuolis (nors vis rečiau tai atsitinka), taip pat, kartais visai gera, kai parašo dar vienas ar kitas žmogus, kai pasibučiuoju su dukterėčia pasisveikinant, gal porąkart metuose, kai katinas ateina pas mane (bet jau nepamenu, kada taip buvo). Čia ir yra laimė man. Nejaučiu džiugesio, bet nuo to dažniausiai pajaučiu ramybę.
O tokie dalykai, kaip knygos ar kelionės... Nenoriu jų visai, kai skauda dūšią.
Bučki, kartais ir aš lyginu save. Ir galvoju, kad man daug metų, o tokia atsilikus. Bet man atrodo, aš ne per daug lyginuos. Man jau vis tiek niekas neprilygs.
Tam tikra prasme, tai tikrai. Ne kiekvienas pamažu grimztų į dugną ir negebėtų kilstelt savęs aukštyn.
Kai per pietus darbe būna ramiau ir pastebiu lauke aplinką. Kai mama nusijuokia (kad tik tau skaudžiai nenuskambėtų...
), gėda, bet kai parašo šmaikštuolis (nors vis rečiau tai atsitinka), taip pat, kartais visai gera, kai parašo dar vienas ar kitas žmogus, kai pasibučiuoju su dukterėčia pasisveikinant, gal porąkart metuose, kai katinas ateina pas mane (bet jau nepamenu, kada taip buvo). Čia ir yra laimė man. Nejaučiu džiugesio, bet nuo to dažniausiai pajaučiu ramybę. O tokie dalykai, kaip knygos ar kelionės... Nenoriu jų visai, kai skauda dūšią.
Bučki, kartais ir aš lyginu save. Ir galvoju, kad man daug metų, o tokia atsilikus. Bet man atrodo, aš ne per daug lyginuos. Man jau vis tiek niekas neprilygs.
Tam tikra prasme, tai tikrai. Ne kiekvienas pamažu grimztų į dugną ir negebėtų kilstelt savęs aukštyn.
Bučki, taip pagalvojus, darbas mane šiek tiek užmaršina paskutiniu metu. Bet čia labai paviršutiniška, tuo nepasigydysiu, žinau. Daugiau nieko neveikiu. Ar tik nebus taip, kad kai atsiras problemų darbe (o kad jų neatsirastų, turbūt, nei vienam darbe nebūna), vienądien nebeatsikelsiu iš lovs ir į tą darbą nueiti. Nu, bet, geriau negalvot.
Man ir šmaikštuolis sakė, kad reikia ant savęs supykt, kaip kad Nidulia pasakojo. Nu visai man nepikta. Man skauda.
Man ir šmaikštuolis sakė, kad reikia ant savęs supykt, kaip kad Nidulia pasakojo. Nu visai man nepikta. Man skauda.
