QUOTE(adija5 @ 2015 05 12, 03:09)
Jetau,ir kam daba?O riebaluoto piršto štampo neužtenka?Arba rašale pamirkyto?Bus vienetinis,jei jau nori šalia kūrėjo pasižymėt. O jei nori užkraut vaikams ar vaikaičiams naštą su savo biblioteka,pirmiausiai pasiteirauk jų nuomonės .Šiaip,iš asmeninės patirties...stovi pas mamą dėžės senelio bibliotekos,nes niekam nereikėjo
Nors man vis tiek nesuprantama,kam žymėt savo asmenines knygas dabar ,šiais laikais.Gražu ?Gal...Man tai nelabai

Kad tai tavo knyga ir paskolinus susigrąžinsi?Figuški.Išplėš puslapį ir turėk tu tą savo štampą .Tai kam?
Mano tėtis buvo susiantspaudavęs knygas asmeniniu antspaudėliu (sovietmečiu

), O jų beje, net neskaitydavo... na, gal drąsiųjų kelius kokius. Jo atveju tai eilinė tuštybės apraiška buvo. Dabar kai pamatau knygą su jo antspaudu, tik tai apie jį ir atsimenu
Bet šiaip exlibris man kaip reiškinys savaime yra gražus
visai netikėtai penktadienio vakarą sumaumojau Ulickajos "Ievos dukteris" (originalus pavadinimas gal
Сквозная линия 
) - viskas puiku ir jauku

bet redaktoriaus darbo pasigedau

jau vien tai, kad ant viršelio užrašyta "Ulickaja", o priešlapyje knygos informacijoje "Ulitskaja"
Toliau su įvairiais namų ir sodo darbais "mūčiju" Proustą - prisikasiau iki "Germantų"... Ir turiu apie tai gan prustiškų minčių - nuo pat "Svano" didelę žavesio dalį man "generavo" skaitytojos balsas ir mokėjimas perprasti ritmą, pasirinkti intonacijas.... Mokėjimas "perskaityti" daugtaškius.. Dabar gi skaitytoja kita ir pagaunu save, kad žavesys dingo. Kaip Prustas rašė apie meilę - savo meilės objektą mylime ne dėl jo paties , o dėl to, su kuo jis mums susijęs, dėl to, ką patys patiriame, dėl to, kad buvom pritvinkę meilės "potencialo" ir jis "pasipainiojo" jai įkūnyti... taigi va

net nebežinau, ar noriu baigti klausyti su šia nauja skaitytoja... Nors apie meilę ir kitaip galvoju
Кто гордая??? Я-гордая??? Да нет...мы, царицы, бабы простые!...