Depresija

Mamos klausimas buvo o ka darys sese?ir ko tau ten blogai ,juk viska turi!nesuprato ji.bet diena pries pasakiau jai,kad nesijauciu laiminga.ji pasake zinau....
O dieve,tikrai ne10metu!tarkim jei lb prasytu tai iki kitos vasaros.bet as nenoriu ir tikiuos kad neprasys.

Bet jei suniui vezys tai tikrai nulis sansu pasveikimui?jai jau 10metu bus rugseji.vakar ziurejau foto ir verkiau.

o tai tu čia kaip....esi tam, kad sesei lengviau būtų, tavo misija tokia - lengvint sesei gyvenimą? sesė darys tą ką daro milijonai vaikus auginančių suaugusiųjų - ieškos išeičių. tegu tada jau mama važiuoja gelbėt dukros ir viską ten turėt ir gerai gyventi.
kažkaip man pikta....ar tu turėtum galvoti ką dary sesė ir išvažiuodam jai pateikti alternatyvas? turėtų padėkoti už pagalbą, pasidžiaugti ir palinkėti sekmės.

Vargšiukė apsiverkė. O kad tu nuolat verki ir ant AD sėdi, taigi nieko baisaus.

su darbu ne....dabar mokslai didziausia priezastis. bet ir siaip daug kas man kelia ta nerima, bet koks sudas, menkniekis, jis jau letinis, vaiksciojantis, isisenejes, iauges ir tik kai pervargstu ar siaip, iskart paumejimas baisus. negaliu isvengti visu situaciju ar uzbegt ivykiams uz akiu....

as dabar inirtingai ieskau, kaip sau padeti, ieskau trumpu rekolekciju....

Perskaičiau per pietus pas draugę Maximą būdama. Ir, žinai, nuo tada negaliu išmest iš galvos. Gal kad pačiai išnyra prisiminimai, kaip mane, dar visai vaiką, įkinkydavo prižiūrėti sesių vaikus. Kaip to nenorėdavau, kaip norėdavau su draugėm žaisti arba namie būti, kaip jaučiausi įkalinta. Nors niekas ilgam manęs nepalikdavo, labiau, kaip pagalba būdavau, kad, tarkim, kol paruoš pietus/išsiskalbs/apsilankys parduotuvėj ir pan. Atrodo, jau seniai praėjo, bet taip sukilo toks pyktis ir nuoskauda. Bet tavo situacija daug liūdnesnė man. Tai kiek tu ten metų? Prieš porą metų jau liūdėjai, kad nori į LT. Mamai pasakei tik gruodį, o sesei tik vakar, ar ne? Gruodį - balandį nepagalvojai kiek mėnesių skiria? Aš pagalvojau. Jei tokiais tempais veiksi, sėdėsi ten dar n metų. Beje, įdomu, kas tavo atveju yra visko turėjimas? Kai užaugs vaikas, irgi taip pat "viską turėsi"? Pretenduosi į jų būstą, būsi aprūpinta maistu ir drabužiais, nereikės mokėti mokesčių ir nupirks vaistų, jei reikės? Kažkodėl man atrodo, kad neturėsi NIEKO. Tą tau jau ne kartą sakė čia, o ir pati mąstanti, juk suvoki. Pikta ant mamos, kad jai nusispjaut. Ir jei taip sakai, kad JEI PRAŠYS, vadinasi, nusiteikus, pasilikti. Jei ji neturi ką daryti, manai, neprašys? Ko tu tikiesi iš jos? Pasikliautum geriau sava galva, ne svetima, kad ir vieno kraujo. Dėl mamos tavo man žiauriai apmaudu. Viską ji supranta.

Ar gydo kaip nors tą šunį?

Mano katas tikrai, kaip naminis, su tokiom žaizdom žiauriai apleistas. Shame on me. Neįsivaizduojat, kaip man sunku buvo bėgti keturiom iš autobuso namo ir greit su ja pas veterinarą, nes laukė jau po darbo valandų. Kaip amžinai, buvau kosmose ir taip, o dar gailėjau gyvūnėlio, kad jai ir antsnukius dėjo, ir tramdomus marškinius (į tokį krepšį, kad nejudėtų). Po visko, pasakė, kad bjauri katė. Aš tai įsižeidžiau. Ji kai serga, išvis man per rami atrodo, nematę jie jos bjaurios. Sako, kaip pavardė? Sakau Zbitkininkaitė, bet dažnai keičiasi. Pasirodo, pavardės tai klausė mano, o ne jos. Nžn., kaip man susišvietė. Nu, bet bent ryt bus aišku, kas mano vargšui gyvūnėliui yra.

