Kaip kasdien suprantate vyro meile?

#1
Labiausiai noreciau papliurpt su tom, kurios gyvena kartu(santuokoje ar nesantuokoje nesvarbu) su vyru ne maziau nei 2-3 metus. GYVENA, o ne draugauja smile.gif

Galbut kasryt jum nesa pusrycius i lova, buciuoja pries iseidamas darban jus miegancia, butinai karta dienoje pasako kad myli, ar apsikabina nors karta grizes po darbo, ar buna kad atvirai pasako kaip jaucias, kad be jusu neisivaizduoja gyvenimo?

O gal viskas atvirksciai,gal taip buna tik pradzioje? gal to saldumo jau nebera ir jus vistiek laimingai gyvenat smile.gif

Noretus isgirst kaip Jusu vyrai elgiasi su Jumis, kiek demesio sulaukiate tiesiog eiline darbo ar nedarbo diena / arba kaip kasdien suprantate, kad sis zmogus Jus myli. smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Idomii: 26 kovo 2015 - 10:24
#2
Man po daugelio gyvenimo metų parodo, pasako, padaro viską, ką čia išvardinote. Manau, kad tai norma, negyvenčiau, jei būtų kitaip ax.gif
Atsakyti
#3
Mes gyvenam dar nepilnai du metus, bet jau netoli, tad vistiek pasidalinsiu patirtimi smile.gif
Kartais namie "paburbuliuoju", kad mažai dėmesio man skiria ar pan. bet realiai pagalvojus, jo tikrai užtektinai. Tiesiog matyt moteriškas bruožas, kartais pasiskųsti smile.gif
Bent jau maniškis, grįžęs iš darbo beveik visada stengiasi apsikabinti, o ir šiaip, visada arba susitinkant arba išsiskiriant pasibučiuojam ax.gif
O prieš išeinant i darbą, tai atvirkščiai, aš bučiuoju, nes tokiu metu, jei nėra skubių darbų, jis dar tik budinasi smile.gif
Atsakyti
#4
Santuokoje gyvename aštuonerius metus. Kad myli suprantu iš jo švelnumo, paslaugumo, rūpesčio. Rūpinasi, kad nesušalčiau, nesusirgčiau, kasdien skambina į darbą, klausia, ar pietavau, siūlosi pietauti kartu, yra labai paslaugus. Na, pusryčių į lovą nenešioja, bet man to ir nereikia.
Visur ir visada mane palaiko, skatina, supranta, kada reikia guosti... net nemoku žodžiais apsakyt, bet suprantu ne iš pasakymo ,,MYLIU", o iš elgesio....
Atsakyti
#5
QUOTE(Greta_MM @ 2015 03 31, 23:07)
Santuokoje gyvename aštuonerius metus. Kad myli suprantu iš jo švelnumo, paslaugumo, rūpesčio. Rūpinasi, kad nesušalčiau, nesusirgčiau, kasdien skambina į darbą, klausia, ar pietavau, siūlosi pietauti kartu, yra labai paslaugus. Na, pusryčių į lovą nenešioja, bet man to ir nereikia.
Visur ir visada mane palaiko, skatina, supranta, kada reikia guosti... net nemoku žodžiais apsakyt, bet suprantu ne iš pasakymo ,,MYLIU", o iš elgesio....

Labai grazu tai skaityti smile.gif
Atsakyti
#6
O pas mus tas variantas "atvirksciai". Bet jis niekada ir nebuvo romantikas. T.y. net draugystesmetus geliu sulaukdavau tik "privalomom" progom, "is lempos" nei kart (o kartu is viso jau kokiu 14metu). O ir siaip nemoka rodyti svelnumo (manyciau kabai daug itakos turejo tam auklejimas jo). Bet turi kitu savybiu, kurios atperka ta jo neromantiskuma, ir gyvent galima ur be to.
Atsakyti