Pavasariniai mamukų pokalbiai

wiliux, gali but ... na ta sloga del dantu ir buna del 'pasedusio' imuniteto...

Dėkui Laina. Pasirodo nėra taip blogai - suvalgė pusryčiams 100 ml košės (kaip jau labai daug), dabar burzgia laiminga, bile prie nosies niekas nelenda

O is kur ta sloga, oras juk visai neblogas, gal alergine, zydinciu augalu...?
Pas mus irgi nieko naujo, bet su tokia maza kasdien kazkas naujo savaip. Kelia uzpakali, nugara, rieciasi verstis. Ima abiem jau rankytem zaisla, deda i burna, apziurineja

Jau kelinta naktis pabundu issigandus ir neblogai pamiegojus- jau beveik sviesu, paryciai, gal 4 val ir pirma mintis kur vaikas? Ogi miega Taigi, pramiega jau ir nakties valgyma, valgom paryciais. Bijau kad man pieno visai nesumazetu per tokius didelius tarpus

Tino, Afrodite, kur dingusios? Gal jau pamiegat ilgiau nakti taip pat?

Mika kaip smagu dėl naktinio maitinimo! Super
Nepanašu į alerginę slogą, lauke jai akivaizdžiai geriau, namie labiau teka. Nesuprantu aš kaip vaiką rengti tokiu oru baisu perkaitinti, baisu ir sušaldyti. Gal perpūtė sekmadienį arba kokią bacilą poliklinikoje pasigavom.

o negali būti alergija šuniui, jei lauke pastebimai geriau? bet gal tyrėt, neatsimenu...

Tyrėm dėl alergijos šuniui. Paprasta sloga jai, lauke apdžiūna ir lengviau. Po trijų apsilankymų pas alergologus (tame tarpe ir gulėjimo savaitę alergologiniame skyriuje) pasižadėjau kurį laiką alergijų neieškoti. Teks man susitaikyti, kad kol kas vaikas nealergiškas

Sveikutės,
Prisiduodu, kad nepamirštumėt jau visai Bet jau turbūt link to
Gyvenam..intensyviai..rėėęėėėėėėkiam.. Dantys ar ne, nebežinau, jau nebeturiu jėgų.. sakom, kad dantys, bes nežinome, ko dar ieškoti. Baigiam visi išprotėti, šeštadienį važiavome į tokį vyro giminių gimtadienį į Pakruojį, jau vakare buvo prastai, abu zirzė, na,g galvojom,gal kaip nors, tai Erikas pradėjo rėkti Kaune, rėkė iki pat Pakruojo, stojome prie Panevėžio su kilimukais ir žaislais, niekas nepadėjo, tik žvakutė, tada kai tik n utilo, pradėjo Eliza, žodžiu, prasikankinome visą dieną, visi tik stiprybės linkėjo... Nu matosi vienas kraščiukas lyg to danties, arba aš noriu jį matyti... O Elizai du dygsta , vienas pralindęs, kitas ne, o kiti du irgi pakelti, nu tai galima suprasti, bet šiaip tai ji tokia pūkutė, kol pas mane ant rankų. Sekmadienį buvo dičkės mokslo metų uždarymas vieno klasioko namuose, na nuvažiavome visi, nerėkė, bet tik ant rankų tiek vienas, tiek kitas, Eliza iš viso neužmigo pietų, tris kartus bandžiau, ir vežimuke, ir prie krūties ant dekučio po pušele, pati vos neužmigau, o ji ne. Bet ant rankų nezirzė. Tiesa, 5 val ją pralaikyti yra ką veikti (11 kg dabar). Paskui dar užsukome pas uošvius anytos pasveikinti su gimtadieniu, nu ir vėl... mažius prarėkė dvi val, vėl kišom žvakę , niekas nepadėjo kitaip, klykia, nori miego, neužmiega, vežiojome, vyras su mašina lėkė migdyti, ko nedarėme, naktį tas pats, tik pradeda snausti ir vėl, vyras vos stovi, irgi pats serga, mažiai su slogom, man migrenos, visi perdirgę, pykstamės, be miego, nu žodžiu, vakar tempa Elizai pakilo, o mes poryt išskrendam atostogauti, visi isterikuoja, kad bus labai sunku ir aš lieku kalta, visa tai sugalvojusi, nu žodžiu. Grįšiu – parašysiu, jei būsiu gyva
Užvakar naktį nė vienas nemiegojo, Eliza net papo naktį nebeėmė, verkė, pranešiojau pusę nakties, padust galima. Paaryčiui šiaip ne taip tą papą įsiūliau, primigome, o va vakar ta tempa 37,4, tikiuosi, nuo dantų ir slogytės, nieko blogesnio. Juodai pervargau, pirmiausia tai psichologiškai. Niekur išeiti neįmanoma su jais, jau galvojau, gal Erikui pasidaro kažkas dėl to, kad išeiname iš namų, vakar darėme eksperimentą – važiavau vakare pas tėvus su jais, nu vakar nerėkė.. Nesuprasi.Daugiau ką..su dičke viskas ok, gražios šventės mokykloje, būrelių pasirodymai, viskas patinka, tik visko daug, va šiandein vėl būrelio šventė, o aš su Eliza pas ortopedą, jau prieš mėnesį užrašyta.. bijau. .raukšlytės visiškai nesimetriškos, tą vieną kojytę vis dar tiesia ropodama, nu negaliu nenueiti, tai močiutė su vyru nueis, nufilmuos man.
Vieni vaikučiai visai nepabūna, nebent netyčia užsižaidžia, bet ne tada, kada reikia Lipa į mane kaip beždžioniukai, kariasi, aišku, jie vyro nėra, jei yra, tada jau Erikutis pas jį. Jis akivaizdžiai nemoka nusiraminti, aišku, sunkiai gimęs, ta nervų sistema dar nebrandi, pradeda verkti nuo skausmo, bet paskui jau tiesiog verkia, visas nusilpęs, akytės skersos, šlapias kaip kačiukas, rankytės dreba ir verkia, verkia, nu kažkas tokio su Emilija taip nebūdavo, labai labai man sunku tai matyti...

