Depresija

*****, aš ne gydytoja, tu dabar viską, ką tau sako, sau prisitaikysi....nepanikuok....tikrai, keisk psichiatrą..

ar tau būdinga?

Demonstratyvumas, teatrališkumas
- Pedantiškumas
- Kritikos baimė
- Emocinis nestabilumas
- Polinkis kaltinti kitus
- Atsakomybės, kaltės jausmų nebuvimas
- Abejingumas
- Pasinėrimas į fantazijas
- Jautrumas nesėkmėms
- Įtarumas

Pedantiskumas,mėgstu tvarka,bet ne ant tiek,kartais nublizginu labai ir nuo to kaifuoju,jovalo didelio irgi nemėgstu,per viduriuka pas man.
Kritikos baimė...yra yra didžiulė.
Nestabilumas yra (čia tos nuotaiku kaitos )
Polinkis kaltinti yra,nors žinau,kad neteisi aš ir kalta dėl visko aš,bet būna,kad kitiems nurašau,nors pukiai žinau,ka čia mano kaltė
Kalte aš visalaik jaučiu,jos nebuvimo nebuna,atsakomybės nežinau turbut kad yra ji.
Abejingumas,gal ne,nes jei matau,kad kazka pravirkdziau ar ususikrtimto labai tai man negera pasidaro,na buna,kad dasivarau,kad man dzin jei kam blogai.
Taip labai jautri nesekmem.
Fantazijos,taip megstu pafantazuoti labai,bet tik galvoje,fantazijose negyvenu, o ero fantazijos irgi skaitosi ?
Itarumas,gal ne..nebent iš tėvo tai paveldėjau,jis labai įtarums,mama su meilužiais sapnuoja nu jam rodosi. Aj tėvelis ant xsanaxso sedo kaip supratau ,nznau kas jam užėjo,kad raminamūjų išsirašinėti pradėjo,o meluoja,kad ten špriešuždegiminai
mergos aš mirti noriu

bet tada tu neturi nieko, kas tave net trumpam atitrauktų nesvarbu nenatūraliai, specialiai,bet gaunasi kad neturi jokio "instrumento" atsikabinimui nuo tos būsenos.


aš irgi, kam pyktį jaučiu tai kažkam kitam, gyvenimui, tėvam kartais kad kodėl aš turiu dabar kankintis. man pikta ant aplinkos, ne savęs.
tas pats ir su svoriu. aš amžinai kankinuosi, bet neturiu valios. kiti sako,reikia supykti. o aš nenoriu, man atrodo nu kodėėėl kodėl aš turiu kankintis, kodėl negali būti viskas normaliai. kodėl aplinkui visos liaunos o man viskas taip apsivertė nors buvau irgi tokia. ir tai susiję su tom nerimastim, nes emocinė ryjikė esu visiška, maisto narkomanė. ir man labai labai pikta ir siutas ima...bet tik ne ant savęs, ant aplinkybių. savęs man gaila. lankiau psichoterapijos kursus ta tema. tai visos tą apsiėdimą piešė kaip baubą, mano buvo storas meilus katinėlis man kyla klausimas ne ką daryti, o kodėl aš turiu dabar save kankinti, badu marinti dėl to kad kažkokia gamta man ne taip susideliojo.....

tai aišku, kad kai blogai, skaityt neina, sakau tik, kas džiugina, kai man pagerėjimas.....
ko tau gėda, tu nori būti mylima ir reikalinga....norėčiau, kad turėtum žmogų....ne tik katiną, bet.....mano norai - ne viskas. o matosi, kad tau tas šmaikštuolis reiškia ne tiek, kiek...

Aš tai nepykstu nei ant savęs, nei ant kitų. Nu ant kitų išimtinais atvejais pykteliu. Savęs dažnai nekenčiu.
Tas neturėjimas, kad kažkas atitrauktų, manau, natūralus, kai blogai. Gi kai geriau, gebėdavau ir knygą paskaityt, ir iš namų koją iškelt, ir apsitvarkyt norėdavos, gal ir pasipuošt. O kai taip, kaip šiandien., pvz., nu kam atrodo visa tai... Gi visai nesvarbu. Manau, kažkiek lengvina mano dalią tauškimas čia. Vien šian kiek prirašiau, geriau būčiau tikrai ką naudingo bent sau, jei ne kitiems, nuveikus.
Sukasi viskas man... Grynai kaip girta... Ir lyg rankos tirptų... Nors žinau, kad ne fiziškai.

Nenusimink ir nenuleisk ranku. Keisk psiciatra, nu ne vienas gi jis poliklinikoje. Isklausys taves, isgirs tave, nustatys diagnose, skirs gydyma ir issikapstysi. Nepanikuok anksciau laiko. Eik ikalk kokiu lasiuku, tikrai biskuti aprimsi.



