Taip atveri duris ir nutyli, nuo sustingusio kvapo salia taves...alyvu, obelu, kastonu, pauksciu snabzdesio. Kazkur salia, uz ruko debesies, ciurlena gyvenimo versme...taip salia, bet nepasiekiama ranka..girdi kaip kukuliuoja, verziasi ir spindi...sirdis, pavasario chaotisku ritmu..sustok akimirka zavinga, as juk gyveu
va, kam autogtrafai idomus knygose, isgristi H. Radausko balsa gyvai
https://www.youtube....h?v=HNCWm3hEWtITekstas cia..mano vienas mylimiausiu tokiu metu laiku
Velniop nueina aukštas menas,
Ir nebegalima liūdėt,
Kada pavasarį kaštanas
Už lango pradeda žydėt.
Jis verčia lyti karštą lietų
Ir pūsti vėjus iš pietų,
Jis žydi taip, kad išsilietų
Kaip upės širdys iš krantų,
Kad nuo stalų nulėktų knygos,
Kad alptų tvankūs vakarai,
Kad imtų siausti tokios ligos,
Kurių nežino daktarai,
Kad viskas degtų ir putotų,
Kad paukščiai švilptų, kol užkims,
Kad naktį motinos raudotų,
Namo negrįžtant dukterims...
O medžiuos dega tylios žvakės -
Baltuos žieduos rausvi taškai, -
Ir pareini namo apakęs,
Ir plunksna rašalą taškai.
Henrikas Radauskas