Tai tiek žinių iš mūsų, nieko, viskas praeina, jau su dičke man labai pasitvirtino principas, kad pirmuosius dvejus metus skiri vaikui, atiduodi viską, bet paskui skini saldžius vaisius Mano didžioji dabar - geriausia mano draugė Myliu tuos savo kačiukus
Nesirkit, bučkis visoms

P. S. jei spėsiu, įkelsiu foto į albumiuką.

oho, kitty ... stiprybes jusu seimai
bet jus vis vien, daug ir 'lakstot' visur

Joris mano ramiakas, ir tai, as jau nevaziuoju niekur i svecius su juo ..tik pas mama ir viskas... nenoriu as jo balamutint, nei saves taip pat... nei pabendrauji su zmonemis nei ka, vis vien, visas demesys i vaika... tai kam be reikalo dar kazkur lakstyt Zinoma, visi sako, vaikai neturi trukdyti gyvent, bet tiesa tokia, kad visgi - trukdo ... ne tiesiogine zodzio prasme, bet vis vien ...

apie atostogas is viso patyliu... uzsirasius i juodkrante rugsejo menesi, bet net nezinau ar rysiuos vaziuot... nei man poilsis bus, nei salia esantiems ...

tikrai ne visos tave prisimena, ir stiprybės linki šaunu, kad nepasiduodi, kad atostogas sugalvojai, nepailsėsit, bet aplinką pakeisti tikrai į naudą bus. sėkmės, lengvos kelionės, gerų įspūdžių
Papildyta:


o tai ko dabar? mes su 7 mėn "ramiaku" D.C. važiavom į Juodkrantę ir išgyvenom gi, ir nors ir oro nebuvo, bet tikrai nesigailiu, kad važiavom

Kitty kaip įmanoma ramesnių atostogų! Linkiu, kad vaikučiams viskas būtų nauja ir įdomu ir nebūtų laiko verkti.
Laina gal Joris ir yra ramus dėl to, kad vaiko "nebalamutini"? Paskaičiau neseniai straipsnį apie tai, kad kelionėse auga suaugusieji, o vaiko raida pristoja. Ir mūsų pavyzdys - vaikė Palangoje pirmomis dienomis tikrai ramesnė buvo, nesava vieta , daug naujų įspūdžių. Vėliau šiek tiek atsigavo, bet kažkokių naujų pasiekimų nebuvo. Grįžom namo, apsiprato ir dabar kiekvieną dieną vis kas nors naujo. Na bet reikia ir tėvų poreikius tenkinti, laimingi ir ramūs tėvai vaikams labai į naudą Todėl atostogų tikrai neatsisakysiu
Lyja labai Vilniuje, į lauką ėjom tik šunį išvesti. Pasirodo neturiu ką apsirengti tokiu oru . Skėtis man netinka, nes reikia ir vežimą stumti ir šunį už pavadžio vežti.