Ir man skaudejo. Bet viena grazia diena mane uz..so tas skausmas ir as uzsiutau ant to skaudulio, spyriau sau I subine, islindau is pizamos, kuri buvo mano nuolatine drauge 6 menesius ir pradejau po truputi judeti I prieki. Nesakau, kad is karto kalnus nuverciau, bet po maza zingsneli ropojau I prieki. Aisku, prisivertinejau, bet spardziau sau sikna ir ropojau I prieki. Dabar jau visai mielas tas gyvenimas kartais atrodo ir dziugesio buna, ir laimes pojutis aplanko. Nors dar buna, kad beprasmybes jausmas padusina ir baime, kuomet near ka veikti, suima, kurios net ivardinti negaliu, bet prisimenu psichologes pamokymus ir greitai pasakau sau, kad esu cia ir dabar, o dabar matau ta ir ana, tas ir anas man grazu, stoviu tvirtai ant zemes ir varau pirmyn.
Tingiu ryt I tuos sportus, bet varysiu. Darbeliu sarasa prisirasiusi ilga, reikia gi pliusiukus po truputi delioti sarasiuke:)
Gal pameginkite magnio ir vitamin D pagerti, blogiau gi nebus. Sie vitaminai/mineralai itakoja nervukus. Gal pasideliokite planus savaitei arba kaip as, sarasiuka darbu susidarykit ir po viena nudirbkite, dekite varneles sarasiuke. Niu kazka gi reikia daryti, kazkaip judeti I prieki.
Ar pacios isipiriate I siknas, ar padeti?
Siaip, visos problemos atsivilkusios is vaikystes. Geras psichoterapiautas iskapsto viska ir padeda susidelioti mintis. Man labia padejo mano psichoterapiaute. Per tuos 12 susitikimu labia gerai padirbejome ir daug padareme. Aisku, jokiu atsakymu ant padekliuko nepaduoda, bet privercia pacia dirbti, nukreipia I teisinga kelia.

Gal sunku patikėt, bet neįsikliopinus aš to šmaikštuolio. Bet taip, svarbus jis man. Bendravom gan artimai, atvirai ir intensyviai. Jaučiuos vis dar įsiskaudinus. Aš vienišė, nėra taip ir niekad nebuvo, kad manyčiau, kad ojojoj, aš viena. Net ir nelabai suprantu tokio mąstymo. Man čia kažkoks atsakomybės už save primetimas kitam. Labai pritariu pasakymui, kad žmogus gimsta vienas, ir miršta, visi kiti tik pakeleiviai. Bet, va, matyt, prieraišumą ir savanaudiškumą turiu nesveiką.

Papildyta:
Man prašyčiau padėti... Pati įsispirt nepasiekiu.
Gerai. Einu susirašysiu rytojui. Savaitei man misija neįmanoma, be to, aš gal tiek ilgai negyvensiu.

Istorija nutyli, ar tik ne su ratuko pagalba, bet išsiploviau 3 lėkštes ir 2 stiklines. Tikiuosi, jūs manim didžiuojatės.

Tu rasykis ne rytojui ir ne savaitei o susirasyk apskritai, ka reiketu nuveikti namuose ar dar kazkur ir rinkis darbus ne is eiles, o kuri norisi, ta pirma ir nuveik ir uzdek varnele. Po keliu uzdetu varneliu jau didziuosiesi savimi ir darysi kitus darbelius. Va cia ir yra spyris sau, nes jau mastai bent susirasyti darbus:)
Kur tu gyveni? Gal tikrai tau reikia ispiti? Tik, kad veiksmingas nuosavas spyris, kumet uzsiunti ant esamos padeties ir pati sau ikali I subine:)

Aš ant savęs neužsiusiu, manau. Jau būtų tai atsitikę.

Ką verčiu vemti, tai nesijaudinkit, panašu, esu ant tos ribos, kai greit turėčiau nenorėt bei nepajėgt čia rašinėti.

Matyt dar tau neatejo laikas stipriai uzsiusti ant esamos padeties ir busenos. Kiekvienam skirtingai ateina tas momentas, kuomet taip isiunti, kad per negaliu imi kazka daryti ir ropoti pirmyn.
Mergyt, negasdink tokiais zodziais, kazkaip laikykis.

Kadangi tas laikas metų metus neateina, tai...

Kaip aš myliu savo kačiuką. Suvalgė vaistus, nei trinti nereikėjo. Gaila, kad su manim visai nenori draugauti, grįžo namo, į spintą.