Deraramos, kaip darbe?
Aš tik skųstis tegaliu. Dabar bus tokių didesnių projektų, reikės didinti tempą. Bet kad aš tik ir žiūriu - jau 11.30, jau 14, jau 17.30, laukiu darbo pabaigos. Nejauku man ten. Toks irgi kalėjimas. Lyg ir viskas gerai kol kas, kas atmosferą liečia, bet mane žlugdo pamažu suvaržymai ten. Negaliu aš žiūrėti į darbą, kaip į pinigų šaltinį. Tuolab, kad tų pinigų ten bus nedaug. Nors dabar daugiau ir nesijaučiu verta. Negaliu sakyt, kai išgeriu raminančių, apsiraminu, būna, ir įdomu pasidaro. Ir šiaip, nėra man neįdomu, bet ir įdomu nėra, nes mintys ne ten. Ne klientai man galvoj.
Papildyta:
Mėja, gal per daug tave apiburbam tai viena, tai kita. Bet kad tikrai noris akis atvert tau ir kad nors kiek savo gyvenimo žiūrėtum. Pagalvok, kaip žmonėms iš šono tavo situacija atrodo. Ne tiems, kam atrodo, kad "viską turi". Kitiems, kaip aš, kuriems atrodo, kad esi kalėjime. Neabejoju, kai atitrūksi iš ten, būsi laimingesnė ir pati, tuo pačiu ir artimieji labiau vertins.

Jei neimanoma aplinkybiu pakeist, arba keiti poziuri i jas, arba bandai nesureiksmint savo reakciju i jas. Banalu, bet o ka daryt.
Papildyta:

Tu kazkada jau sakei, kad jai cia psichologija.
As imu tiket, kad gyvunai atspindi seimininka, kazkaip kazka perima, ar prisitaiko, ar jaucia ir elgiasi atitinkamai. Pvz man mano gyvis visai panasus i mane atrodo. Ir bjaurus ir mielas viename, kartais trenktas o kartais labai ramus. Nesistebeciau, bet negalvodavau kad grauzikai tokie psichologiskai idomus gai but

As siand del suns apsiverkiau masinoj prie jos.sako nu baik.sakau negaliu sustot.sako man masina pastatytbreik,nedaryk gedos.
O lb blogai buvo,buvau pasnekejus su mama,ji sako kad viskas jai gerai,isskyrus ta guza.apsiverkiau jau kalbedama su mama.nuo verkimo ir nervu prasidejo skausmai...


Viskas gerai,jei ne jus as nieko nebuciau pasakius dar.pokalbis dar nebaigtas,bet pagalvojau kad metus laiko tikrai nenoriu kankintis cia.ji nepraso.ji klause nuo kada nebenoriu gryzt.as jai pasakiau tas 3 datas,bet noriu po vasaros nebegryzt.
O mamai tiesiai uzvakar pasakiau kad nesijauciu laiminga.visi zinojo kad isvaziuoju cia nenoredama.visi zinojo kad kada nors grysiu i lt visam.bet budavo paburbu ir vel gryztu.ir jau beveik 4metus.
Man liepe elgtis protingai,priimt protinga sprendima.as taip ir dariau.nei karto,nei 1 d nesijauciau cia laiminga.tik ilipus i lektuva norejau islipt ir neskrist.

o taip, gi didžiausia gėda kai artimajam liūdna ir jis verkia. gėdų gėda, nėr kur jau labiau. kai kitą kartą verks sesuo - tą patį patark, kas nedarytų tau gėdos....

Kitas veterinaras yra sakęs, kad ji sutrikusio elgesio.
Vėl į darbą skaičiuoti valandas.

ir taip dar 30 metų....

Vos prakvėpuoju. Reikia kažką sugalvoti, kad ta rutina nebūtų tokia... Bet ką...