Sveikos, mamytės

mes gegužės 16 d. pasikrikštijome, tai nukrito malonus, bet didelis rūpestis

Mažoji labai judri ir dienomis beveik nemiega, tai taip ir būname kartu. Jau stojasi visur, kur patogu įsikibti pailsiu daugiau, kai išeiname į lauką, bet aišku irgi ant kojų




Mes atostogų irgi šiais metais atsisakėme. Bet daugiau dėl finansinių priežasčių, kažkaip nemažai buitinių didesnių dalykų reikia, tai paskaičiavau, kad užsakytas poilsis Nidoje kainos ir nuovargio atžvilgiu neatsipirks, tai ir atsisakėme. Sakėme su vyru šiaip pavažinėsime į Trakus ir kitas netolimas Vilniui vieteles. Bus ramiau ir su miegu namie.

[BLaina[/B] sveikatytės Joriukui.
Kitty tau tiesiog daug daug šaunuolė Tu mūsų supermama

Oi, Kitty... Daug daug balionų. Stiprybės, laikykitės visi. Sunkus laikotarpis ir dar kažkiek bus sunku, bet po to raškysi tokius pat saldžius vaisius, kaip su vyresnėle. Aišku, gal ir pasipeš mažieji, bet būdami skirtingų lygčių labai jau baisu nebus Užjaučiu dėl dantų dygimo. Pas mus irgi tai buvo totalus košmaras...

Ne, aš irgi atidedu visokius skrydžius, rimtas atostogas, po svečius lakstymą ir t.t. Namie yra ramybė, rutina, o mažiukė čia geriausiai ir jaučiasi. Nejaučiu, kad aukoju kažką ar atsisakau. Tiesiog dabar toks etapas ir mes juo mėgajamės. Minties apie pajūrį neatsisakau, bet vis pastumiu tolyn. Gal rugsėjį? Mažų vaikų nervų sistema yra jautri, pokyčiai visai nebūtinai juos lavina ar stiprina. Palengva viską reikia, palengva... Aišku, yra čigonavotų vaikų, kuriems tik judėt, keliaut ir jie laimingiausi būna automobilyje

Žaislų visiškas minimumas, tai ji nepervagsta. Kas užsuka-nesupranta, ar tikrai čia yra vaikų Labai knygeles myli, varto, pirštu rodo į paveiksliukus ir kažką kalba. Aišku, ant manęs kabo vis dar labai daug, bet jau nemažai ir viena pabūna. Ropinėja visur, pakrausto ką nors. Su skudurėliu grindis pavalo, su šluotele pašluoja Veidrodyje save bučiuoja. Daug dainuojam, šokam, skaitom, žaidžiam gaudynių. Mėgstam žaisti ragavimą - rodau vaisių ar daržovę, sakau pavadinimą ir leidžiu paragaut. O po to mes randam paveiksliukus knygelėse su tom daržovėm. Jai labai įdomu.
Keičiam režimą į vasarinį, eina vėlai gult, vėlokai keliasi ir atsisakė rytinio miegelio. Tai turi popietinį ir vakarinį. Vakarinis mums naujas. Nelabai man pokyčiai patinka, bet kitaip kartu su tėčių neišeitume į lauką.
Žodžiu, gražus tas gyvenimas, bet turiu tik vieną mažylį. Būtų tokių du - nežinau, kaip susitvarkyčiau. Kažkaip, matyt. Bet va perspektyvoje jie greičiausiai išmoks abu žaist, vienas kitą užimt. Tada Kitty sedės, vaikai darys jai pėdų masažą, neš kavą į lovą ir visaip kitaip popins Vyresnėlė tokia kažkada buvo...ech, kur tie laikai? Na, dabar masažą dar padaro kartais