QUOTE(Forget @ 2015 05 17, 22:19)
Aš pagaliau nusipirkau tuos štampukus su inicialais.
miela ir gražu
QUOTE(tutele @ 2015 05 19, 20:11)
1. Todel, kad ten, kur gyvenu, ju niekam nereikes, o ipareigoti kazka trenktis du su puse tukstancio km, kad jas pasiimti nematau prasmes. Mano nuotraukos yra tik mano egzistencijos dalis - "priaugau" iki tokio lygio, kai suvokiu, jog nieko nera amzino, ypac, kai nebelieka kartu testinumo...
2. Beje, Fr yra labai sauni laida (mano megiamiausia) apie pas zmones esanti antikvariata - ivarios seimos i savo namus pasikviecia eksperta, ivertinanti ju turimas "senienas", kurios veliau parduodamos is varzytiniu. Nepaprastai idomu ieskoti lobiu, nes eksperto deka kai kurie objektai ivertinami neitiketinamomis kainomis arba, atvirksciai, daiktas netenka tiketos vertes. Vnz, parduodama viskas - baldai, virtuves atributai, muzikos instrumentai, knygos, suvenyrai... Ir kai matai, kad koks pienburnis
isparceliuoja savo tikros proproproseneles tapyta portreta uz 50 euru arba XVIII a. pabaigoj fotografo iamzinta proproseneliu vestuvini portreta uz dar maziau, nes jie "neatitinka modernios jo namu dvasios", norisi paklausti apie kokia dvasia eina kalba...
3. Axel Munthe "Knyga apie San Mikele"
1. O gal kada nors kam nors ir reikės?

Manau, mano a.a. senelis galvojo, kad jo plokštelių kolekcija niekam nebus reikalinga. O va vyras gavo gimtadieniui dovanų patefoną (naują), tai močiutė atidavė visas senelio plokšteles, kurias tik norėjome imti. Paltinienės plokšteles palikom, bet va turim ir ABBA, ir Mireille Mathieu, ir Dolskį, Šabaniauską, Graužinį...
2. UK irgi panaši laida yra, bet nežiūrėdavau. Dėl portretų "išparceliavimo" - mmm, patylėsiu. Aš kaip tik labai norėčiau būti ta anūke, pas kurią atsidurtų bent dalis senelių nuotraukų ir kitų jų įdomių archyvų.
3. va ši man visas kategorijas atitiktų